Pasaulis
02 10. Tolimas ir artimas
Alfonsas Kairys
Kaukazo kalnai ir juos virkdančios upės: Kura, Araksas, Ganychas, Gabyras, Terteras... Žalumos pasakoje skendinti Kuros – Arakso lyguma, kurioje, rodos, iš amžių tolių ataidi liaudies dainių ašikų melodijos. Tai vietos, kuriose gimė Dede Gorgudo sakmė, o gyvenimo esmės filosofiją kūrė nepakartojamas XII a. žodžio meistras, poemų „Paslapčių lobynas“, „Leili ir Medžnūnas“, „Septynios gražuolės“, „Iskender – name“ autorius Nizami, į mus dar 1947 m. lietuviškai prabilęs poeto ir vertėjo Aleksio Churgino lūpomis, vėliau – poeto ir vertėjo Lino Brogos virtuozišku vertimu.
Daugeliui Azerbaidžanas (ugnies žemė) asocijuojasi su lietuvių literatūros klasiku Vincu Krėve – Mickevičiumi, gyvenusiu Baku ir oficialiai lietuvišką žodį tarusiu dar 1919 m. Juk Krėvė buvo pirmuoju oficialiu Lietuvos atstovu - konsulu pasakiško gamtos grožio ir svetingų žmonių šalyje.
2001 m. gegužės 17 d. skiriamuosius raštus Azerbaidžano Respublikos prezidentui Heidarui Alijevui įteikė pirmoji ambasadorė, neišsenkamos energijos moteris - Halina Kobeckaitė. 2006 m. ją pakeitė ambasadorius Vytautas Naudužas, rezidavęs Ankaroje, Turkijoje. Šiandien ambasada Baku atstovauja Lietuvos interesams vadovaujama Kęstučio Kudzmano.
O Lietuvoje... 2001 m. duomenimis šalyje gyveno apie du tūkstančius azerbaidžaniečių, įskaitant ir neturinčius LR pilietybės. Pastarųjų interesams atstovauja Azerbaidžano Respublikos ambasada, įsikūrusi Olimpiečių g. 5-7, Vilniuje. Visiems gerai žinoma Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija, vadovaujama Mahiro Gamzajevo, įkurta dar 1988 m. ir ilgokai vadinta Azerbaidžaniečių draugija Lietuvoje „Odlar jurdu”. Vėliau susikūrė ir kitos visuomeninės organizacijos.
Susipažinkime su Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija „Talyš“ (pirmininkas, internetinės svetainės įkūrėjas - Kamal Zulfijev). Per trumpą laiką (beveik 2 metus) įvairiais būdais garsinta kalnuotoji mums draugiška šalis. Stengtasi bendradarbiauti su Azerbaidžano ambasada Lietuvoje, ne vienas vilnietis pamalonintas renginiais, atskleidžiančiais nuostabaus Kaukazo krašto tradicijas, papročius... O svarbiausia - įkurta internetinė svetainė azeri.lt, kurioje informacija pateikiama trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir azerbaidžaniečių. Svetainės tikslas: „padėti lietuvių ir azerbaidžaniečių tautoms geriau pažinti viena kitos istoriją, kultūrą, papročius, skatinti bendradarbiavimą“. Iš tiesų, vartydamas svetainės puslapius, sužinai, kad 1991 m. rugsėjo 10 d. Azerbaidžanas de jure pripažino Lietuvą, o 1991 m. gruodžio 20 d. Lietuva de jure pripažino Azerbaidžaną.1995 m. lapkričio 27 d. Lietuva ir Azerbaidžanas užmezgė diplomatinius santykius. Supranti, kad Sausio 13-oji Vilniuje ir Sausio 20-oji Baku – du sekmadieniai, kurių aukos neleidžia užmiršti, kaip sunkiai ėjome į Laisvę, į Nepriklausomybę. Daugiau informacijos apie tai gali surasti skirsnyje „Juodasis sausis“.
Svetainėje pasakojama ne tik apie tarpvalstybinių santykių ištakas. Čia surasite ir Azerbaidžano istoriją. Sužinosite, kad žemėse, anksčiau vadintose „Andirpatian“, „Atropatena“, „Adirbidžan“, „Azirbidžan“ ir, galiausiai, „Azerbaidžan“ žmogaus gyventa dar prieš 300-400 tūkstančių metų. Viskas gyvenime prasideda nuo laiko... Vakarų pasaulyje metų tėkmę skaičiuojame Grigaliaus – saulės kalendoriumi. Naujos eros pradžia siejama su Kristaus gimimu. O musulmonai šiuo lūžiu laiko pranašo Muhamedo persikėlimą iš Mekos į Mediną. Ir laiką jie skaičiuoja pagal Mėnulio kalendorių. Norėdami sužinoti, kokia šios dienos data islamo kalendoriuje - atsiverkite azeri.lt. Tikrai įdomu!
Norėdami pajusti Azerbaidžano gyvenimo pulsą – lankykitės naujienų skyreliuose. Sužinosite dar negirdėtų dalykų apie dvišalį Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimą, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo pokyčius.
Kultūros skyrelyje skaitykite UNESCO saugomo mugamo istoriją, literatūros skyrelyje – rytų poezijos kūrinius arba azerbaidžaniečių pasakas apie aukso pilis ir turtingus šachus... Be to, galite surasti galbūt kiek primirštos informacijos apie lietuvių tradicijas, papročius, kultūrą, kurią sukūrė „ne tik lietuvių tauta, bet ir kitos mūsų krašte gyvenančios etninės grupės ir kitataučiai kūrėjai bei lietuviai užsienio šalyse“.
Užsukę į „Interviu“ skyrelį rasite ne vieną pokalbį. Štai Nizami poemos „Leili ir Medžnūnas“ vertėjo į lietuvių kalbą žmona Romana Brogienė, literatūrologė, biografinio leidinio „Linas Broga (1925-2005) Atminimo knyga“ sudarytoja, pasakoja, kas paskatino L. Brogą versti rytų kraštų poetus į mūsų kalbą, o Lietuvos azerbaidžanietis Abulfaz Tagirov atskleidžia savo gyvenimo filosofiją.
„Švietimo“ skyrelis nukelia į tolimąją Japoniją. Pasirodo, Tokijuje esančiame Tarptautinių studijų universitete jaunimas mokosi azeri kalbos, susipažįsta su Azerbaidžano kultūra ir tradicijomis. O ir mūsų aukštosiose mokyklose ne vienas azerbaidžanietis studijuoja. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis - apie penkiasdešimt.
Kituose profesionaliai parengtuose skirsniuose - Azerbaidžano istorija; valstybės simboliai; valstybės valdžia; kalba; kultūra; svarbios datos (pavyzdžiui, gegužės 28 d. - Respublikos diena, lapkričio 9 d. - Vėliavos diena, gruodžio 31 d. - Pasaulio azerbaidžaniečių solidarumo diena); Azerbaidžano miestai ir t.t.
Kokia šalis be savo nacionalinių patiekalų? Kaip ir dera, lankytojų laukia skyrelis „Nacionalinė virtuvė“, juk „dar senovėje keliautojai apstulbdavę nuo dangiškų azerbaidžaniečių virtuvės aromatų ir sakydavę, kad to neįmanoma apibūdinti žodžiais, nes kvapų puokštė nuo cinamono iki šafrano, švelniai paįvairinta vos vos juntamu sedulų ir džiovinamos arbūzų žievės aromatu, pakylėja žmogaus sielą virš vaišių stalo, o mėsos ir žuvies skonis tampa neatpažįstamas, lyginant su tuo, ką esi patyręs Paryžiuje ar Niujorke. Azerbaidžano virtuvė - viena įdomiausių ir egzotiškiausių pasaulyje.“
Pasirodo, dauguma nacionalinių patiekalų ruošiami iš avienos, jautienos ir paukštienos, visuomet su gausybe daržovių, prieskonių. Azerbaidžano virtuvėje priskaičiuojama daugiau kaip 30 pavadinimų pirmųjų patiekalų. Antrųjų patiekalų - daugiau nei 100 (populiariausi - plovas: govurma (su troškinta aviena), tojug (su vištiena), širin (su saldžiais džiovintais vaisiais), siudli (kai ryžiai verdami piene) ir t.t.), o kur dar šašlykai, kebabai... Ir, žinoma, arbata, arbata ir dar kartą arbata, ypač juoda, prie kurios galima būtų pasiūlyti aitriai saldžios azerbaidžanietiškos obuolių uogienės.
Galima drąsiai teigti, kad svetainėje azeri.lt sukaupta medžiaga unikali, ji naudinga moksleiviui, mokytojui, kiekvienam, norinčiam pažinti šalį prie Kaspijos jūros, Kaukazo kalnų apsuptą šalį...
Svetainės ateitis - kuo daugiau pozityvios informacijos. Jos bus, nes svetainės steigėjas Kamal Zulfijev ir redaktorė Radvilė Rimgailaitė – konstruktyvių idėjų kūrėjai.
Azerbaidžano kalnų kaimeliuose blogiausias palinkėjimas, tiesiog prakeiksmas, skamba taip: kad tavo namų slenksčio niekad neperžengtų svečias. Norėtųsi, kad azeri.lt svetainės slenkstį peržengtų kuo daugiau svečių. Kad daugelis jų taptų draugais.
Atgal
.jpg)
