VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Pasaulis

04.07. Kosovo galimybių tapti Jungtinių Tautų nare įvertinimas

Laura Ruplėnaitė

 

1. Kosovas kaip valstybė ir jos sukūrimas

Pirmiausia reikėtų trumpai aptarti pagrindinius požymius, apibūdinančius valstybę. Montevidėjaus konvencijoje dėl teisių ir pareigų valstybėms, kuri buvo priimta 1933 m. ir, nepaisant to, kad patvirtinta tik šešiolikos šalių, yra išskirti šie pasauliniu mastu pripažįstami valstybės požymiai: turi nuolatinių gyventojų, turi apibrėžtą teritoriją, turi vyriausybę ir valdžią, gali palaikyti kontaktus su kitomis valstybėmis. Šių svarių elementų visumos buvimas de facto pripažįstamas kaip galiojantis visiems dariniams, siekiantiems valstybinio pripažinimo, nors de jure susiformavo Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybėse. Taip pat konvencijoje išdėstyta deklaratyvinė nuostata, kad nereikalaujama, jog kitos šalys pripažintų X valstybę valstybe, o tai iš pirmo žvilgsnio rodytų, kad užtenka atitikti minimus požymius ir jau galima turėti valstybės statusą.

Viena iš daugelio Kosovo sostinės Prištinos gatvių. wikimedia.org. nuotr.

Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad 2008 m. vasario 17 d. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir yra de facto savarankiška šalis, dalies valstybių pripažįstama kaip Kosovo Respublika, bet Serbija Kosovą laiko savo dalimi. Šiuo metu Kosovą kaip valstybę yra pripažinusios daugiau kaip 110 šalių, tarp jų ir Lietuva. Savo straipsnyje ,,Tarptautinio Teisingumo Teismo išvada dėl Kosovo vienašalės nepriklausomybės deklaracijos: deklaracijos teisėtumo aspektai“ Lina Laurinavičiūtė mini, kad TTT yra paskelbęs konsultacinę išvadą, kurioje nurodė, jog Kosovo nepriklausomybės deklaracija neprieštarauja tarptautinei teisei. Tokia JT organo – Tarptautinio Teisingumo Teismo – paskelbta konsultacinio pobūdžio išvada Kosovui teikia šiek tiek vilties siekiant platesnio pripažinimo ir veikimo tarptautinėje bendruomenėje.

2. Narystės JT sąlygos ir priėmimo procedūra

Jeigu Kosovas jau laikytinas valstybe, tuomet jis galėtų kreiptis į Jungtines Tautas (toliau – JT) dėl oficialios narystės joje, todėl kad tai visuotinai pasaulyje pripažįstama tarptautinė organizacija, kurios narėmis pagal JT Chartijos 3 ir 4 straipsnius gali būti tik valstybės. Šiuo metu yra daugiau nei 190 narių. Valstybė narė į šią organizaciją priimama JT valdymo organo – Generalinės Asamblėjos – sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus. Devintame straipsnyje numatyta, kad Generalinę Asamblėją sudaro visos JT narės. Chartijos 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimai priimami 2/3 balsavimo metu buvusių ir balsavusių narių. Taigi 2/3 nuo 193 narių yra 129 valstybės narės.

Atkreiptinas dėmesys, kad Generalinei  Asamblėjai rekomenduoja Saugumo Taryba, o ją sudaro penkiolika JT narių. Iš jų dešimt renka Generalinė Asamblėja, o penkios yra nuolatinės. Tai – Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV. Saugumo Tarybos balsavimo ypatumai įtvirtinti Chartijos 27 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimais dėl naujų valstybių narių rekomendavimo Generalinei Asamblėjai turi vieningai balsuoti visos nuolatinės Saugumo Tarybos narės. Pagal skelbiamus duomenis, šiuo metu Kosovą yra pripažinusios JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Taigi iš to matyti, kad Saugumo Taryba, jeigu šiuo metu vyktų balsavimas dėl Kosovo priėmimo į JT, nebūtų vieninga šiuo klausimu ir nerekomenduotų Generalinei Asamblėjai Kosovo paskelbti organizacijos nare, kas reikštų visuotinį Kosovo valstybės pripažinimą. Sunkiai tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija ar Kinija savo poziciją pakeistų, todėl ir Kosovo šansai tapti JT nare šiuo metu yra menki.

Iš to, ką aptarėme, galime daryti pagrįstą išvadą, kad praktikoje Montevidėjaus konvencijos deklaratyvinė nuostata, jog valstybei kitų valstybių pripažinimas neesmingai svarbus nėra realizuojama, o yra įtvirtinta konstatuojamoji pozicija, kad valstybę kaip tarptautinės teisės subjektą daro ne tik valstybę apibūdinantys požymiai, bet ir kitų valstybių jos oficialus pripažinimas.

Apibendrinant galima teigti, kad dėl dabar esamų JT Chartijos nuostatų, kurių pakeitimas yra itin sudėtinga procedūra, kuri praktikoje kone nerealizuojama, ir dėl nevieningos JT Saugumo Tarybos narių pozicijos mums aktualiu klausimu, Kosovo galimybės įstoti į JT šiuo metu yra menkai tikėtinos. 

Atgal