VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Pasaulis

04 11. Švietimo ir mokslo ministerijoje tartasi dėl institucijų bendradarbiavimo integruojant pabėgėlius

Švietimo ir mokslo ministerijoje "Caritas", tarptautinio Anos Lind (Anna Lindh) fondo, kitų įstaigų bei organizacijų, besirūpinančių prieglobsčio prašančių asmenų integracija, atstovai diskutavo apie tai, kaip ir kokiose mokyklose mokyti pabėgėlių vaikus.
"Turime būti tvirtai pasirengę prieglobsčio prašančius asmenis integruoti į visas švietimo sistemos grandis: ikimokyklinį, bendrąjį ugdymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą. Kaip tai praktiškai įgyvendinti? Reikia kuo dažniau susitikti, tartis, bendrauti. Iš nevyriausybinių organizacijų mes taip pat galime pasisemti nemažai patirties", - sakė švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina. 
Iki 2016 metų pabėgėlio statusą, kuris reiškia ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, yra gavę 217 asmenų. Pabėgėlio statusas suteikiamas tiems, kas tiesiogiai patyrė persekiojimą, grėsmę savo ar šeimos gyvybei, buvo kalinami, kankinami. Papildoma apsauga suteikiama tiems žmonėms, kurie tiesiogiai nėra patyrę persekiojimų, bet gyveno karo zonoje, nesaugioje teritorijoje, pvz., Ukrainoje. 
Atvykę užsieniečiai apgyvendinami Pabradės pabėgėlių centre. Mokyklinio amžiaus vaikai, atsižvelgiant į jų amžių, priimami į miesto bendrojo ugdymo mokyklas. "Carito" Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė, pristačiusi pabėgėlių priėmimo procedūrą, pastebėjo, kad vaikai į klases galėtų būti priimami atsižvelgiant ne į jų amžių, bet į žinias. Juk jie atvyko iš karo zonų, ilgai nebuvo lankę mokyklos. Tačiau vargu ar būtų psichologiškai pagrįsta, tarkime, į pirmą klasę pasodinti dešimtmetį. Švietimo ir mokslo ministerija svarstys, kokį modelį būtų galima pritaikyti tokiems mokiniams. 
Priimant užsieniečių vaikus į ugdymo įstaigas, susiduriama su kai kuriomis problemomis. Pvz., ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta vietų, mokyklose ne visi mokytojai susikalba angliškai, musulmonai nenori leisti savo vaikų į katalikiškas mokyklas, tad tenka laukti, ieškoti kitokių ugdymo įstaigų. Iš 42 nepilnamečių prieglobsčio prašančių užsieniečių Vilniuje šiuo metu ugdymo įstaigas lanko 23. Trylika laukia, kol atsiras tinkama vieta darželyje ar mokykloje. Užsieniečių vaikus priima "Versmės", "Santaros", Ozo gimnazijos, Baltupių, Gerosios Vilties progimnazijos, Aleksandro Puškino, Levo Karsavino mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos. 
Kaip pastebėjo "Carito" Užsieniečių integracijos programos vadovė I. Skuodienė, kad integracija būtų sėkmingesnė, atvykusiems vaikams mokykloje tikslinga priskirti angliškai kalbantį mokytoją ar auklėtoją, kuris atliktų koordinatoriaus funkcijas. Taip pat į ugdymo procesą įtraukti visą šeimą. Ketinama pakviesti ir atrinkti Lietuvos mokyklas, kurios būtų pasiruošusios ir savanoriškai priimtų užsieniečius vaikus. Švietimo ir mokslo ministerija galėtų įsipareigoti individualiai padėti tai mokyklai. 
Mokykloms pasiruošti padeda ir Anos Lind fondas, kartu su Ugdymo plėtotės centru Alytuje, Šiauliuose, Kaune, Vilniuje surengęs, o Klaipėdoje dar besiruošiantis surengti seminarus "Prieglobstį gavusių asmenų integracija. Lietuvos švietimo aspektai". Juose dalyvauja pedagogai, bibliotekininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Per seminarus supažindinama su bendra migracijos problematika, aptariamos integracijos Lietuvoje patirtys, išgryninamos problemos ir galimybės prisidėti prie jų sprendimo. Pasibaigus seminarų ciklui, balandžio 12-ąją Vilniaus universitete numatoma baigiamoji tarptautinė konferencija.

Atgal