Parama, labdara
08 06. Kai lydi žmogiškas nuoširdumas...
Birutė Silevičienė
1997 metų lapkričio 16 dieną autoavarijoje žuvo mūsų sūnus Gintautas. Pažįstami ir draugai, sužinoję per radiją, skubėjo išsiųsti telegramas su užuojautos žodžiais. Jų Vilniaus 7-asis paštas gavo nemažai, ir vis skubėjo nešti į mūsų namus, bet nieko namuose neradę, pranešimus metė į pašto dėžutę.
Palaidoję sūnų, grįžome į namus. Suskambo telefonas. Skambino 7 pašto skyriaus viršininkė p. Vida Papinigienė. Pareiškė užuojautą ir pasakė, jog mums gauta daug telegramų, nori mums jas pristatyti vakare. Aš padėkojau už rūpestį ir pasakiau, jog galima atnešti ir rytoj, vis tiek sūnelio nebeprikelsime, ir apsiverkiau.
Gal po 15 minučių pašto darbuotoja atnešė telegramas ir dar žodžiu pareiškė užuojautą. Norėjau pavaišinti kava, bet ji atsisakė, pridurdama, jog man reikia ramybės ir poilsio, laikas užgydys žaizdas. Palinkėjusi stiprybės ir sveikatos nuo visų skyriaus darbuotojų, išskubėjo atgal į paštą.
Šių metų gegužės 16 dieną patyriau kojos čiurnos raiščių patempimą. Du mėnesius gydžiausi traumą. Kai apie tai sužinojo Vilniaus 7 pašto darbuotojos, telefonu paskambinusi skyriaus vadovė p.Vida domėjosi, kuo galėtų padėti, klausė ar turiu žmogų, galintį nueiti į parduotuvę, ar galiu pasigaminti valgyti.
Gera ir malonu, kad ten dirba toks puikus kolektyvas, kurį matant, nuvilnija šilta gėrio banga.
Kiekvienas žmogus pašte yra laukiamas. Paslaugus kolektyvas, aiškiai matomos siūlomos prekės ir graži pasiūla įsigyti kalendorių ar knygą, vėliavą ar vokų, atvirukų, pašto ženklų...
Norėčiau visam kolektyvui padėkoti už žmogiškumą, supratimą, laiku išsakytus nuoširdžius žodžius. Matau, kaip į paštą atėjusi pavargusi senutė sėdasi pailsėti. Vedėja į salę atneša dokumentus, senutė pasirašo ir šypsodamasi išeina.
Visada malonu užeiti į paštą. Čia mielai jus sutiks p. Milda Samuolienė, viršininkė Vida Papinigienė, laiškininkė Svetlana Poplovskaja.
Mano gatvės žmonės džiaugiasi 7-ojo pašto darbuotojomis. Tik apgailestaujame, kad prieš metus buvo nuimta laiškams išsiųsti pašto dėžė, kuri kabojo prie „Aibės“ parduotuvės. Buvo patogu išsiųsti laiškus ar kitą korespondenciją. Svarstėme, kad gal pašto dėžutę nuėmė perdažymui, bet apsirikome: nei „Kalėdų senelis“, nei „Velykų bobutė“ šio stebuklo mums nepateikė.
Vėliau sužinojome, kad tai – krizės padarinys, ir Vilniaus Centrinis paštas daug kur nuėmė pašto dėžutes. Dabar, norint išsiųsti laišką, tenka važiuoti į geležinkelio stotį ar prie Antakalnio gatvėje esančios gaisrinės pastato. Ar jau laiškai nebereikalingi žmonių bendravimui? Juk niekas neatstos žmogaus minčių išdėstymo laiškuose.
Ir vėl prisiminiau laiškininkės žodžius: „Jei turite laiškų, ryte atnešus paštą paimsiu ir išsiųsiu!“
Gaila laiškininkės, bet jos žmogiškumas ir atjauta yra aukščiau visų postuose esančių vadovų. Sakoma, kad krizė baigėsi! Gal ir dėžės grįš atnaujintos?..
Atgal
.jpg)
(1).png)
