Į pradžią
10.21. Naujausios žinios
Būtina pratęsti pelno mokesčio lengvatą filmų gamybai
Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius džiaugiasi, kad ši Vyriausybė nusprendė pratęsti XVI Vyriausybės inicijuotos ir šiuo metu taikomos pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai galiojimą dar penkeriems metams – iki 2023 metų pabaigos. Lengvatos pratęsimo įstatymo projektą pats Seimo narys buvo užregistravęs dar 2017 m. gruodį. Parlamentas spręs, ar pritarti šiam pasiūlymui.
„Aš raginu kolegas Seimo narius pritarti Vyriausybės įregistruotam projektui, nes tokiu būdu paskatinsime Lietuvos kino pramonę ir užsienio kompanijas statyti filmus būtent mūsų šalyje“, – sako Seimo narys A. Butkevičius.
Lietuvos kino centro užsakymu kūrybinių industrijų konsultacijų įmonė „KEA European Affairs“ (Belgija) atliko tyrimą, kuriame analizavo mokestinės paskatos kino gamybai Lietuvoje rezultatus 2014–2017 metais. Rezultatai parodė, kad lengvata tikrai buvo naudinga. Padidėjo ir nacionalinių, ir su kitomis šalimis gaminamų filmų apimtys. Padaugėjo užsienio kino kompanijų projektų. Per šį laikotarpį dėl mokestinės lengvatos galiojimo į Lietuvą buvo pritraukta 24,4 milijono eurų užsienio filmų gamintojų investicijų. Iš viso mokestine lengvata pasinaudojo 68 filmų gamintojai, iš kurių 23 – užsienio kompanijų filmai. Mokestinė lengvata paskatino į Lietuvą su savo projektais ateiti tokias kompanijas kaip BBC, HBO.
Europos audiovizualinis sektorius yra viena sparčiausiai augančių kūrybinių industrijų sričių. Pernai bendroji šio sektoriaus rinkos vertė siekė 28 mlrd. eurų. Tikimasi, jog iki 2022 m. ji išaugs iki 35 mlrd. eurų. Mokestinės lengvatos filmų gamybai galioja 26-iose Europos valstybėse ir veikia įvairiomis formomis, tačiau sudaro palankesnes sąlygas filmų gamintojams įgyvendinti nacionalinius kino projektus.
„Savo įregistruotame projekte siūliau lengvatą pratęsti neribotam laikui, ši Vyriausybė siūlo pratęsti galiojimą penkeriems metams. Tikiu, kad tai bus naudinga ir atsipirks“, – sako LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas A. Butkevičius.
Lyginant su laikotarpiu iki pelno mokesčio lengvatos įsigaliojimo, Lietuvoje kino gamybos apimtys padidėjo apie 4 kartus. Būdamas XVI Vyriausybės vadovu vizito JAV metu A. Butkevičius bendravo ir su kino industrijos atstovais. Užsienio kino gamintojai buvo susidomėję Lietuva kaip kino kūrimo platforma. Tai paskatino tuometinę Vyriausybę atkreipti dėmesį į kino pramonės sektorių Lietuvoje ir paremti jį mokestinėmis priemonėmis. Pasak Seimo nario, lengvata leidžia Lietuvai tapti konkurencinga filmų gamybos rinkoje.
Lietuvoje žaliuos dar daugiau ąžuolų – miškininkai pasės beveik visas surinktas 25 tonas gilių
Beveik visos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkų šį rudenį surinktos paprastojo ąžuolo gilės – o jų net 25 tonos – netrukus bus pasėtos.
Pasak miškininkų, ąžuolai ne kasmet džiugina tokiu derliumi. Jie dera pramečiui arba ir rečiau. Šiemet ąžuolų sėkloms bręsti buvo palankesnės oro sąlygos nei pernai, kai surinkta 15 tonų gilių. Itin derlingi buvo 2016 metai – tada surinkta daugiau kaip 54 tonos, o 2015-aisiais – visai skurdus derlius, surinkta vos 5,5 tonos.
Iš šį rudenį pasėtų gilių, o jų paprastai sudygsta 50-70 proc., pavasarį prasikals daigai, kurie medelynuose bus kruopščiai prižiūrimi dar keletą metų, kol pakankamai sutvirtės augti miške. Pernai VMU medelynuose buvo auginama apie 5 mln., šiemet – apie 7 mln. ąžuolų sodmenų.
Pasirašomas susitarimas dėl Lietuvos brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Vokietijos divizijai
Spalio 21 d. Krašto apsaugos ministerijoje vyks iškilmingas Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadų susitarimo pasirašymas dėl Lietuvos mechanizuotos brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo (afiliacijos) Vokietijos divizijai. Susitarimą pasirašys brigados generolas Valdemaras Rupšys ir generolas leitenantas Jorgas Vollmeris (Jörg Vollmer).
Nuotraukos autorė – srž. sp. Ieva Budzeikaitė (LK)
„Pasirašysime susitarimą, kuris atvers galimybes per mokymus ir pratybas užtikrinti tinkamą mūsų brigados pasirengimą veikti divizijos sudėtyje. Tai padės užtikrinti ir geresnį sąveikumą su Vokietijos vadovaujamu NATO priešakiniu batalionu. Vokietija yra mūsų patikima sąjungininkė saugumo ir gynybos srityje“, – sako Sausumos pajėgų vadas brg. gen. V. Rupšys.
Nuo šių metų Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ jau pradėjo vykdyti bendrą karinį rengimą su Vokietijos sausumos pajėgų vienetais. Priskyrus Lietuvos brigadą Vokietijos divizijai, mokymų ir pratybų programa tik intensyvės. Be štabo lygmens mokymų, taip pat bus organizuojami specialistų kursai, patirties pasidalinimo seminarai. Taip pat planuojamas Lietuvos karininkų skyrimas tarnauti į Vokietijos divizijos štabą.
Vienetų afiliacija leis užtikrinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo pasirengimą veikti aukštesniojo vieneto sudėtyje. Lietuvos kariuomenės brigados turi gebėti veikti aukštesniojo vieneto sudėtyje, tačiau jų rengimo galimybes gali užtikrinti tik užsienio valstybių kariuomenės, turinčios divizijas.
Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra integruota į Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, tačiau mokymų ir pratybų metu įgytos žinios padės brigados štabui užtikrinti dar geresnę brigados sąveiką su Vokietijos vadovaujamu NATO batalionu Lietuvoje. Prioritetas bus skiriamas dalyvauti Vokietijos divizijos, atsakingos už NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje formavimą, mokymuose, tačiau paliekamos lanksčios galimybės dalyvauti mokymuose ir kitos Vokietijos divizijos sudėtyje.
Susitarimas įgyvendina Ketinimo protokolą dėl Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vienetų afiliacijos, kurį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė š. m. vasarį Briuselyje vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse.
Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ iki šių metų mokymo tikslais buvo daugiau nei dešimtmetį priskirta Danijos divizijai, o nuo šių metų ilgametį bendradarbiavimą su danais perėmė Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“.
ES ir Singapūras pasirašė laisvos prekybos sutartį
Po 8 metus trukusių derybų, Europos Sąjunga ir Singapūras pasirašė susitarimus dėl laisvos prekybos ir investavimo.
Ši sutartis yra pirmasis toks ES susitarimas su Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) šalimi nare. Singapūras yra didžiausia ES prekybos partnerė asociacijoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
2017 m. žaliavų ir pramonės gaminių prekyba tarp Singapūro ir ES sudarė 53,3 mlrd. eurų.
Singapūras yra viena svarbiausių valstybių Europos investuotojams. Šioje Azijos šalyje veikia daugiau nei 10 tūkst. Europos įmonių.
Be liberalesnės prekybos ir investavimo, sutartyje kalbama apie tvarią verslo plėtrą, darbo saugos užtikrinimą, vartotojų apsaugą bei neigiamų klimato kaitos padarinių suvaldymą.
Sutartis dar turi būti formaliai patvirtinta Europos Parlamento ir visų ES šalių narių.
ES ir Singapūro prekybos sutartis ne tik užtikrina laisvą prekybą, bet ir suteikia Singapūro paslaugų teikėjams, investuotojams ir įmonėms galimybę dalyvauti ES viešųjų pirkimų konkursuose.
Afganistane - antra parlamento rinkimų diena
Po chaotiško balsavimo šeštadienį Afganistane sekmadienį duris atvėrė per 400 rinkimų centrų. Jie išvakarėse negalėjo dirbi dėl techninių sunkumų, trūkstamos balsavimo medžiagos ir saugumo problemų. 45 minėtų centrų yra sostinėje Kabule.
Pasak Nepriklausomos rinkimų komisijos (IEC) vadovo Abdulo Badžio Sajado, šeštadienį savo balsą rinkimuose atidavė daugiau kaip 3 mln. rinkėjų 32 provincijose. Dviejose provincijoje bus balsuojama vėliau.
Su trejų metų pavėlavimu vykstančius rinkimus šeštadienį temdė ne tik dideli organizaciniai sunkumai, bet ir smurtas. Vidaus reikalų ministro Vaiso Barmako duomenimis, per 192 incidentus visoje šalyje žuvo mažiausiai 28 žmonės, tarp jų 11 saugumo pajėgų narių. Mažiausiai 102 asmenys buvo sužeisti.
Rinkimuose dėl 250 vietų parlamente varžosi daugiau kaip 2,5 tūkst. kandidatų, tarp jų - nemažai moterų.
D.Trampas ketina nutraukti nusiginklavimo sutartį su Rusija
JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad jo šalis nutrauks daugiau kaip 30 metų galiojančią Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) su Rusija. Tai jis pareiškė šeštadienį Nevadoje. D. Trampas apkaltino Maskvą pažeidžiant susitarimą.
INF yra 1987 metais pasirašytas susitarimas tarp JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos. Jis, be kita ko, draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis - nuo 500 iki 5 500 km.
D. Trampas pareiškė, kad jo šalis kurs tokius ginklus, jei Rusija ir Kinija nepritars naujam susitarimui.
JAV ir Rusija jau kurį laiką kaltina viena kitą pažeidinėjant INF sutartį. JAV kaltinimai susiję su naujomis Rusijos sparnuotosiomis raketomis, kurių NATO kodinis pavadinimas yra SS-C-8 (rusų: 9M729) ir kurių veikimo nuotolis yra 2 600 km. Dėl to 28 NATO šalys mėnesio pradžioje darė spaudimą Maskvai ir reikalavo, kad V. Putino vyriausybė pateiktų patikimų duomenų apie raketų sistemą.
V. Putinas savo ruožtu tvirtina, kad nuo NATO raketų paleidimo rampos Rumunijoje bet kuriuo metu gali būti paleistos ir branduolinį užtaisą galinčios nešti JAV sparnuotosios raketos.
D. Trampo pareiškimas gali sukelti naują įtampą tarp abiejų šalių. Nors D. Trampas laikomas palankiu Rusijai ir ne kartą gyrė V. Putiną, jo vyriausybė vykdo griežtą kursą Kremliaus atžvilgiu ir ne kartą yra paskelbusi sankcijas Maskvai.
Nusiginklavimo sutartys yra vienas punktų, dėl kurių abi karinės galybės ginčijasi.
.jpg)
