Į pradžią
08.19. Naujausios žinios
Pratybos JAV baigėsi: Lietuvos kariai grįžta namo įgiję vertingos patirties
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais Jungtinėse Amerikos Valstijose užbaigė beveik mėnesį trukusias pratybas „NTC 18.9“ ir grįžta namo.
Pratybose Lietuvos kariai vykdė puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas kartu su JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, 56-osios „Stryker“ brigados rotacinių pajėgų kariais.
„Pratybos, kuriose dalyvavo 56-osios „Stryker“ brigados rotacinės pajėgos, buvo tikras iššūkis ir neįkainojama patirtis tiek Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariams, tiek mūsų sąjungininkams lietuviams. Lietuvos kariai, treniruodamiesi drauge su JAV kariais, petys petin atlaikė visus pratybų sunkumus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas mums visiems dar kartą padėjo geriau suprasti, kaip veikti drauge su NATO sąjungininkais, jei ateityje prireiktų kovoti kartu“, - sakė 28-osios pėstininkų divizijos atstovas plk. Marc Ferraro. Jis pabrėžė ypač puikią 56-osios „Stryker“ brigados ir brigados „Geležinis Vilkas“ karių sąveiką.
Seržanto Arno Čemerkos inf. ir nuotr.
JAV kariai pratybose dalyvavo su ratiniais šarvuočiais „Stryker“, todėl lietuviai dar turėjo ir puikią progą perimti iš JAV karių patirtį, kaip valdyti pėstininkų kovos mašinas. Tokių įgūdžių jiems reikės, kai pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta Algirdo bataliono, o kita - Birutės ulonų bataliono pagrindu.
Kaip pasakoja Lietuvos kariai, pratybos JAV buvo labai intensyvios ir itin naudingos, per jas jie įgijo vertingos patirties, kaip veikti kartu su sąjungininkais, o ir alinęs karštis ir dykumos sąlygos užgrūdino Algirdo bataliono karius veikti mūšio lauke bet kokiomis sąlygomis.
Pratybos „NTC 18.9“ vyko JAV nacionalinio pratybų centro „Fort Irwin” poligone, esančiame Kalifornijos valstijoje. Jose dalyvavo apie 130 Algirdo bataliono ir apie 5 000 karių iš įvairių JAV kariuomenės padalinių.
Pratybose kartu su Algirdo batalionu taip pat dalyvavo kariai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikę ir į JAV su oficialiais vizitais atvykę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Lietuvos kariuomenės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ (angl. „State Partnership Program“) vyksta jau 25 metus. Per ketvirtį amžiaus įvyko daugybė bendrų renginių, pradedant patirties apsikeitimu mokymų, seminarų ir susitikimų metu, daugybe bendrų atmintinų datų minėjimų, karinių pratybų, baigiant bendru dalyvavimu tarptautinėje operacijoje Afganistane 2009–2012 metais.
Prezidentė pasveikino Afganistaną su nacionaline švente
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Afganistano Islamo Respublikos Prezidentą Mohammadą Ashrafą Ghani ir visus šalies žmones 99-ųjų Nepriklausomybės dienos metinių proga.
Pasak šalies vadovės, Afganistano piliečiams, siekiantiems modernios, demokratiškos ir klestinčios valstybės, teko sunkūs ekonominiai ir politiniai iššūkiai, didelė terorizmo grėsmė. Tačiau didžiulių išmėginimų akivaizdoje šios šalies žmonės drąsiai prisiėmė atsakomybę už saugią ir taikią savo valstybės ateitį. Prezidentė išreiškė viltį, kad šalis nestokos ryžto buriant dialogu suinteresuotas visuomenės grupes, kad darbo valstybei matas bus stipriu, žmones telkiančiu ir vienijančiu veiksniu.
Valstybės vadovė pabrėžė, kad siekiant stabilumo ir ekonomikos augimo šalyje, būtina užtikrinti saugumą, pažaboti terorizmą. Anot Prezidentės, kaip dar kartą ryžtingai buvo patvirtinta NATO viršūnių susitikime praėjusį mėnesį, remiamos Afganistano pastangos užtikrinti visapusį savo piliečių saugumą, apginti jų teisęs, stiprinti pilietinę visuomenę ir kariuomenę. Pasak šalies vadovės, dėl šios priežasties Lietuva drauge su NATO sąjungininkais padidino savo indėlį ir karinę paramą Afganistanui. Ir toliau nuosekliai bus remiamos šios šalies žmonių pastangos apsaugoti taiką ir nacionalinę vienybę Afganistane.
Afganistano vadovui ir visiems šalies žmonėms Prezidentė palinkėjo taikos, santarvės ir gerovės.
Išskyrė Lietuvos gyventojams būdingas „nekaltas“ rūšiavimo klaidas
Ko gero, ne vienam Lietuvos gyventojui, norinčiam išmesti lemputes, kilo klausimas – kur? Lyg ir stiklas, lyg ir ne. O ką reikėtų daryti su minkštais, kadaise grojusiais, vaikų meškučiais? Norint atsikratyti dulkių siurblio, ima varginti galvos skausmas: niekas iš namų neišveš, o parduotuvėse esančiuose elektronikos atliekų konteineriuose netilps. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) išskyrė pagrindines Lietuvos gyventojams būdingas klaidas, kylančias dėl neatsakytų klausimų. Jų nepaisymas kainuoja visų sveikatai, pildo nelegalias pinigines, o iš kai kurių atima šansą gauti seniai išsvajotą, bet kažkam jau nebereikalingą, televizorių.
Pixabay.com
Elektroniniai prietaisai neidentifikuojami. Visų pirma, norint tinkamai rūšiuoti elektronikos prietaisus, reikia suprasti, kas priskiriama elektronikai. Tai gali būti bet koks prietaisas, kurio veikimui reikalinga elektros energija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad prietaisas, kuris turi elektronikos elementų, tačiau, išjungus pačią elektrą, vis tiek gali atlikti savo pagrindinę funkciją, nėra priskiriamas elektronikai. Pavyzdžiui, dujinė viryklė su elektroniniu laikrodžiu nėra laikoma elektronikos prietaisu, nes gali atlikti viryklės funkcijas nenaudodama elektros energijos. Tiesa, kalbant apie buitinius prietaisus, tokius kaip skalbyklės, mikrobangų krosnelės ir kt. dažniausiai nekyla klausimų, ar tai elektronika. Tačiau ne visada susimąstoma, kad elektronikos yra ir grojančiuose pliušiniuose meškučiuose, laikrodžiuose ir pan. Tokie prietaisai turi keliauti į elektronikos atliekų konteinerius ar įmones, kurios turi licencijas tvarkyti būtent elektronikos atliekas.
Lemputės keliauja į stiklo konteinerius. Didelė dalis lempučių atsiduria stiklo atliekų konteineriuose. Atrodytų teisinga, juk jas gaubia stiklas. Tačiau lemputės nėra padarytos tik iš stiklo, kartu jose yra metalo ir pavojingų medžiagų, tokių kaip gyvsidabris ar švinas. Pavyzdžiui, sudužus lemputei, ima garuoti gyvsidabris, kenkiantis ne tik fermentų veiklai, bet galintis pažeisti net centrinę nervų sistemą. Todėl, norint to išvengti, lemputės turi būti išmetamos į specialius konteinerius, kurių apstu prekybos centruose, pašto skyriuose, bibliotekose ir t. t.
Pamirštama išimti baterijas. Daugelis prietaisų veikia tik su jiems tinkamomis baterijomis. Dalis gyventojų elektronikos prietaisus išmeta kartu su baterijomis. Pamirštama, kad baterijos turi savo galiojimo laiką ir jam pasibaigus, jos gali imti pūstis, tekėti ar net sprogti. Dėl to, baterijos nėra tvarkomos kartu su elektronikos prietaisais. Pavyzdžiui, norint išmesti elektroninį žaislą su baterijomis, žaislą reikėtų rūšiuoti kaip elektronikos atliekas, o baterijas – atskirai.
Atiduodama į netinkamas rankas. Gyventojai, namuose turintys nebetaisomą ir neveikiančią skalbimo mašiną, šaldytuvą ar kitą stambių gabaritų elektroniką, dažniausiai, visų pirma, ieško internete, kam paskambinti, kad išvežtų šias atliekas, kremtasi, kiek kainuos, ar išneš iš ketvirto aukšto. Šiame žingsnyje dalis gyventojų patys nenorėdami suklysta ir atiduoda elektronikos atliekas įmonėms ar net fiziniams asmenims, kurie neturi licencijos rinkti tokių atliekų, tačiau aktyviai skelbiasi internete teikiantys tokią paslaugą. Prietaisus atidavus į jų rankas, jie gali būti išardomi nesilaikant reikalavimų, elektronikos prietaisai gali netgi nukeliauti į metalo laužų supirktuves ir pan. Tokiais atvejais gyventojai paprastai už išvežimo paslaugas sumoka, o atliekos nukeliauja nebūtinai ten, kur turėtų ir galimai kelia pavojų aplinkai.
Siurbliai, spausdintuvai – paliekami prie buitinių atliekų konteinerių. Didelė dalis Lietuvos gyventojų žino, kad smulkieji elektronikos prietaisai bei baterijos metamos į specialius konteinerius, kurie išsirikiavę prekybos centruose, pašto skyriuose ir kitose dažnai lankomose vietose. Norint atsikratyti stambiosios elektronikos, skalbyklės, šaldytuvo ar panašaus dydžio gabaritų prietaiso, iškviečiami surinkėjai, kurie atliekas nemokamai išgabena tiesiai iš namų. Klausimas kyla kalbant apie vidutinio dydžio prietaisus tokius kaip siurbliai, spausdintuvai, garso grotuvai, mikrobangų krosneles ir kt. Tiesa ta, kad tokių gabaritų prietaisus reikėtų patiems gyventojams nugabenti į stambiagabaričių atliekų konteinerius. Juos dažniausiai galima rasti prie didžiųjų prekybos centrų. Norint rasti artimiausią ir patogiausią lokaciją, gyventojams reikėtų apsilankyti epa.lt tinklalapyje ir ieškoti patogiausios vietos, kur surenkamos stambiosios elektronikos atliekos. Šiose vietose priimamos bet kokio dydžio elektronikos atliekos.
Išmetami dar veikiantys prietaisai. EPA duomenimis, daugybė lengvai ir nebrangiai sutaisomų prietaisų atsiduria konteineriuose. Kadangi dažnai kyla klausimas – remontuoti ar išmesti, reikėtų vadovautis 50 proc. taisykle – jeigu remonto išlaidos sudaro didesnę nei 50 proc. naujo prietaiso kainos, tuomet remontuoti netikslinga. Tokiu atveju sugedusį elektronikos prietaisą reikėtų išmesti į elektronikos atliekų konteinerius. Jeigu prietaisas dar veikiantis, bet vis tiek jis keičiamas nauju, jį reikėtų perlesti į antras rankas: parduoti ar padovanoti. Pavyzdžiui, Lietuvoje pradėjo veikti įvairios dalinimosi ekonomika paremtos platformos, kaip Dalinuosi.lt, kurių būdu, galima daiktus nuomoti. Tuo tarpu Broomsy.lt platforma, kuri padeda parduoti nereikalingus, bet dar veikiančius daiktus, siūlo nemokamai išvežti juos tiesiai iš namų ir parduoti už tam tikrą komisinį mokestį.
Jeigu prietaisų taisymas ekonomiškai nenaudingas, jie yra sugedę ir nebenaudojami, juos neabejotinai reikėtų išmesti į specialius konteinerius. Baterijas bei smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, kompiuterius, telefonus, ausines, įkroviklius, elektronines cigaretes ir pan.) galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama visos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės ir pan.) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu www.epa.lt skiltyje „Gyventojams“.
Egipto prezidentas pasirašė įstatymą, leisiantį kontroliuoti internetą
Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi pasirašė kovos su kibernetiniais nusikaltimais įstatymą, kuris, teisių grupių tvirtinimu, leis cenzūruoti interneto žiniasklaidą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Šeštadienį oficialiajame Egipto leidinyje paskelbtas teisės aktas suteikia pareigūnams teisę įsakyti užblokuoti tinklalapius, skelbiančius turinį, laikomą grėsmingu nacionaliniam saugumui.
Asmenys, bandantys rasti prieigą prie užblokuotų tinklalapių, gali būti nubausti iki metų laisvės atėmimo bausme arba sulaukti iki 100 tūkst. Egipto svarų (4,9 tūkst. eurų) baudos.
Praėjusį mėnesį Egipto parlamentas pritarė įstatymo projektui, numatančiam, kad daugiau kaip 5 tūkst. sekėjų turinčios socialinių tinklų paskyros ir tinklalapiai turi būti prižiūrimi žiniasklaidos kontrolės institucijos. Jei jų skelbiamame turinyje bus aptikta išgalvotų naujienų, tuos tinklalapius bus leidžiama užblokuoti.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ praėjusį mėnesį kritikavo šiuos įstatymus ir tvirtino, kad jie „suteikia valstybei beveik visišką spaudos, interneto ir transliuojamos žiniasklaidos kontrolę“.
Atgal
.jpg)
