Į pradžią
06.20. Naujausios žinios
Žaisti skirtingais kamuoliais toje pačioje lygoje nėra sąžininga
„Atvykau pasakyti kolegoms iš ES, kad mes manome, jog žaisti mažesniais kamuoliais su tais, kurie turi didesnius kamuolius, toje pačioje lygoje yra nesąžininga. Lietuva neprašo nieko daugiau, tik sąžiningos konkurencijos“, – Liuksemburge kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Ministrams diskutuojant dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2020 m. teisinių pasiūlymų, netilo diskusijos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. O Lietuvos žemės ūkio ministro pavyzdys su kamuoliais neliko nepastebėtas. Šiuo metu Lietuva dar nėra pasiekusi 70 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, 2027 metais turėtų būti pasiekta apie 80 proc. ES vidurkio – tačiau tai neužtikrina sąžiningos konkurencijos su kitų šalių ūkininkais. „Europos Komisija deklaruoja pasirengimą mažinti bendrosios žemės ūkio politikos paramos skirtumus tarp valstybių narių, pripažįsta išorinės konvergencijos indėlį į sanglaudos proceso užtikrinimą mažinant valstybių narių skirtumus, tačiau pasiūlytas tiesioginių išmokų konvergencijos scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai. Kalbėdamas futbolo terminais, manau, kad EK pasiūlymas dėl konvergencijos palieka Lietuvos ūkininkus nuošalėje. Futbole kamuoliai būna skirtingi, bet skirtingo dydžio kamuoliais žaidžiama skirtingose lygose. Mūsų atveju Lietuvos ūkininkams tenka mažesnis kamuolys, bet jie turi žaisti toje pačioje lygoje su tais, kuriems tenka didesni kamuoliai“, – dėl išorinių tiesioginių išmokų konvergencijos eigos apgailestavo ministras.
Tiesioginių išmokų skirtumai tarp valstybių narių ir jų ūkininkų išlieka dideli, be to, Lietuvoje patiriamos sąnaudos žemės ūkio produkcijos vienetui pagaminti taip pat išlieka labai didelės palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis. Artėjant 2020 metams ypač svarbu turėti stiprią ir patikimą kaimo plėtros politiką, kaip pagrindinį kaimo vietovių konkurencingumo variklį ir gyvenimo kokybę kaime užtikrinantį ramstį. Lietuvai kaimo plėtrai skirta parama ypač svarbi. Mūsų šalis per pastaruosius metus labiausiai iš visų ES šalių kentėjo nuo depopuliacijos, ypač kaimiškieji regionai. Lietuva ir toliau praranda darbingo amžiaus žmones iš kaimo vietovių. Susiduriant su nepakankamomis pajamomis, nepakankama gyvenimo kokybe, jie tiesiog išvyksta į miestus arba emigruoja. „Grįžtant prie futbolo terminų, pratęsimo gali ir nebūti, todėl kviečiu įmušti lemiamą įvartį“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Europos Komisija tikisi, kad derybas dėl naujojo BŽŪP modelio pavyks baigti iki 2020 metų pradžios.
Akredituotas naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos atašė Lietuvai
Birželio 19 d. Krašto apsaugos ministerijoje surengtos naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos atašė Lietuvai pulkininko leitenanto Robert A. Mcvey akreditavimo ir atsisveikinimo su tarnybą baigusiu JAV gynybos atašė pulkininku Jeffrey L. Jennette ceremonijos.
Nuotr. aut. Alfredas Pliadis
Kadenciją baigusiam plk. J. L. Jennette krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza padėkojo už puikų darbą jau antrą kartą einant gynybos atašė Lietuvai pareigas, ypač stiprinant dvišalį bendradarbiavimą ir užtikrinant sklandžią JAV vadovaujamų pratybų „Saber Strike 2018“ (liet. „Kardo kirtis“) ir BALTOPS eigą Lietuvoje.
„Tarptautinės pratybos Baltijos regione, Lenkijoje ne tik sustiprino šalių karinių pajėgų sąveiką ir pasirengimą ties rytinėmis NATO sienomis, bet ir pademonstravo NATO gebėjimą operatyviai reaguoti krizinėse situacijose, ypač atsižvelgiant į kintančią geopolitinę situaciją“, – pabrėžė viceministras E. Kerza.
Akreditacijos ceremonijoje taip pat dalyvavo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall, JAV ambasados, krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai.
Naujasis JAV gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. R. A. Mcvey yra baigęs Loyola universitetą Čikagoje, Jungtinių pajėgų koledžą, studijavęs Generalinio štabo koledže. Jis tarnavo įvairiuose JAV kariuomenės padaliniuose, yra dalyvavęs misijoje Irake. Prieš paskyrimą į gynybos atašė Lietuvai pareigas plk. ltn. R. A. Mcvey dirbo JAV ambasadoje Latvijoje. Taip pat gynybos atašė Lietuvai pareigas ėjo ir 2011-2014 m.
JAV gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. R. A. Mcvey reziduos Vilniuje.
Nuo praėjusių metų lietuvių kalba įtraukta į Airijos bendrojo lavinimo mokyklų programą
Birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Airijos Respublikos Prezidentu Michaeliu D. Higinsu. Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Airijos santykiai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, saugumo klausimai. Į Lietuvą Airijos vadovas atvyko kartu su pirmąja šios šalies ponia Sabina M. Higins.
Airijos Respublikos Prezidentas Michaelis D. Higginsas ir Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė | lrp.lt nuotr..lt
Prezidentės teigimu, Airija – artima Lietuvai. Esame panašūs savo šalių dydžiu, interesais, vertybėmis. Todėl mums Airija yra svarbus atsakingos politikos, sėkmingos ekonominės raidos ir gebėjimo susigrąžinti išvykusius žmones pavyzdys.
Prieš 30 metų Airijos politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos įsipareigojo vieningai vykdyti nacionalines ekonominio atsigavimo ir socialinės pažangos programas. Atsakingai ir laiku įgyvendintos mokesčių ir ekonomikos reformos, kova su socialine atskirtimi užtikrino sėkmingą Airijos raidą. Šiandien tai – pažangi, inovatyvi valstybė ir sparčiausiai auganti ES ekonomika.
Didelę emigraciją patyrusi Airija yra pavyzdys, kaip sėkmingai susigrąžinti išvykusius žmones. Šalyje įgyvendinama paramos emigrantams programa, o visame pasaulyje gyvenantys airiai raginami padėti valstybei pritraukti užsienio investicijas. Lietuva taip pat kviečia sugrįžti iš mūsų šalies išvykusius žmones. Tam skirta ir pernai Prezidentės inicijuota programa „Rinkis Lietuvą“, kuri jau duoda pirmuosius rezultatus. Per pirmus 5 šių metų mėnesius į Lietuvą sugrįžo virš 10 tūkst. mūsų šalies žmonių – tai daugiau nei per visus praėjusius metus.
Lietuvą ir Airiją glaudžiai sieja ir gausi Airijos lietuvių bendruomenė – trečia didžiausia tautinė bendrija šioje šalyje. Aktyvūs ir pilietiški Airijos lietuviai išsaugojo ryšį su tėvyne – vykdo įvairiais labdaringas iniciatyvas padėdami Lietuvos vaikams, puoselėja lietuviškas tradicijas, kalbą ir kultūrą. Airijoje veikia net 14 lituanistinių mokyklų, o nuo praėjusių metų lietuvių kalba įtraukta į Airijos bendrojo lavinimo mokyklų programą – kaip galima antroji užsienio kalba.
Valstybių bendradarbiavimą dar labiau sustiprins 3 vizito metu pasirašomi susitarimai mokslo ir švietimo srityje: tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Airijos nacionalinio universiteto, Kauno ir Korko miestų mokytojų rengimo centrų bei Kauno mokytojų namų ir Korko lietuviškosios mokyklos. Šiuo metu Lietuvos ir Airijos mokslininkai įgyvendina net 75 bendrus ES finansuojamus tyrimų projektus.
Daug potencialo turi ir ekonominis bendradarbiavimas – ypač IT, fintech, gyvybės mokslų srityse. Naujų galimybių teikia ir energetikos sektorius – Airijai ketinant statyti SGD terminalą, Lietuva pasirengusi pasidalinti savo patirtimi. Šiuo metu Airijos investicijos Lietuvoje yra sukūrusios per 2000 darbo vietų.
Susitikime šalių vadovai aptarė ir bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Pasak šalies vadovės, Lietuva ir Airija vienodai supranta ES kylančius migracijos, ekonominius, saugumo, „Brexit“ iššūkius ir kartu juos sprendžia. „Brexit“ derybose Lietuva ir Airija pasisako už kuo gaudesnių ryšių tarp ES ir Jungtinės Karalystės išsaugojimą. Taip pat palaikome Airijos siekį užtikrinti, kad „Brexit“ nesukurtų naujų sienų Europoje. Sutampa ir abiejų šalių interesai artėjančiose derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Lietuvai ir Airijai aktualu, jog būtų išsaugomas adekvatus finansavimas sanglaudos ir žemės ūkio politikai.
Susitikimo metu pasikeista ir oficialiomis dovanomis. Prezidentė poezija ir filosofija besidominčiam Airijos vadovui padovanojo Lietuvos poetų eilėraščių knygą anglų kalba, taip pat „Lietuvos kultūros gidą“, kuriame pristatoma mūsų šalies architektūra, dizainas, kinas, muzika, teatras, šokis, vizualieji menai. Airijos prezidento dovana – Airijos menininko sukurtas medinis dubuo.
Vizito metu Airijos Prezidentui taip pat bus įteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
Valstybės kontrolė: vyriausybei nesiimant veiksmų, gresia sankcijos Lietuvos energetikai
Lietuva nepasieks užsibrėžto tikslo 2014–2020 metais sutaupyti 11,67 teravatvalandžių (TWh) energijos, jeigu vyriausybė nesiims papildomų veiksmų. Tokias išvadas padarė auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
wikimedia.org
Dėl to Lietuvai galėtų grėsti iki 600 tūkst. eurų vienkartinė bauda.
„Vyriausybė yra numačiusi energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, ir, praėjus pusei įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpio, sutaupyta 3,9 TWh – t. y. 33,7 proc. Auditorių skaičiavimais, vyriausybei nesiimant papildomų veiksmų, tikslas nebus pasiektas“, – teigiama pranešime.
Pasak Valstybės kontrolės, nustatyta, kad taupymo priemonių įgyvendinimas vėluoja pirmiausiai dėl dvejus metus užtrukusios būtinos teisinės aplinkos sukūrimo, o šių priemonių įgyvendinimas iki šiol nėra tinkamai koordinuojamas. Keturios iš septynių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių nebuvo pradėtos vykdyti iki 2016 metų pabaigos. Trys naujos priemonės, turinčios generuoti 48 proc. sutaupymų, buvo patvirtintos ir pradėtos vykdyti, likus mažiau nei pusei įgyvendinimo laikotarpio (2017 m. pabaigoje).
Auditoriai nurodo, kad, prasidėjus auditui, pastebėtas ryškus priemonių įgyvendinimo postūmis, „tačiau būtino spurto dar nėra“.
„Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti, remiantis Eurostatu, yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis“, – pranešime teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.
Pasak pranešimo, auditoriai pastebi, kad, vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 metais nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų.
Šiuo metu Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos Aplinkosaugos audito darbo grupė (angl. EUROSAI WGEA) taip pat atlieka auditą – vertina, ar šalys yra pasirengusios įgyvendinti ir laikytis viešojo sektoriaus pastatų energinio naudingumo reikalavimų, įtvirtintų energijos vartojimo ir pastatų energetinio efektyvumo direktyvose. Auditą planuojama baigti ir rezultatus pristatyti iki š. m. spalio mėnesio.
Valstybės kontrolės duomenimis, įgyvendinant priemonę Daugiabučių namų atnaujinimo programa, turinčią generuoti 2,67 TWh energijos sutaupymų (arba beveik 23 proc. visų sutaupymų), iki 2016 metų pabaigos jau buvo sutaupyta 2,1 TWh (arba beveik 18 proc. visų sutaupymų) – t. y. daugiausia iš visų energiją taupančių priemonių.
„Jos įgyvendinimui 2014–2017 metais jau investuota 513 mln. eurų. Daugiabučių namų atnaujinimo fonduose 2017 metų pabaigoje buvo likę 87,8 mln. eurų, todėl, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą tikslą atnaujinti po 500 daugiabučių kasmet, tikėtina, kad šių lėšų nepakaks. Todėl valdant riziką būtina numatyti atitinkamą lėšų poreikį“, – rašoma pranešime.
Energetikos ministerija teigia, kad, atliekant auditą, nebuvo vertinamos dvi šios vyriausybės Energetikos ministerijos pernai patvirtintos priemonės, kurios, anot jos, leis pasiekti proveržį ir pagerins energijos efektyvumo rodiklius.
Pasak ministerijos, pirma priemonė – tai Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su valstybei priklausančiomis energetikomis įmonėmis, kuriais įmonės įsipareigojo iki 2020 metų sutaupyti 1,9 TWh energijos, neuždedant papildomos naštos ant vartotojų pečių.
Taip pat yra pasirašyti susitarimai su energijos tiekėjais dėl vartotojų informavimo apie energijos efektyvumo priemones ir jų naudą. Tai taip pat prisidės prie ES direktyvos tikslų įgyvendinimo.
Antra priemonė – viešųjų pastatų atnaujinimas. Siekiant spartesnio energijos sutaupymo viešųjų pastatų srityje, vyriausybė gegužės mėnesį pritarė Energetikos ministerijos siūlymams įpareigoti visas ministerijas, kurioms priklauso šimtai neefektyvių pastatų, tokius pastatas atnaujinti arba jų visiškai atsisakyti. Iki šiol valstybės institucijos nebuvo motyvuotos atnaujinti joms priklausančius neefektyvių pastatų, kadangi tai nesukeldavo joms jokių finansinių pasekmių. Pagal naują tvarką, jeigu nebus priimami jokie sprendimai dėl energetiškai neefektyvių pastatų, institucijai bus skiriamas mažesnis finansavimas iš biudžeto su energija susijusioms išlaidoms padengti. Šiuo metu procesas jau įsibėgėja ir yra pasirašytos devynios sutartys dėl viešųjų pastatų atnaujinimo.
Pasak pranešimo, taip pat Energetikos ministerija kuria ir naujas papildomas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios, jeigu joms bus pritarta šį mėnesį Seime, įsigalios nuo 2019 metų pradžios. Viena jų, tai yra diferencijuoto VIAP mokesčio taikymas energijai imliai pramonei, kas reiškia, kad susigrąžintos lėšas už VIAP bus nukreiptos į įmonės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.
Seimo narių delegacija dalyvavo LIX Europos reikalų komitetų konferencijoje Sofijoje
Birželio 17-19 d. Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko pavaduotojo dr. Mindaugo Puidoko, dalyvavo LIX Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC) Sofijoje (Bulgarija). Tai svarbiausias Europos reikalų komitetų forumas, įtvirtintas Europos Sąjungos pirminėje teisėje, kurio plenariniai posėdžiai vyksta du kartus metuose.
dr. Mindaugas Puidokas | lrs.lt nuotr.
Pirmos konferencijos dienos rytiniame posėdyje parlamentarai išklausė pirmininkaujančios Europos Sąjungos Tarybai Bulgarijos ataskaitą apie pirmininkavimo rezultatus ir aptarė Europos Sąjungos plėtros į Vakarų Balkanų problematiką.
Delegacijos vadovas dr. M. Puidokas pabrėžė Bulgarijos pirmininkavimo metu pasiektą pažangą kovoje su hibridinėmis grėsmėmis ir išdėstė Lietuvos nuostatas pažymėdamas, kad strateginė komunikacija, kibernetinė sauga, sienų pažeidžiamumas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sauga ir Astravo atominė elektrinė yra Lietuvos prioritetinės sritys kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.
Net jei pagrindinė atsakomybė kovoje su hibridinėmis grėsmėmis tenka tiesiogiai kiekvienai valstybei narei, dauguma jų yra bendros visai Europos Sąjungai, todėl reikia koordinuoto atsako. Dėl šios priežasties ypatingai svarbiu Lietuva laiko valstybių narių Nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą gynybos srityje (PESCO). Kovo mėn. Užsienio reikalų Tarybai patvirtinus pirmuosius 17 PESCO projektų, sekantis etapas – PESCO projektų valdymo taisyklių paketo priėmimas, kurio tikimasi birželio / liepos mėn. Lietuvos projektas dėl Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje buvo atrinktas tarp pirmųjų PESCO projektų. Projektu siekiama per 1–2 metus sukurti tarptautines Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandas, pagerinti tarpusavio kibernetinę pagalbą ir išvystyti pajėgumus, kurie padėtų valstybėms narėms arba ES institucijoms, įskaitant ir BSGP misijas, atsakant ir užkertant kelią plataus masto kibernetinėms atakoms. Lietuvos nuomone, PESCO turi būti atviras trečiosioms šalims.
Delegacijos vadovas pasveikino artėjantį Austrijos Pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai nuo š. m. liepos 1 d., kur jaunas, proaktyvus ir energingas Ministras Pirmininkas Sebastianas Kurzas pasisako už tautų Europos idėjas, griežtą migracijos srautų valdymą ir ES išorinių sienų apsaugos stiprinimą.
Kalbėdamas diskusijoje apie ES plėtros į Vakarų Balkanus perspektyvas dr. M. Puidokas pabrėžė, kad ES plėtros procesas yra daugiau nei tik techninis, kalendorinis procesas, reikalaujantis nuoseklumo dalijantis ES vertybėmis. Bulgarijai pavyko užtikrinti Vakarų Balkanų klausimo išlaikymą ES darbotvarkės prioritetu ir atnaujinti ES įsitraukimą Vakarų Balkanuose išlaikant regiono strateginę orientaciją ir įsipareigojimus ES. Lietuva sveikina sėkmingą Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimą ir patvirtintą „EU Leader“ deklaraciją su Sofijos darbotvarke, kur konkrečiomis priemonėmis remiama Vakarų Balkanų europinė perspektyva, įgyvendinant esmines reformas ir kartu sprendžiant bendrus saugumo iššūkius.
Tikimimasi, kad birželio mėn. Bendrųjų Reikalų Taryba priims bendras Tarybos išvadas dėl ES plėtros. Lietuva palaiko Europos Komisijos rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Makedonija ir Albanija.
Statistikos agentūra: šįmet Prancūzijos ekonomikos augimas smarkiai sulėtės
Prancūzijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2018 metais sulėtės nuo 2,3 iki 1,7 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos agentūra.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono administracija, siekianti sumažinti Prancūzijos išlaidas ir išlaikyti Europos Sąjungos užsibrėžtą deficito rodiklį, tikisi, kad šiais metais šalies ekonomika išaugs 2,0 procentais.
EPA-ELTA
„Augimas tvirtas“, – pirmadienį sakė šalies finansų ministras Bruno Le Maire'as, pridurdamas, kad jis šiuo klausimu „nejaučia ypatingo nerimo“. Tačiau statistikos agentūra „Insee“ prognozuoja, kad Prancūzijos vyriausybė nepasieks užsibrėžto tikslo. Tarp kitų veiksnių agentūra paminėjo stiprų eurą ir kylančias naftos kainas.
Norvegija inicijavo ginčą su JAV dėl muitų plienui bei aliuminiui
Norvegija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) su prašymu surengti konsultacijas su Jungtinėmis Valstijomis dėl Vašingtono įvestų muitų plienui bei aliuminiui, antradienį pranešė PPO spaudos tarnyba paaiškinusi, kad toks paklausimas reiškia oficialų prekybos ginčo inicijavimą.
Reuters/Scanpix nuotr.
„Norvegija paprašė PPO surengti konsultacijas dėl ginčo su JAV, susijusio su JAV įvestais muitais importuojamai plieno bei aliuminio produkcijai, – teigiama pranešime. – Šis prašymas buvo išplatintas birželio 19-ąją tarp PPO narių“.
„Norvegija pareiškia, kad JAV įvesti muitai - atitinkamai 25 ir 10 proc. importuojamai produkcijai iš plieno bei aliuminio neatitinka 1994 metų PPO Sutarties dėl tarifų ir prekybos bei Sutarties dėl apsaugos priemonių nuostatų“, – pažymi spaudos tarnyba.
Bendras pasaulio milijonierių turtas pirmą kartą viršijo 70 trln. dolerių
Bendras visų pasaulio milijonierių turtas (skaičiuojant JAV doleriais) 2017 metais išaugo 10,6 proc. ir pirmą kartą viršijo 70 trln. JAV dolerių, skelbiama „Capgemini SA“ apžvalgoje.
Juan Rojas/Unsplash nuotr.
Kaip teigiama metinėje „World Wealth Report“ ataskaitoje, didelės vertės turto turinčių asmenų (high-net-worth individual, HNWI) skaičius pernai padidėjo 1,6 mln. žmonių. Beje, trys ketvirtadaliai naujų milijonierių teko Šiaurės Amerikai ir Azijos–Ramiojo vandenyno regionui.
Žmonių, kurių investuojamos lėšos vertinamos bent vienu milijonu dolerių, skaičius Šiaurės Amerikoje sudaro 5,66 mln. HNWI, Europoje – 4,83 mln., Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 6,18 mln., Artimuosiuose Rytuose – 660 tūkst., Lotynų Amerikoje – 600 tūkst., Afrikoje – 170 tūkst. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje, Japonijoje ir Kinijoje 2017 m. pabaigoje gyveno 61,2 proc. visų pasaulio milijonierių, kurių turtas skaičiuojamas JAV doleriais.
Bendras milijonierių turtas pernai išaugo visuose pasaulio regionuose, sparčiausias augimas užfiksuotas Azijos bei Ramiojo vandenyno regione – 14,8 proc., antroje vietoje atsidūrė Šiaurės Amerika – 10,3 proc. Bendras Azijos turtuolių turtas įvertintas 21,59 trln. dolerių, Šiaurės Amerikos – 19,79 trln. dolerių, Europos – 15,85 trln. dolerių.
Beveik trečdalis pasaulio turtuolių turtas laikomas akcijomis (30,9 proc.), kiek mažiau – pinigais (27,2 proc.), nekilnojamajam turtui tenka 16,8 proc. dalis.
Iki 2025 metų milijonierių turtas pasaulyje gali išaugti iki 100 trln. dolerių ir beveik trigubai viršyti 2006 metų rodiklį, prognozuoja „Capgemini“.
„World Wealth Report“ savo apžvalgoje naudojosi duomenimis iš 71 šalies.
A. Merkel: Prancūzija, Vokietija sutaria dėl bendro euro zonos biudžeto idėjos
Prancūzija ir Vokietija sutarė sudaryti bendrą euro zonos biudžetą, antradienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskelbdama apie reformos pasiūlymą, skirtą paremti bloką.
Reuters/Scanpix nuotr.
Jį sudarytų „tikras biudžetas su metinėmis pajamomis ir išlaidomis“, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po derybų su Vokietijos lydere, pridurdamas, kad Paryžius ir Berlynas viliasi jį turėti iki 2021 metų.
Išsamesnės informacijos apie biudžeto dydį E. Macronas nepateikė, tik užsiminė, kad jo dydis bus aptariamas su kitomis bloko šalimis. Su kitomis euro zonos narėmis bus aptariami ir jo finansavimo būdai, sakė A. Merkel, pasiūlydama tokias priemones kaip atskirų šalių atliekami reguliarūs pervedimai arba finansinių sandorių mokesčiai.
E. Macronas iš pradžių sakė sieksiantis kelių šimtų milijardų eurų biudžeto, bet A. Merkel neseniai duotame interviu pasiūlė mažesnę sumą.
OPEC: gali prireikti didinti naftos gavybą
Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) prognozuoja, kad pasaulinė naftos paklausa antroje 2018 metų pusėje išliks didelė, praneša „Reuters“.
OPEC narės susitinka penktadienį, kad susitartų dėl „juodojo aukso“ gavybos politikos. Tokios naftos vartotojos, kaip Jungtinės Valstijos ir Kinija, ragina „atvėsinti“ naftos kainas ir sustiprinti pasaulio ekonomiką išgaunant daugiau naftos.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / OPEC
Kartelio de facto lyderė Saudo Arabija ir OPEC nepriklausanti Rusija pasiūlė gavybą didinti pamažu, nors Iranas, Irakas, Venesuela ir Alžyras tokiam žingsniui oponuoja. Gavybos mažinimas padėjo pakelti pasaulines naftos kainas.
Atgal
.jpg)
