Į pradžią
04.28. Naujausios žinios
Nenoras skiepytis – pasaulinė problema. Kodėl XXI amžiuje vengiama skiepų?
Netylant diskusijoms dėl profilaktinių skiepų naudos ir pavojaus, specialistai tikina, kad besiskiepijančių skaičius nemažėja. Statistikos duomenimis, 2017 metais buvo atlikta apie 800 tūkst. vakcinacijų, 2016 m. iš viso įskiepytos 772 tūkst. vakcinų dozės, o 2015-aisiais – 657 tūkst. . Pasaulio sveikatos organizacija kiekvienais metais mini Europos imunizacijos savaitę (balandžio 23-29 d.), balandžio 29 -ąją yra minima Imunologijos diena. Šia proga specialistai dalijasi įžvalgomis apie niekuo nepagrįstas diskusijas ir dezinformaciją atsisakyti medicinos senai siūlomos išeities nuo užkrečiamų ligų.
Skiepų pagalba valdomi pavojingų ligų protrūkiai
Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Šiandien vakcinomis galima kontroliuoti net 28 ligas, Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, geri ir pakankami vakcinacijos rodikliai šalyse yra tada, kai paskiepytų asmenų skaičius atitinkamoje žmonių grupėje yra ne mažesnis kaip 95 proc. Tokie rodikliai padeda užkirsti kelią sergamumui ir mirtingumui nuo ligų, tačiau nepaisant to, daugelis tėvų baiminasi, kad skiepai gali pakenkti jų vaikams. ,,Gintarinės vaistinės“ vaistininkės – vedėjos Editos Stankevičiūtės teigimu, didžiausia tėvelių baimė – kad vaikas susirgs liga, nuo kurios yra vakcinuojamas, autizmu ar net vėžiu. Tačiau vaistininkė įsitikinusi, kad šios baimės nėra pagrįstos.
„Vaikai turi būti skiepijami, visų pirma tam, kad apsisaugotų nuo gyvybei pavojingų užkrečiamų ligų – infekcijų ir jų plitimo. Būtent skiepų pagalba yra valdomi šių ligų protrūkiai“, – teigia E. Stankevičiūtė.
Retas atvejis, kada tėvai vaistinėje klausia dėl vaikų skiepų, tačiau labai dažnai prašoma patarimo, ar verta patiems profilaktiškai skiepytis nuo gripo. Specialistai ir šiuo atveju mato neabejotiną skiepo naudą.
,,Kadangi kiekvienais metais kyla gripo epidemija, laiku pasiskiepijus, galima apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų, kurios gali tapti mirties priežastimi. Šiemet šaltuoju metų sezonu vaistinėje sulaukėme daug sergančiųjų gripu ar gripo komplikacijomis ir pacientų svarstymų, kad kitais metais, tai jau reikės skiepytis“, – patirtimi dalijosi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kaip suderinti vaistų vartojimą ir skiepus
Dar viena baimė, kurią jaučia skiepų priešininkai – pavojus, kuris gali kilti pasiskiepijus, kai vartojami kiti vaistai.
,,Į vartojamų vaistų suderinamumą iš tiesų turi būti atkreipiamas dėmesys. Yra išimčių, kada skiepytis negalima. Nereikėtų to daryti vartojant vaistus, slopinančius imuninę sistemą – imunodepresantai, atliekant onkologiniams susirgimams taikomą chemoterapinį gydymą arba bet kokios ligos ūmiu periodu. Svarbu prisiminti, kad sergantis žmogus negali būti skiepijamas“, – apie išimtis pasakoja vaistininkė, primindama, kad bet kurioje „Gintarinėje“ ar „Norfos“ vaistinėje galima nemokamai patikrinti vaistų suderinamumą ir tokiu būdu pasiekti geriausią rezultatą, kai vartojami vaistai veikia efektyviai, o gydymas yra kiek įmanoma saugesnis“, - pabrėžė vaistininkė.
Tiek norint pasiskiepyti ir paskiepyti savo vaikus, tiek esant griežtai nusistačius prieš bet kokius skiepus, vaistininkai visada rekomenduoja šiuo klausimu pasitarti su gydytoju – jie geriausiai informuos apie skiepų naudą ir su jais susijusias nepageidaujamas reakcijas.
Spartinamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas Vilniuje
Žemės grąžinimo procesas Vilniaus mieste sunkiai, bet stumiasi pirmyn. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama paspartinti šį procesą, nuolat organizuoja susitikimus tiek su miesto savivaldybe, tiek su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, pagaliau sulauktų rezultato.
Viena didžiausių problemų Vilniaus mieste yra perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų trūkumas. Atsižvelgdama į tai, kad likęs neatkurtas žemės plotas Vilniaus mieste sudaro daugiau nei 50 proc. nuo viso Lietuvos Respublikos miestuose likusio grąžinti žemės ploto bei siekdama spartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą Vilniaus mieste, ŽŪM skiria šiam miestui ypatingą dėmesį ir nuolat organizuoja susitikimus su Vilniaus miesto savivaldybės ir NŽT atstovais.
Susitikimų metu aptariamos priežastys, trukdančios nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilniaus mieste procesui, taip pat aptariamos naujų perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų formavimo galimybės bei veiksmai, kurių turėtų imtis NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybė, kad nuosavybės teisių atkūrimas spartėtų ir būtų vykdomas kuo efektyviau.
Šią savaitę ministerijoje vykusiame susitikime, pakoregavus terminus, buvo pritarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktam žemės grąžinimo darbų koordinavimo tarpinstituciniam veiksmų planui, taip pat aptarti kiti svarbūs klausimai.
Po ilgų derybų taip pat sutarta, kad iki š. m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė perduos Vilniaus miesto NŽT skyriui apie 200 perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai dokumentaciją, o iki š. m. gruodžio 1 d. – dar apie 250 perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai dokumentaciją. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė iki š. m. rugsėjo 1 d. patvirtins 5 detaliuosius planus, pagal kuriuos suplanuota 118 naujų žemės sklypų individualiai statybai, o iki š. m. rugsėjo 15 d. planuoja patvirtinti dar apie 200 ha teritorijų pramonės, verslo, gamybos objektų statybai žemės valdos projektus prie Avinėlių g. (apie 83 ha), prie Daškūnų g. (apie 67,5 ha) ir prie Murlinės g. (apie 64,5 ha), kuriuose taip pat bus suprojektuotas nemažas skaičius perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų.
NŽT informavo, kad Vilniaus miesto NŽT skyriuje š. m. 2018 m. gegužės 7–17 d. vyks susirinkimai, kuriuose bus pasiūlyta piliečiams, pageidaujantiems naujų žemės sklypų Vilniaus mieste, pagal eilę rinktis apie 200 naujų žemės sklypų. Visa informacija apie šių susirinkimų laiką bei siūlomų rinktis naujų žemės sklypų sąrašas skelbiami NŽT tinklalapyje www.nzt.lt.
Naujausi duomenys
Vilniaus mieste iki 2018 m. balandžio 1 d. 6,4 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Iki 2018 m. balandžio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos į 2,93 tūkst. ha žemę, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 55,84 proc. piliečių prašymuose nurodytą plotą.
NŽT duomenimis, Lietuvos Respublikos miestuose iki 2018 m. balandžio 1 d. 51,81 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39,34 tūkst. ha žemės plotą. Nuosavybės teisės atkurtos į 35,88 tūkst. ha žemės plotą, t. y. į 91,19 proc.žemės plotą, nurodytą piliečių prašymuose. Pagal 2018 m. balandžio 1 d. būklę miestų teritorijose liko nuosavybės teises atkurti 6,29 tūkst. piliečių į 3,46 tūkst. ha žemės plotą. Iš 103 miestų 71 mieste nuosavybės teisės į žemę iš esmės (daugiau nei į 99 proc. piliečių prašymuose nurodytą žemės plotą) yra atkurtos.
Atidaryta virtuali paroda „Knygų autorių linkėjimai Birštono viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams“
Birštono viešosios bibliotekos bibliografė Genovaitė Mačiūtė
Nuostabiai Birštono bibliotekai –norėčiau pasakyti „ačiū“ visiems jos darbuotojams ir skaitytojams. Juk knyga tobulina ne tik žmogaus protą ir širdį, bet daro šviesesnę ir jautresnę mūsų bendrą tėviškę – Lietuvą.
Grigorijus Kanovičius
Birštono viešosios bibliotekos darbuotojoms –
nepaprastai dėkinga už dr. Jono Basanavičiaus atminimo saugojimą ir skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus kūrybos propagavimą.
Ramunė Korsakienė
…ačiū už jaukų priėmimą, už nuostabius vaikus.
Sigutė Ach
…gražaus klestėjimo ir žydėjimo naujuose rūmuose!
Aldona Ruseckaitė
Pasitikdami 70-ąsias Birštono viešosios bibliotekos veiklos metines atsigręžiame į jos nueitą kelią ir jį lydėjusius žmones.
Literatūros vakarai, naujų knygų sutiktuvės į bibliotekos istoriją įrašė daug įsimintinų puslapių. Susitikimus su knygų autoriais ryškiausiai liudija ir primena jų palikti autografai.
Virtualioje autografuotų leidinių parodoje „Knygų autorių linkėjimai Birštono viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams“https://www.birstonas.mvb.lt/lt/krastotyra/autografuoti-leidiniai– beveik 90 knygų su autorių, leidėjų, dailininkų įrašais. Juose – dėkingumo žodžiai jaukiems ir svetingiems knygų namams bei kunigo, eseisto Juliaus Sasnausko žodžiais tariant, „paprastam ir nepaprastam Birštonui“, juose – linkėjimai įdomaus skaitymo.
Poetas Algimantas Baltakis kviečia paviešėti savo eilėraščių „Vienuolyne“, kraštietis rašytojas Vytautas Bubnys – smagų suktinį sušokti ne tik su ponia Roza, bet ir su P. Roza, o Kazys Saja pataria būti oriems ir neskubėti bet kam nusilenkti.
Poetas Rimvydas Stankevičius Birštono viešąją biblioteką vadina miela, dailininkas Marius Jonutis – gerąja.
Aštuoniose savo knygose po gražų linkėjimą paliko rašytoja, muziejininkė, bibliotekos bičiulė Aldona Ruseckaitė – dažnai kurorte viešinti, fotografuojanti ir ne vieną Birštone darytą nuotrauką įdėjusi į eilėraščių knygą „Tik labas sudie“.
Šviesūs, gražūs žmonės lydėjo ir lydi bibliotekos kelią, skaitytojai džiaugiasi jų knygomis.
Ir rašančiųjų, ir knygų parodas rengiančiųjų svarbiausias palinkėjimas laiko patikrintas: skaitydamas žmogus auga, mokosi, pasaulį ir save skaitantis suvokia giliau ir plačiau, todėl gyvenkime skaitydami – tegul kelionė su knyga ir biblioteka niekada nesibaigia!
Anykščių kultūros centrui – kūrybinis impulsas naujoms veikloms
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson lankėsi po renovacijos atidarytame Anykščių kultūros centre. Atgimusio Anykščių kultūros centro vadovei Dijanai Petrokaitei ministrė įteikė Kultūros ministerijos premiją, kaip geriausiam aukščiausiosios kategorijos kultūros centrui 2018 m.
„Po ilgų metų darbo, pastangų, energijos pagaliau galime pasidžiaugti renovuotu Anykščių kultūros centru. Idėjas ir projektus reikia auginti, sudaryti menininkams ir kultūros darbuotojams būtinas ir palankias sąlygas. Tikiu, kad naujai atgimęs pastatas ir aukščiausios kategorijos kultūros centro Lietuvoje apdovanojimas įkvėps kūrybinei veiklai“, – teigė kultūros ministrė.
Anykščių kultūros centro rekonstrukcijos projektui užbaigti 2017 m. Kultūros ministerija skyrė 1, 5 mln. eurų Valstybės investicijos programos lėšų.
Šiame kultūros centre meninę saviraišką ugdo ir lavina per 500 bendruomenės narių, kurie dalyvauja net 21 mėgėjų meno kolektyvo veikloje, šeši iš jų – įvertinti Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro aukščiausiu mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimu „Aukso paukštė“. Kultūros centre buriasi meninio ugdymo, bendruomenės sutelktumo ir socialinės atskirties mažinimo programų kūrėjai.
Pasak kultūros ministrės, tiems, kas domisi kultūra Lietuvos regionuose, jau seniai žinomas Anykščių kaip kultūros ir menų miesto fenomenas. Mieste ir jo apylinkėse vyksta daugybė renginių – nuo etnografinių pasirodymų iki profesionaliosios muzikos koncertų, nuo įvairių parodų iki meno festivalių po atviru dangumi.
2012-aisiais Anykščiai sėkmingai įgyvendino profesionaliai parengtą, įspūdingą Lietuvos kultūros sostinės programą.
Kultūros ministrės teigimu, svarbų vaidmenį Anykščiuose užima ir kūrybinių industrijų plėtra. Anykščių menų inkubatorius tampa pavyzdžiu, kaip į regionus pritraukti jaunus kūrybingus žmones. Inkubatoriuje dirba 18 jaunų menininkų. Net trylika jaunų menininkų šeimų atvyko į Anykščius iš kitų Lietuvos vietovių ir čia apsigyveno pasinaudodami suteiktomis palankiomis sąlygomis, skirtomis mažoms ir vidutinėms įmonės, susijusioms su menu, įsikurti ir augti.
Lietuvos šimtmečiui skirtoje parodoje – modernios technologijos ir unikalūs eksponatai
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje įkurtame Valstybės pažinimo centre šimtmečio proga duris atvėrė unikali paroda – seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Pasitelkdama šiuolaikines technologijas ir netikėtus eksponatus, profesionali kūrėjų komanda pristato netradicinį šimtmečio pasakojimą.
Tarpukariu – netikėtas išradimų bumas
Parodoje pristatomos savo laiką pralenkusios idėjos nustebins ne tik drąsiais užmojais, bet ir humoro doze. Tarpukariu stebint, kaip Vakarus į priekį stumia nauji išradimai, Lietuvoje suprasta, kad jų reikia ir čia: imta skatinti išradimų kūrimą bei registravimą. „Labiausiai šypseną kelia savojo Edisono paieškos. Užregistruota daugybė keisčiausių išradimų – nuo apvalios skylės veidrodyje su mylimo žmogaus nuotrauka iki greitaeigių čiūžių“, – prasitaria parodos kuratorė Rosita Garškaitė.
Tarpukariu užgimusi išradėjų karta pasiūlė daugybę modernių sprendimų. Šalies inžineriai, mokytojai, mechanikai registravo netikėčiausius išradimus. Tarp spaudoje aprašomų naujovių – kauniečio šaltkalvio požeminis tankas, „vaterklozetas“, kuriam nereikia vandentiekio, bet kur pakilti ir nusileisti galintis lėktuvas ir kiti stebinantys įrenginiai.
Specialiai parodai atkurta istorija
Siekiant įvairiapusiškai pristatyti šią išradimų bangą, specialiai parodai sukurtas greitaeigių čiūžių modelis. Prieš devyniasdešimt metų mechaniko iš Šiaulių pasiūlyta batų su ratukais idėja tarpukariu taip ir nebuvo įgyvendinta: iki mūsų dienų išliko tik trumpas šios vizijos aprašymas laikraštyje. Juo remdamasis skulptorius Robertas Ožalinskas negailėdamas įgūdžių ir fantazijos sukūrė tarpukariu išrastas riedučių pirmtakes.
„Aš, kaip skulptorius, turiu savo viziją: galbūt elektrikas ar mechanikas būtų padaręs kitaip, bet šiuo atveju man svarbiausias dalykas – vizualinė išraiška”, – apie gamybos procesą pasakojo Dauguose gyvenantis ir kuriantis R. Ožalinskas. Atkurdamas pagrindinius čiūžių elementus – ratukus ir perdavimo mechanizmą – skulptorius siekė užtikrinti jų autentiškumą, galvoti, kaip tarpukario mechanikas ir naudoti tokias medžiagas, kurios tuo metu galėjo būti panaudotos. „Norėjau, jog kiekvienas priėjęs matytų – kurta tikrai ne šiandien, o tarpukariu“, – teigė kūrėjas.
Įkvėpimas dabarčiai ir ateičiai
Paklaustas, kodėl ėmėsi šio nemažai pastangų pareikalavusio darbo, R. Ožalinskas pasakojo, kad pagrindine paskata tapo Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimas. Dauguose kultūros klubui „Kitaip“ vadovaujantis kūrėjas pasakojo pasigendantis iš visuomenės kylančių iniciatyvų tiek minėti svarbią Lietuvos istorijos datą, tiek aktyviau įsitraukti į bendrosios gerovės kūrimą. Pats skatindamas įvairias visuomenines iniciatyvas, R. Ožalinskas sako, kad jo realizuota tarpukario vizija – greitaeigės čiūžės – yra pozityvus pavyzdys: „Žmogus, kuris kūrė čiūžes, tikėjo šia idėja, tačiau jos išpildyti neleido galimybės ir istorinės aplinkybės: šiandien viskas truputį kitaip.“
2018 m. vasario 14 d. duris atvėrusi paroda – seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ – Valstybės pažinimo centro dovana Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga. Specialiai parodai atrinkta 40 drąsiausių vizijų politikos, kultūros ir mokslo srityse. Parodos lankymas – nemokamas, jos turinys pritaikytas klausos negalią turintiems žmonėms ir anglakalbiams. Planuojama, jog paroda veiks iki 2020 m.
Kainų komisija nusprendė, kad vartotojai „Vilniaus energijai“ permokėjo už šilumą
Po dvi dienas trukusių diskusijų Kainų komisija nusprendė, kad vartotojai nuo 2010 metų permokėjo iš sostinės šilumos ūkio jau pasitraukusiai „Vilniaus energijai“. Ši sprendimą žada skųsti.
posėdyje nustatyta, kad bazinė permokos suma siekia 2,98 mln. eurų, tačiau tai nereiškia, kad vartotojams bus grąžinta tokia suma.
„Nustatyta bazinė kaina, tačiau pagal ją liepą dar bus perskaičiuota, kiek vartotojams turės būti grąžinta pinigų, priklausomai kuro dedamųjų ir kitų aplinkybių“, – Eltai aiškino komisijos atstovė Loreta Kimutytė.
Pasak jos, bus perskaičiuojamas laikotarpis nuo 2010 metų iki 2016 metų gegužės.
„Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas komentare Eltai teigė, kad kainų perskaičiavimas atgaline data yra nepriimtinas.
„Kainų komisijos šiandienos nutarimas grįstas komisijos sprendimu atgaline data pakeisti principus, kuriais vadovaujantis praeityje buvo nustatomos šilumos kainos. Tai galima prilyginti nutarimui atgaline data pakeisti taisykles ir sprendimus, priimtus teisėjų, kurie teisėjavo prieš aštuonerius metus žaistose krepšinio rungtynėse, ir pagal tai paskelbti naujus rungtynių rezultatus“, – teigė N. Mikalajūnas.
Jis taip pat piktinosi, kad nauji šilumos kainos skaičiavimo principai pritaikyti tik „Vilniaus energijai“, todėl sprendimas bus skundžiamas teismui.
„Maža to, šiandien veiklos nevykdanti „Vilniaus energija“ yra vienintelė kompanija Lietuvoje, kurios 2010-2015 metų bazinei šilumos kainai buvo pritaikyti naujieji principai. Visų kitų šilumą tiekiančių įmonių šilumos kainoms tuo pačiu laikotarpiu tebegalioja senoji tvarka. Negalime sutikti su šia logika ir šį sprendimą neabejotinai skųsime teisme“, – tikino jis.
Komisija atliko 2010–2011 metų ir 2015 metų bazinių šilumos kainų perskaičiavimą, po kurio, anot jos, paaiškėjo, kad „Vilniaus energija“ gavo apie 3 mln. eurų nepagrįstų pajamų.
Kainas komisija perskaičiavo po to, kai tai padaryti ją 2015 metų pabaigoje įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kainų komisija užtrukusį kainų perskaičiavimą grindė tuo, kad „Vilniaus energija“ neteikė visos reikiamos informacijos.
Jau anksčiau komisija buvo nustačiusi, kad už 2012–2014 metus „Vilniaus energija“ turi grąžinti 24,3 mln. eurų, iš kurių per sumažintą kainą vartotojams buvo grąžinta apie 6 mln. eurų.
Lėšas susigrąžinti turėtų dabar šilumos ūkį valdantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ir, jas atgavę iš „Vilniaus energijos“, per sumažintą šilumos kainą grąžinti vartotojams.
Kaip anksčiau Eltai teigė Vilniaus šilumos tinklų atstovė Edita Sirutienė, maždaug 18 mln. eurų bendrovė iš „Vilniaus energijos“ bando išsireikalauti bendrame 350 mln. eurų ieškinyje Stokholmo arbitražui. Ar dėl papildomų 3 mln. eurų ieškinys būtų tikslinamas, ji sakė negalinti atsakyti.
Pernai pavasarį pasibaigus nuomos sutarčiai, „Vilniaus energija“ sostinei grąžino šilumos ūkį. Tačiau 2016 metais įmonė kreipėsi į Stokholmo arbitražą, prašydama paskirti nepriklausomą vertintoją. Vėliau susigrąžinusi ūkį savivaldybė ir VŠT pateikė preliminariai 200 mln. eurų vertės ieškinį dėl padarytos žalos šilumos ūkiui, kurį šiemet patikslino ir reikalavimą padidino iki 350 mln. eurų.
Į tai pernai spalį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ sureagavo priešieškiniu. Įmonės neatskleidžia jo vertės, bet neoficialiai jis siekia 100 mln. eurų.
„Veolia“ su Lietuva ginčijasi ir Vašingtono arbitraže, kur prašo atlyginti maždaug 120 mln. eurų žalą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio. Energetikos ministerija į tai sureagavo 130 mln. eurų priešieškiniu.
JAV valstybės sekretorius M. Pompeo kritikuoja Vokietiją dėl nepakankamo gynybos finansavimo
JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo penktadienį nusitaikė į Vokietiją dėl jos išlaidų gynybai, sakydamas, kad šalis daro nepakankamai, jog įvykdytų savo įsipareigojimus NATO.
Antrindamas įprastai savo vadovo, prezidento Donaldo Trumpo, temai, M. Pompeo sakė, kad Europos šalys privalo labiau stengtis padidinti savo finansavimą gynybai ir taip sumažinti didžiausiai Aljanso narei tenkančią naštą.
Kai kurios sąjungininkės, pavyzdžiui, Vokietija, nenoriai vykdo įsipareigojimą iki 2024 metų išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Paklaustas, ar Vokietija daro pakankamai, kad įvykdytų šį įsipareigojimą, buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas M. Pompeo be užuolankų atsakė: „Ne. Jie turėtų pasiekti tikslus, su kuriais sutiko“
„Europos šalys privalo prisiimti būtiną atsakomybę už savo saugumą ir paaiškinti savo piliečiams, kodėl taip svarbu vykdyti savo įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo“, - teigė jis.
Aukšto JAV pareigūno teigimu, šiuo metu Vokietija gynybai skiria vos 1,24 proc. savo BVP. Iki 2021-ųjų šalis šį skaičių žada padidinti vos iki 1,25 proc.
D. Trumpas priėmė A. Merkel Baltuosiuose rūmuose
JAV per taikos derybas su Šiaurės Korėja „neleis savęs apgaudinėti“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, savo rezidencijoje penktadienį priėmęs Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Reuters/Scanpix nuotr.
D. Trumpas nurodė, kad derybos suskaldytame Korėjos pusiasalyje „niekada neužeidavo taip toli“.
A. Merkel tikslas, manoma, bus toks pat kaip E. Macrono: įtikinti JAV prezidentą atsisakyti savo grasinimų įvesti baudžiamąsias priemones, galinčias sukelti transatlantinį prekybos karą ir sužlugdyti Irano branduolinę sutartį.
ES ir kitos signatarės bando įtikinti D. Trumpą nesitraukti iš šio susitarimo ir perspėja, kad jis yra geriausia gynyba prieš branduolinio ginklavimosi varžybas regione.
Atgal
