Į pradžią
01.14. Naujausios žinios
Arkivyskupas S. Tamkevičius kviečia saugoti 4 kolonas: Dievą, Lietuvą, šeimą ir moralę
Seime minint Lietuvos laisvės gynimo metines, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius apgailestavo, kad dauguma pasiūlytų "Idėjų Lietuvai" - tai siūlymai, kaip sočiau gyventi ir naudotis neribojama laisve.
"Perskaičiau pasiūlytas idėjas, bet neradau nė vienos, už kurią jos autorius būtų pasiryžęs sumokėti nors nebūtinai gyvybės kainą. Dauguma idėjų - tai siūlymai, kaip sočiau gyventi ir naudotis neribojama laisve", - šeštadienį iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime sakė S. Tamkevičius.
Jis akcentavo, kad Lietuva bus gyva, jei turėsime žmonių, mąstančių ne tik apie sotų gyvenimą ir ne tik apie save.
"Iš kur ir kaip tokie žmonės atsiranda? Yra keturios kolonos, į kurias saugiai gali remtis bet kuri laisva ir net nelaisva visuomenė. Tos kolonos - tai Dievas, Lietuva, šeima ir moralė. (...) Šiandien man neramu, kad šias kolonas bandoma išjudinti, o kartais net griauti. Griauti vardan savaip suprastos laisvės. Kai kam atrodo, kad žmogus nebus visiškai laisvas, jei pripažins prigimtinę moralę, prigimtinę šeimą, jei jausis ne Europos, bet Lietuvos pilietis ir jei laikysis moralinių Dekalogo normų. Tokios rūšies liberalizmas bet kuriai tautai, tarp jų ir Lietuvai, yra ne mažiau pavojingas už priešo tankus, nes jis numarina žmogaus dvasią. O kai miršta žmogaus dvasia, tuomet miršta ir meilė Tėvynei; lieka tik meilė pinigui ir meilė sau pačiam", - sakė S. Tamkevičius.
Jis pakvietė visus Lietuvos žmones, kuriems ne vis tiek - išsivaikščioja ar klesti Lietuva, budėti ir saugoti šias keturias kolonas: Dievą, Lietuvą, šeimą ir moralę.
"Jei šios kolonos bus tvirtos, tuomet būsime pajėgūs atsiliepti į visus dabarties iššūkius, tarp jų ir į emigracijos iššūkį. Jei šių kolonų nepaisysime, tuomet visos gražios idėjos ir liks idėjomis be laukiamų vaisių", - sakė arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius.
Sveikindamas visus tautiečius su Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejumi, jis linkėjo tarpusavio pagarbos ir meilės, kuri yra sveikos visuomenės cementas.
Lyderius išguldžiusiame Dakaro etape Antanas Juknevičius – 16-as
Audra, vėtra, patvinimas – tokiais gąsdinimais prasidėjo pirmoji Dakaro ralio diena po užtarnauto poilsio. Organizatoriai sportininkus dar iš vakaro įspėję apie susikaupusio vandens ir didžiulio purvo pavojus tokios baigties nesitikėjo. Iš rikiuotės kaip lapai krito lyderiai, tačiau lietuviams diena buvo gera – į TOP-20 įšoko visos trys automobiliais važiuojančios komandos, o Antano Juknevičiaus „CRAFT Bearings“ ekipažas finišą pasiekė 16-as.
Jau pirmuosiuose septinto etapo kilometruose strigo net du „MINI X-Raid“ komandos lyderiai – Mikko Hirvonenas ir Yazeedas Al-Rajhis, tačiau didžiausios problemos kilo vienvaldžiam varžybų lyderiui Stephanui Peterhanseliui. „Peugeot“ komandos vedlys prieš šį etapą turėjo solidžią persvarą prieš artimiausią persekiotoją, tačiau susidūrė su gedimu ir trasoje buvo priverstas remontuoti pakabą. Tai lėmė, jog prancūzas finišą pasiekė prieš pat lietuvius.
Rimtų problemų maratoniniame greičio ruože pavyko išvengti Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažui, kuris startavęs iš 30-os pozicijos netruko pakilti aukštyn ir preliminariais duomenimis finišą pasiekė 16-oje vietoje.
„Apibendrinant buvo apie 300 km tikrų WRC trasų, manau, kad broliams lietuviams ralistams čia turėjo būti kaifas“, – numanydamas aukštus lietuviškų ekipažų rezultatus po finišo kalbėjo Antanas Juknevičius. „Likę 100 km buvo smėlis su kupstais, apie kuriuos Darius jau perspėjo vakar. Tai ten buvome vieną kartą pasėdę – signalizuojant priekyje esančiam sportininkui nesulaukėm malonės, o galiausiai jam sustojus patys buvome priversti stabdyti ir paklimpom. Bet svarbiausia, jog mašina visiškai be jokių pažeidimų, niekur netrenkėm, nieko nepalikom, toks buvo šiandienos tikslas.“
Šiąnakt lenktynininkai savo automobilius turės aptarnauti patys, o vienintelė galima pagalba – kiti sportininkai ir skambutis mechanikų komandai. Rytoj Dakaro ralio dalyvių laukia dar viena ilga diena – net 498 km greičio ruožas, kuris lenktynininkams po nakties be technikų apžiūros bus didžiulis iššūkis.
"LTeam olimpinio žiemos festivalio" bėgimai: viskas, ką reikia žinoti
Vasario 3 dieną Jonavoje kunkuliuos didysis Lietuvos žiemos sporto renginys. Organizatoriai tikisi, kad "LTeam olimpiniame žiemos festivalyje" dalyvaus daugiau nei 7 tūkstančiai žmonių.
Dalis jų išbandys visas galimas sporto šakas bei rungtis, dalyvio pase rinks taškus ir šventės pabaigoje iškeis juos į suvenyrus bei medalius. Kiti atvyks siekti rezultato konkrečiose sporto šakose: sniego tinklinio, multi-sporto, laipiojimo ledo siena varžybose ir t.t.
Neabejotinai gausus būrys sportuojančių į Jonavą atvyks bėgti. "LTeam olimpinis žiemos festivalis" siūlo keturias trasas.
Vaikams iki 12 metų skirtas 500 metrų bėgimas. Bėgimas nemokamas, jį įveikę mažieji festivalio dalyviai pase gaus atžymą ir tam tikrą kiekį taškų.
Nemokamas ir Olimpinės mylios bėgimas. Trasos ilgis - 1988 metrai, šiame bėgime gali dalyvauti visi norintys. Olimpinės mylios bėgimo esmė - mėgautis bėgimu, judėti sau palankiu tempu ir finišuoti.
Numeriai su laiko matavimo mikroschemomis bus išduoti 5 ir 10 kilometrų bėgimų dalyviams. Šių bėgimų greičiausi bus apdovanoti prizais. Registracija į 5 kilometrų bėgimą kainuoja 6 eurus (varžybų dieną - 10 eurų), į 10 kilometrų - 9 eurus (varžybų dieną - 15 eurų).
Visi, įveikę 5 kilometrų distanciją, bus apdovanoti atminimo medaliais. Trys absoliučiai greičiausi vyrai ir absoliučiai greičiausios moterys apdovanojami "LTeam" olimpinio žiemos festivalio trofėjais ir rėmėjų įsteigtais prizais.
10 km varžybose trys absoliučiai greičiausi vyrai ir moterys bus apdovanoti "LTeam" olimpinio žiemos festivalio" trofėjais, piniginiais prizais ir rėmėjų įsteigtais prizais. I vieta - 200 eurų, II vieta - 100 eurų, III vieta - 50 eurų. Trys kiekvienos amžiaus grupės (VM18, VM40, VM50 ir VM60) greičiausi vyrai ir moterys apdovanojami rėmėjų įsteigtais prizais.
Gausiausiai dalyvavusi komanda gaus 500 eurų piniginį prizą, gausiausią komandą delegavusi bendrojo ugdymo mokykla - 300 eurų piniginiu prizu, gausiausiai dalyvavęs darželis - 300 eurų prizu.
Jauniausiam ir vyriausiam bėgimo varžybų dalyviams numatyti specialūs rėmėjų prizai.
Žiema nežada pasiduoti
Savaitgalis baigsis gana ramiais orais, bet nuo antradienio pradės snigti, o šaltuką stiprins gūsingas vėjas, LRT radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas.
Sekmadienį Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Žymesnio sniego nenumatoma. Vėjas pietryčių, 4-9 m/s.
Pirmadienio naktį bus 8-12 laipsnių šalčio, pūs nestiprus vėjas. Dieną vėjas sustiprės. Laikysis 2-7 laipsnių šaltis, bet dėl vėjo atrodys dar šalčiau, nesnigs.
Antradienio naktį kritulių nebus, bet dieną vėl sulauksime sniego. Stiprės vėjas, gūsiai sieks 15-19 m/s, pustys.
Antroje savaitės pusėje beveik kasdien sulauksime naujos sniego porcijos.
Bėgimu "Gyvybės ir mirties keliu" bus pagerbiamas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas
Sekmadienio vidudienį Vilniuje startuos tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas "Gyvybės ir mirties keliu", skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1991 m. pagerbti.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.
Dalyvauti bėgime ir įveikti 9 km trasą užsiregistravo 5000 dalyvių iš Lietuvos ir 6 užsienio šalių.
Prieš bėgimą karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padės gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje bus padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.
27-ąjį kartą vyksiantis bėgimas prasidės nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidrieks Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto. Bus bėgama Karių kapų, Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvėmis, per Žirmūnų tiltą, Šeimyniškių gatve, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto gatve, Laisvės prospektu, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko ir Sausio 13-osios gatvėmis.
Nors šis pagarbos bėgimas - ne varžybos, jame nugalėtojai ir prizininkai neišaiškinami, tačiau renginio organizatoriai ir rėmėjai įsteigė nominacijas gausiausiai bėgime dalyvavusiems kolektyvams. Be to, sėkmingai įveikusiems nuotolį bus įteiktas atminimo medalis.
Valdovų rūmuose - susitikimas su Laisvės premijos laureate N. Sadūnaite
Sekmadienį Valdovų rūmuose Laisvės premijos laureatė ses. Nijolė Sadūnaitė susitiks su bendražygiais.
Popietėje dalyvaus arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, profesorius Vytautas Landsbergis, Karolina Masiulytė-Paliulienė, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bendruomenė, aktorė Dalia Michelevičiūtė ir kiti.
Mokslininko agronomo Jono Sadūno ir agronomės Veronikos Rimkutės-Sadūnienės šeimoje gimusi būsima kovotoja už Lietuvos laisvę 1938 m. spalio 2 d. Dotnuvos bažnyčioje buvo pakrikštyta Felicitos Nijolės vardais. Tėvams slapstantis nuo persekiojimo ir tremties, ji augo Telšiuose, globojama vyskupo Vincento Borisevičiaus, o nuo 1945 m. rudens - Anykščiuose.
1945 m. Telšiuose iškart buvo priimta į antrąją klasę. 1945-1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą ir, pasirinkusi vienuolės gyvenimo kelią, įstojo į Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną.
Pirmuosius įžadus ses. N. Sadūnaitė 1956 m. davė Telšiuose, ten dirbo Telšių katedros gėlininke, paskui persikėlė į Vilnių, gyveno Jeruzalėje pas vienuolijos seseris ir dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore mašininke. Amžinuosius įžadus vienuolė davė 1963 m. Anykščiuose.
Baigusi medicinos seserų kursus ses. N. Sadūnaitė dirbo įvairius darbus: skalbėja, gaisrininke, slaugė Vilniaus našlaičių namų globotinius, vėliau - iš tremties į Svėdasus grįžusį kunigą Petrą Raudą, šiame miestelyje katechizavo vaikus.
Į sovietų saugumo akiratį ji pateko 1970 m., kai ėmėsi užstoti valdžios persekiojamus kunigus. 1971 m. ses. N. Sadūnaitė slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje, kurį pasirašė per 17 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos.
Tuometinio Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo tikintieji reikalavo suteikti sąžinės laisvę žmonėms ir baigti represijas prieš kunigus. Ses. N. Sadūnaitės dėka šis dokumentas tapo žinomas visame pasaulyje.
1974 m. ses. N. Sadūnaitė pradėjo dauginti bei platinti "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką" - garsiausią sovietmečiu leistą nelegalų pogrindžio žurnalą. Dalį leidinio numerių pati išspausdino rašomąja mašinėle.
Užklupta spausdinanti 11-ąjį "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" numerį, ji 1974 m. rugpjūčio 27 d. buvo areštuota ir nuteista laisvės atėmimu šešeriems metams - trejiems sunkiųjų darbų ir trejiems metams ištrėmimo. 1975-1980 m. N. Sadūnaitė kalėjo Mordovijoje bei Sibire (Rusija).
1980 m. liepos 9 d. grįžusi į Lietuvą, ses. N. Sadūnaitė dirbo Paberžės (Kėdainių r.) bažnyčios valytoja ir toliau dalyvavo "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" leidyboje: rinkdavo žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redaguodavo, daugindavo, gabendavo leidinį į Maskvą. Iš ten "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" pasiekdavo Vakarus.
Nuo 1982 m. ji nelegaliai gyveno Lietuvoje ir Rusijoje, nuolat slapstėsi, 1987 ir 1988 m. buvo saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama.
Ses. N. Sadūnaitė aktyviai dalyvavo Atgimimo įvykiuose. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kalbėjo pirmajame viešame protesto prieš sovietinę santvarką mitinge - Ribentropo-Molotovo pakto minėjime. Po jo buvo KGB tardoma bei persekiojama.
1988 m. kartu su bendražygiais ses. N. Sadūnaitė Vilniuje organizavo viešą mitingą birželio 14 d. trėmimams prisiminti. 1988 m. rugpjūčio 24 d. dalyvavo bado akcijoje Vilniaus Gedimino aikštėje. Vienuolė buvo viena iš Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio "Caritas" steigėjų, 1988 m. gruodžio 19 d. priimta į Lietuvos Helsinkio grupę.
1989 m. liepos 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be jos pačios prašymo reabilitavo ses. N. Sadūnaitę kaip nekaltai nuteistą ir nukentėjusią.
1989-1990 m. su paskaitomis apie Lietuvą ji keliavo po Europą ir JAV, Ispanijoje susitiko ir bendravo su popiežiumi Jonu Pauliumi II.
Ses. N. Sadūnaitė parašė ir JAV išleido atsiminimų knygas "KGB akiratyje" (1985 m.) ir "Gerojo Dievo globoje" (1989 m.), kurios buvo išverstos ir išleistos rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų ir hindi kalbomis, parengė ir italų kalba išleido atsiminimų knygą "Il celo nel lager" ("Lagerio dangus", 2016 m.).
1990 m. Los Andžele (JAV) Kalifornijos Respublikonų partijos Tautybių grupė ses. N. Sadūnaitės ilgametę kovą už žmogaus teises apdovanojo medaliu. 1992 m. ses. N. Sadūnaitei buvo suteiktas Teksaso miesto (JAV) garbės pilietės vardas, ji apdovanota Poverello (Šv. Pranciškaus Asyžiečio) medaliu už artimo meilę. Tokiu pačiu medaliu buvo apdovanota ir Kalkutos Motina Teresė. JAV lietuvių bendruomenė jai skyrė Laisvės premiją (2009 m.).
Lietuvoje ses. N. Sadūnaitė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Jai skirta Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta Laisvės premija (2017 m.).
Sekmadienį prieš popietę Valdovų rūmuose, 12.30 val., Vilniaus arkikatedroje bazilikoje tikintieji dėkos Dievui už seserį N. Sadūnaitę ir visus, prisidėjusius prie Tėvynės laisvės.
Istoriniame Lietuvos ir Japonijos premjerų susitikime – tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas
Vakar Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė pirmą kartą į Lietuvą atvykusį Japonijos premjerą Shinzo Abe. Susitikime diskutuota apie bendradarbiavimo galimybes dar labiau plėtojant ekonomikos, mokslo ir švietimo bei tarptautinio saugumo sritis.
„Vertiname pirmąjį Japonijos Vyriausybės vadovo vizitą Lietuvos istorijoje. Kaip bendraminčiai partneriai, matome daug potencialo stiprinant tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, ypač saugumo srityje. Lietuva ir Japonija galėtų bendradarbiauti keičiantis patirtimi, kaip stiprinti kibernetinę gynybą, energetinį saugumą“, - sakė premjeras S. Skvernelis.
Susitikime Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad palankiai vertina siūlymą siekti didesnio Japonijos ir Baltijos šalių dialogo. Pasak S. Skvernelio, šalia abipusio bendradarbiavimo informacinių technologijų, transporto, gyvybės mokslų srityse, siūlytina įtraukti finansinių technologijų sektorių.
Premjeras, palaikydamas Japonijos poziciją dėl Šiaurės Korėjos, pažymėjo, kad visos šalys turėtų vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir susilaikytų nuo veiksmų, kurie didina įtampą ir kelia grėsmę taikai bei saugumui regione.
„Džiaugiuosi būdamas pirmasis Japonijos Ministras Pirmininkas, apsilankantis Lietuvoje ir būtent šiais metais, kai Jūs švenčiate atkurtos Lietuvos šimtmetį,“ – spaudos konferencijoje sakė Japonijos premjeras Shinzo Abe.
Shinzo Abe akcentavo pasirašytų susitarimų naudą, padėsiančių stiprinti bendradarbiavimą įvairiuose verslo sektoriuose. Jis taip pat pabrėžė, kad pasirašyti dvišaliai susitarimai ženkliai padidino Japonijos turistų srautus į Lietuvą.
Japonijos Ministras Pirmininkas išreiškė padėką Lietuvai už pagalbą 2009-2013 m. Japonijai dalyvaujant Afganistano provincijos atkūrimo grupėje.
Abiejų šalių Premjerai pripažino, kad draugiškus dvišalius santykius simbolizuoja Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara, kuris yra tolerancijos, žmogiškumo ir teisingumo pavyzdys.
Vizito metu Vyriausybės rūmuose surengtas ir verslo forumas. Jame dalyvavo daugiau kaip 30 Lietuvos verslo įmonių atstovų ir 13 vadovų iš didžiausių Japonijos korporacijų. Tarp jų –„Fukuyama Transporting Co., Ltd.“, „Mitsubishi Corporation“, „Fujitsu Limited“ ir kitos kompanijos, veikiančios gamybos, prekybos, informacinių technologijų, statybų srityse. Verslo forume abiejų valstybių atstovai pristatė savo veiklas ir aptarė, kaip būtų galima stiprinti ekonominius ryšius.
Rytoj Japonijos Ministras Pirmininkas pagerbs Sausio 13-osios aukas Antakalnio kapinėse, lankysis Sugiharos muziejuje Kaune.
Japonija yra trečia pagal dydį pasaulio ekonomika. Su šia šalimi Lietuva palaiko draugiškus politinius santykius, stiprėja ekonominis bendradarbiavimas, ypač prekybos srityje.
Austrijoje - protestas prieš naująją dešiniųjų vyriausybę
Austrijos sostinėje Vienoje šeštadienį vyko protestas prieš naująją šalies koalicinę vyriausybę, informuoja transliuotojas BBC.
Austrijos konservatyvių pažiūrų Liaudies partijos (OeVP) ir kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos (FPOe), žadančios pažaboti nelegalią imigraciją, sumažinti mokesčius ir pasipriešinti Europos Sąjungos (ES) centralizavimui, koalicinė vyriausybė buvo prisaikdinta gruodį.
Anksčiau šią savaitę vidaus reikalų ministras sukėlė šalyje didelį pasipiktinimą dėl savo komentarų apie prieglobsčio prašytojus. Vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklas pareiškė, kad prieglobsčio prašytojai turėtų būti laikomi sukoncentruoti vienoje vietoje. Politikas pavartojo terminą, susijusį su nacių kaliniais ir mirties stovyklomis.
Policijos teigimu, demonstracijoje dalyvavo mažiausiai 20 tūkst. žmonių, tačiau organizatoriai pateikia dvigubai didesnius skaičius. Protestuotojai žygiavo miesto gatvėmis ir šaukė "Naciai lauk".
Žygis į Didvyrių aikštę Vienoje buvo triukšmingas, bet taikus. Minią sudarė studentai, šeimos su mažais vaikais ir kairiosios pakraipos organizacijos.
Prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą Čilėje užpultos kelios šalies bažnyčios
Artėjant popiežiaus Pranciškaus vizitui Čilėje, šioje Lotynų Amerikos valstybėje užpultos kelios bažnyčios, praneša BBC.
Trys šalies sostinėje Santjage veikiantys maldos namai apgadinti į juos metus padegamąsias bombas. Bažnyčiose paliktose skrajutėse grasinama, kad kitas sprogmuo bus skirtas popiežiui.
Tuo metu brošiūroje, paliktoje kitoje, į pietus nuo šalies sostinės esančioje bažnyčioje, užsimenama apie Mapučių - vienos iš šalyje gyvenančių indėnų tautų - teritorijoje vyraujantį aktyvizmą.
Kol kas dėl išpuolių nesulaikytas nė vienas įtariamasis. Vatikanas šių incidentų nekomentuoja.
Antradienį viename Santjago parkų popiežius laikys mišias, į kurias, laukiama, turėtų susirinkti šimtai tūkstančių tikinčiųjų.
Čilėje pontifikas taip pat susitiks su jau minėtų Mapučių lyderiais, teigiančiais, kad didžiuliai privatūs ūkiai ir milžiniški miškų želdynai Pietų Čilėje nualino jų gyvenamas žemes ir įstūmė žmones į skurdą.
Vėliau vizitą po Lotynų Ameriką Šventasis Tėvas tęs Peru.
ES vis labiau priklausoma nuo dujų tiekimo iš Rusijos
Nepaisant pakartotinių pažadų mažinti energetinį Europos priklausomumą nuo Maskvos, Europa šiuo metu labiau nei bet kada yra priklausoma nuo dujų tiekimo iš Rusijos.
Rusijos dujų gigantas "Gazprom" šį mėnesį skelbė, kad 2017 metais į Europą ir Turkiją eksportavo rekordinį kiekį dujų - 193,9 mlrd. kubinių metrų ir buvo pagerintas 2016 metais pasiektas rezultatas.
Šie skaičiai, anot "Gazprom", "rodo augantį Rusijos dujų poreikį Europos šalims". Remiantis bendrovės skaičiavimais, tiekiamų dujų kiekis į Vokietiją ir Austriją buvo istoriškai aukštas, o į Prancūziją, palyginti su 2016 metais, eksportuota 6,7 proc. daugiau dujų.
Šiuo metu Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) santykiams esant blogiausiems nuo Šaltojo karo laikų, tai ne tik finansinė, bet ir politinė pergalė "Gazprom". Po Maskvos ir Kijevo konflikto dėl dujų Briuselis nustatė tikslus įvairinti energijos šaltinius, tačiau į Europą eksportuojamų Rusijos dujų kiekis pastaraisiais metais tik išaugo.
Iranas atmeta D. Trumpo reikalavimus persvarstyti branduolinį susitarimą
Iranas sako, kad 2015-aisiais pasirašytas branduolinis susitarimas negali būti naujų derybų objektas. Tai šalis pareiškė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino, kad, jei nebus ištaisyti "siaubingi" šio branduolinio susitarimo trūkumai, JAV iš jo pasitrauks.
"Šis branduolinis susitarimas - tarptautiniu lygmeniu susiderėtas ir pripažįstamas paktas ir persiderėti dėl jo sąlygų neįmanoma", - šeštadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministerija.
Teheranas nesutiks nei su jokiais jo pakeitimais, nei su naujais jam skirtais įpareigojimais, pridūrė ministerija.
Susitarimą, žinomą kaip Bendrasis visapusiškų veiksmų planas (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), 2015-aisiais pasirašė JAV, kurioms tuomet vadovavo prezidentas Barackas Obama, ir Iranas, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija bei Vokietija.
Susitarimu siekiama užtikrinti, kad Iranas savo branduolinius pajėgumus naudotų taikiais tikslais, ir neleisti jam pasigaminti branduolinio ginklo. Mainais į tai šaliai panaikintos ekonominės sankcijos.
Tačiau D. Trumpas, kuriam kas 90 dienų tenka iš naujo patvirtinti susitarimą, o kas 120 ir 180 dienų - atnaujinti sankcijų panaikinimą, kritikuoja šią priemonę.
