VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

07.24. Naujausios žinios

Dėre atidarytas Europos jaunimo olimpinis festivalis

Sekmadienį Dėre (Vengrija) iškilmingai atidarytas 14-asis Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis. Virš 15 tūkst. žiūrovų talpinančiame ETO stadione jauniesiems sportininkams buvo surengta įspūdinga programa. Ją papuošė kiekvienam žiūrovui išdalintos šviečiančios elektroninės apyrankės, kurios pagal muzikos ritmą keitė savo spalvas.
Modernų ir energingą pasirodymą surengė Dėro filharmonijos orkestras, Dėro nacionalinio teatro trupė, Vaskakas lėlių teatras, festivalio himną parašiusi grupė "The Biebers" bei JAV didžėjus Stivas Aokis (Steve Aoki).
Atidarymo ceremonijos metu tradiciškai kovoti garbingai prisiekė sportininkų, trenerių ir teisėjų atstovai. Sveikinimo žodžius susirinkusiems tarė Dėro miesto meras Borkajus Žoltas (Borkai Zsolt), Europos olimpinių komitetų vykdantysis prezidentas Janezas Kocijančičius, kiti svečiai.
Pakilus Vengrijos, Europos olimpinių komitetų bei olimpinei vėliavoms, prasidėjo delegacijų eitynės. Lietuvos vėliavą stadione nešė krepšininkas Laurynas Vaištaras, o jam iš paskos sekė sportininkai, treneriai, misijos vadovai.
"Šventės metu visai nesijaudinau, bet kai paėmiau vėliavą į rankas, pakilo jaudulys, net šiurpuliukai po visą kūną pradėjo bėgioti. Man tai didelė garbė, turbūt pirmą kartą gyvenime patyriau tokį jausmą", - kalbėjo plungiškis.
Lietuvos merginų krepšinio rinktinės kapitonė Saulė Kaupytė teigė, kad krepšininkėms patiko oro akrobatų pasirodymas, o didžiausią įspūdį paliko didžėjaus S. Aokio šou.
"Smagiausia, kad čia suvažiavę žmonės iš įvairių Europos šalių, kalbantys skirtingomis kalbomis, su kuriais įdomu susipažinti. Visi labai draugiški, drąsiai bendrauja, keičiasi ženkliukais", - pasakojo S. Kaupytė.
Po delegacijos eisenų į stadioną žinomų Vengrijos sportininkų estafete buvo įneštas festivalio deglas ir uždegta festivalio ugnis.
Festivalis truks šešias dienas. Pirmadienį prasidedančiose varžybose startuos Lietuvos plaukikai, tenisininkai, merginų ir vaikinų krepšinio rinktinės bei lengvaatlečiai.

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge - 190-as

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 189-osios vietos smuktelėjo į 190-ąją. 27-erių metų Lietuvos tenisininkas turi 280 taškų.
25-erių metų Laurynas Grigelis (226 tšk.) iš 236-osios pozicijos pakilo į 231-ąją, o 22-ejų metų Lukas Mugevičius (93 tšk.) iš 427-osios vietos nukrito į 431-ąją.
Reitingo lyderiu išliko britas Endis Miurėjus (Andy Murray, 7750 tšk.). Antrąją vietą užima ispanas Rafaelis Nadalis (7465 tšk.), trečiąją - šveicaras Rodžeris Federeris (Roger Federer, 6545 tšk.).

K-9 grandyje - nauji keturkojai kariai

Liepą Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas papildė jau turimus K-9 pajėgumus - du belgų aviganius Borną ir Gilzę - dar dviem kelių mėnesių šuniukais. Gr. A. Jurgaitis dirbs ir mokysis su belgų avigane Kaira, o gr. E. Pakutka - vokiečių aviganiu Goru.
Vykdant šunų paiešką, didelis dėmesys buvo skiriamas jų tėvų, senelių ir netgi prosenelių pasiekimams. Besirenkant juos buvo atsižvelgta į šunų tarnybos liniją, ieškota šunų, kurių giminė ilgą laiką tarnavo jėgos struktūrose. Būsimi specialistai - tarnybiniai šunys yra testuojami įvairiose situacinėse aplinkose ir įvairiose vietovėse.
Šiuo metu jauniems šuniukams, kurie batalione yra tik savaitę, vyksta socializacijos procesas, kurio metu jie pratinami vaikščioti šalia karių, civilių žmonių, miškuose, įvairių žaidimų pagalba lavinami klausos, uoslės, reakcijos refleksai. Vėliau pamažu keturkojai bus mokomi bendro paklusnumo komandų. Tai pradinis mokymas, kurio metu siekiama šunis išmokyti tiksliai vykdyti kinologo komandas, koncentruoti dėmesį į užduoties atlikimą, esant sudėtingoms sąlygoms ar nenumatytiems trikdžiams. Vėliau po truputėlį bus integruojamas paieškos mokymas. Šunys bus ruošiami kaip "uostytojai". 
Visas šunų paruošimas vyksta pagal Europos Sąjungos programą FRONTEX tam, kad būtų vienodas paruošimas visoje Europos Sąjungoje.
Artimiausiu metu K-9 grandį Juozo Vitkaus inžinerijos batalione ketinama papildyti dar dviem tarnybiniais šunimis.

Valstybės įstaigose mažėja popierinių dokumentų

Dokumentų siuntimas skaitmeninėje erdvėje sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Per metus elektroninių siuntimo kanalų naudotojų skaičius išaugo dvigubai. Šiuo metu naujoviška E. pristatymo sistema naudojasi per 20 tūkst. naudotojų – valstybės institucijų, verslo įmonių ir fizinių asmenų.

Naudojantis E. pristatymo sistema dokumentus galima siųsti realiuoju laiku – nebereikia eiti į paštą ar kviestis kurjerio, kad būtų galima išsiųsti registruotuosius laiškus. Per E. pristatymo sistemą siunčiami laiškai gali būti pristatyti ne tik į kitą elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir tradiciniu pristatymo būdu – per paštą. Šitaip užtikrinama, kad asmenys ir subjektai, net ir nebūdami šios sistemos naudotojais, gautų įvairių įstaigų siunčiamas siuntas.

Panašios elektroninės sistemos veikia ir kitose Europos valstybėse. Kurdama savąją Lietuva rėmėsi pasiteisinusia tokių sistemų, veikiančių Čekijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje, patirtimi. E. pristatymo sistema, palengvinanti valdžios institucijų, verslo ir gyventojų bendravimą, dalijimąsi ir keitimąsi tarpusavyje svarbia informacija, sėkmingai įdiegta Čekijoje, kur nuo 2009 m. į pelno siekiančių institucijų registrą įtrauktos įmonės privalo naudotis elektroninių duomenų sistemos pašto dėžutėmis. Šveicarijoje 6 metus galiojanti elektroninės valdžios direktyva leidžia valdžios įstaigoms elektroniniu būdu skelbti reikalavimus, nutarimus, teismų nuosprendžius ir kitą visuomenei aktualią informaciją.

Šiuo metu prie E. pristatymo sistemos yra prisijungusios 1 573 valstybės institucijos; joms elektronines siuntas per minėtą sistemą galima siųsti nemokamai. Elektroniniu būdu jau išsiųsta per 750 tūkst. siuntų.

Lietuvos istorija mena

Lietuva liepos 24-ąją:
1701 m. švedai užėmė Biržų pilį.
1864 m. Paežeriuose gimė prozininkas, valstybės veikėjas profesorius Antanas Kriščiukaitis-Aišbė. Mirė 1933 m. 
1934 m. Kobylnike (dabar Naročius, Baltarusija) gimė publicistas, kraštotyrininkas, geografas, Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Česlovas Kudaba. Mirė 1993 m. Vilniuje.
1940 m. LTSR Ministrų Taryba atėmė pilietybę iš Lietuvos pasiuntinio Berlyne Kazio Škirpos ir uždraudė jam grįžti į Tėvynę.
1999 m. triatlonininkas Vidmantas Urbonas, plaukęs Nemunu nuo Baltarusijos sienos iki Kuršių marių, finišavo Rusnėje. Per 8 dienas jis nuplaukė per 460 kilometrų.
2000 m. pirmą kartą į Lietuvos karo akademijos dienines studijas priimtos devynios merginos.
2005 m. Vilniuje prasidėjo 90-asis pasaulio esperantininkų kongresas, skirtas pirmojo esperantininkų kongreso šimtmečiui. Jubiliejiniame kongrese dalyvavo 2,5 tūkstančio esperanto kalbos puoselėtojų iš daugiau kaip 60 pasaulio šalių.
2008 m. su valstybiniu vizitu Čilėje besilankančiam Prezidentui Valdui Adamkui suteikti Santjago miesto garbės svečio ir Čilės universiteto garbės daktaro vardai. 
2013 m. mirė kunigas, žurnalistas, redaktorius Pranas Gaida-Gaidamavičius. Jam buvo 99 metai.

Prie Islandijos krantų rastas laivas, kuriame gali būti keturios tonos nacistų aukso

Grupė lobių ieškotojų iš Didžiosios Britanijos aptiko nuskendusį laivą, kuriame gali būti keturios tonos aukso, priklausiusio nacistinei Vokietijai. Tai sekmadienį pranešė "The Daily Mail".
Bendrovės " Advanced Marine Services" atstovai mano, kad už 120 mylių į pietryčius nuo Islandijos jų rastas objektas yra vokiečių laivas "SS Minden", kuris 1939 metų rugsėjo mėnesį gabeno auksą iš Pietų Amerikos į Vokietiją ir buvo nuskandintas Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) įsakymu, kai jį aptiko britų kariškiai.
Britai laukia Islandijos valdžios leidimo atidaryti laive esantį konteinerį. Manoma, kad jame yra aukso, kurio vertė viršija 100 milijonų svarų sterlingų (apie 112 milijonų eurų). Lobių ieškotojai įsitikinę, kad rastas auksas turi priklausyti jiems.
Pavasarį Reikjavikas pareiškė esąs susirūpinęs dėl britų nesankcionuotų veiksmų Islandijos teritoriniuose vandenyse. Pasieniečiai pastebėjo "Advanced Marine Services" komandą, dirbančią Norvegijoje išsinuomotame laive "Seabed Constructor". Britai negalėjo suprantamai paaiškinti, kuo jie užsiima. Pasak Islandijos pakrančių apsaugos vadovo Georgo Larusono (Georg Larusson), lobių ieškotojai neturėjo leidimo dirbti šalies teritoriniuose vandenyse.
Pagal Islandijos įstatymus, asmenims, radusiems aukso arba sidabro lobį šalies teritorijoje, valstybė kompensuoja dešimtadalį radinio kainos ir ieškojimo išlaidas. Pats auksas tampa valstybės nuosavybe.

Jungtinė Karalystė ir JAV pradės derybas dėl naujosios prekybos sutarties

Jungtinė Karalystė (JK) pradeda savo pirmąsias derybas su Jungtinėmis Valstijomis, mėgindama nustatyti pagrindines galimos prekybos sutarties, galiosiančios po "Brexit", gaires, informuoja BBC.
Britų tarptautinės prekybos ministras Liamas Foksas (Liam Fox) per dviejų dienų vizitą Vašingtone susitiks su JAV kolega Robertu Laiticeriu (Robert Lightizer). Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles Jungtinė Karalystė negali pasirašyti prekybos sutarties, kol nepaliks bloko.
L. Fokso teigimu, dar per anksti komentuoti galimos prekybos sutarties turinį.
Tiek įmonės, tiek profsąjungos perspėjo apie gresiančias rizikas tuo atveju, jeigu susitarimas būtų pasiektas per greitai. Tarptautinės prekybos departamento duomenimis, diskusijų metu dėmesys turėtų būti sutelktas į tai, kaip "britų ir JAV bendrovėms užtikrinti tikrumą, tęstinumą ir pasitikėjimo stiprinimą, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES".
L. Foksas pridūrė: "JK-JAV prekybos bei investicijų darbo grupės darbo dėka susipažinsime su vieni kitų problemomis ir nustatysime sritis, kuriose galėsime bendradarbiauti, taip stiprindami prekybos bei investicinius ryšius".
Kaip pažymi Britų prekybos rūmų (BCC) direktorius Adamas Maršalas (Adam Marshall), nors BCC verslo grupės nariai ir pageidautų, kad JAV-JK derybų metu būtų kalbama apie tai, kaip sustiprinti tarpusavio prekybą, dabar dėmesys turėtų būti sutelktas į tai, kaip patobulinti "smulkius praktinius dalykus, tokius kaip muitinės procedūros", o ne į išsamų prekybos susitarimą".
Profsąjungos TUC ir "Unite" taip pat išsakė susirūpinimą dėl skuboto JAV prekybinio susitarimo.
Tačiau nepriklausomas ekonomistas Maiklas Hugas (Michael Hughes) BBC tarnybai pareiškė, kad derybos su JAV šiuo etapu yra labai svarbus žingsnis.
"Dabar pravartu būti informuotiems apie kai kurias preliminarias idėjas ir kai kuriuos pagrindinius principus", - sakė jis. Pasak ekonomisto, šios derybos, manoma, bus orientuotos į tokias sritis kaip finansinės paslaugos ir žemės ūkis.
Liepą JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) išreiškė viltį, kad JAV ir Jungtinė Karalystė "labai greitai" sudarys naują prekybos sutartį, kuri bus "labai stipri" ir itin naudinga abiem šalims.

Stebėtojai: nepaisant įsigaliojusių paliaubų, Sirijos sostinės apylinkėse vykdomi antskrydžiai

Sirijos režimas sekmadienį įvykdė oro antskrydžius netoli Damasko esančiame viename paskutiniųjų sukilėlių bastionų, pranešė stebėsenos organizacija. Tai įvyko praėjus dienai po to, kai keliose apsiausto anklavo dalyse režimas paskelbė paliaubas, informuoja naujienų agentūra AFP.
Sirijos kariuomenė šeštadienį paskelbė nutraukianti kovas keliose Rytų Gutos - sostinės Damasko apylinkėse esančio sukilėlių kontroliuojamo regiono - dalyse.
"Režimo karo lėktuvai nusitaikė į Ain Termos vietovę - ten nuo ankstaus ryto smogta mažiausiai šešis kartus. Dar du reidai buvo įvykdyti Dūmos mieste ir jo apylinkėse", - informavo Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuras.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija, kuri remiasi šaltiniais Sirijoje, apie aukas nepranešė.
Anot stebėsenos organizacijos, režimo pajėgos sekmadienį apšaudė ir Džisrino priemiesčius. Šeštadienį, jau įsigaliojus paliauboms, nuo režimo artilerijos ir raketų ugnies taip pat nukentėjo Ain Terma, Harasta ir kitos vietovės.
Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro vadovo teigimu, režimo antskrydžių taikiniais pasirinktose teritorijose džihadistų pajėgų nebuvo.

Filipinų Kongresas pratęsė karo padėtį pietinėje dalyje

Filipinų Kongreso deputatai balsavo už karo padėties pietinėje Mindanao provincijoje pratęsimą iki 2017 metų pabaigos, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Iniciatyvą palaikė 261 deputatas - tai daugiau nei du trečdaliai Kongreso narių balsų, reikalingų norint priimti sprendimą.
Šalies saugumo tarnybos patarė Kongresui pratęsti karo padėtį Mindanao regione, kur auga "Islamo valstybės" (IS) grupuotės kovotojų įtaka. Kiek anksčiau šalies prezidentas Rodrigas Dutertė (Rodrigo Duterte) paragino Filipinų Kongresą išsaugoti karo padėtį pietinėje šalies dalyje.

R. T. Erdoganas teigia, kad Vokietija savo grasinimais Turkijos neįbaugins

Tęsiantis ginčui dėl šešių žmogaus teisių aktyvistų sulaikymo Turkijoje, šios šalies prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) pareiškė, kad Vokietija savo grasinimais jo šalies neįbaugins, praneša BBC.
Šiuo pareiškimu jis sureagavo į Vokietijos pranešimą, kad ji ėmėsi peržiūrėti visus ginklų sandorius su Turkija. Šalis tvirtino, kad priimdama sprendimus dėl savo prekių eksporto ji turi atsižvelgti ir į tai, kaip partnerės laikosi žmogaus teisių.
"Vokietija neturi galios suteršti mūsų reputacijos", - sakė R. T. Erdoganas.
Negana to, Vokietijos valdžia įspėjo savo piliečius, kad Turkijoje jiems gresia būti "savavališkai" sulaikytiems.
Tuo tarpu Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schauble) apkaltino Turkiją, kad, sulaikydama žmones ir nesuteikdama jiems galimybės gauti konsulinę pagalbą, ji elgiasi panašiai, kaip komunistinė Rytų Vokietija.
"Asmenys, vykstantys į Turkiją asmeniniais ar verslo reikalais, raginami imtis didesnių atsargumo priemonių", - ketvirtadienį teigė Vokietijos URM.
Tačiau R. T. Erdoganas tokį įspėjimą pavadino "nepagrįstu ir piktavaliu".

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Vilnius, liepos 21 d. (ELTA). Įdomiausi pasaulio istorijoje liepos 24-osios įvykiai:
1567 m. Škotijos karalienė Marija Stiuart buvo priversta atsisakyti valdžios ir šalies karaliumi tapo vienerių metų Jokūbas, nuo 1567 metų žinomas Jokūbo VI vardu. Jis pagarsėjo katalikų ir puritonų persekiojimu.
1701 m. Antuanas de la Motas Kadiljakas (Antoine de la Mothe Cadillac) Šiaurės Amerikoje įkūrė Fort Ponšartreno (Fort Pontchartrain) postą, kuris vėliau tapo Detroito miestu.
1775 m. gimė prancūzų detektyvas Eženas Fransua Vidokas (Eugene Francois Vidocq), įsteigęs pirmąjį pasaulyje seklių biurą "Brigade de Surete".
1783 m. Venesueloje gimė Simonas Bolivaras (Simon Bolivar), kuriam vadovaujant nuo ispanų valdžios išvaduota didelė Pietų Amerikos dalis. Viena iš šalių jo garbei pavadinta Bolivija.
1802 m. gimė Aleksandras Diuma (Alexandre Dumas), prancūzų rašytojas ir dramaturgas, "Grafo Montekristo" ir "Trijų muškietininkų" autorius.
1817 m. gimė Nasau hercogas Adolfas Viljamas (Adolphus William), 1890 metais tapęs pirmuoju autonominės Liuksemburgo hercogystės vadovu.
1824 m. JAV Delavaro valstijoje paskelbti pirmosios pasaulyje nuomonių apklausos rezultatai apie artėjančius JAV prezidento rinkimus.
1883 m. plaukdamas aukščiau Niagaros krioklio nuskendo Metju Vebas (Matthew Webb) - pirmasis žmogus, perplaukęs Lamanšo sąsiaurį (1875).
1898 m. gimė Amelija Erhart (Amelia Earhart), amerikietė aviatorė, pirmoji moteris, lėktuvu perskridusi Atlantą (1932 m.).
1900 m. gimė JAV rašytoja Zelda Ficdžerald (Zelda Fitzgerald), žymaus rašytojo Frensio Skoto Ficdžeraldo (Francis Scott Key Fitzgerald) žmona.
1943 m. prasidėjo vadinamoji "Gomoros" operacija - sąjungininkų lėktuvai bombardavo Vokietijos Hamburgo miestą.
1967 m. Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle), lankydamasis Monrealyje, savo kalbą baigė žodžiais "Vive le Quebec libre" ("Tegyvuoja laisvas Kvebekas"). Už tai jį išbarė tuometis Kanados premjeras Lesteris Pyrsonas (Lester Pearson) ir nutraukė Š. de Golio vizitą.
1969 m. amerikiečių kosminis laivas "Apollo 11" saugiai nusileido Ramiajame vandenyne. "Apollo 11" su trimis Žemės gyventojais 1969 m. liepos 16 d. startavo į Mėnulį.
1974 m. mirė seras Džeimsas Čedvikas (Sir James Chadwick) - anglų fizikas, neutrono atradėjas, vėliau dirbęs kuriant atominę bombą pagal vadinamąjį Manhatano projektą.
1981 m. Kinijoje, Sėčvanio provincijoje, nuo potvynio žuvo daugiau kaip 700 žmonių, be namų liko apie pusantro milijono gyventojų.
1993 m. Rusijos centrinis bankas paskelbė drastišką pinigų sistemos reformą - visi iki 1992 metų išleisti banknotai išimami iš apyvartos.
1996 m. 57 žmonės žuvo, daugiau kaip 500 buvo sužeisti netoli Šri Lankos sostinės Kolombo sprogus bombai priemiestiniame traukinyje.
1998 m. sulaukęs 73 metų amžiaus mirė vienas garsiausių pasaulyje fotografų ir paparacių, įkvėpusių Federiką Felinį (Federico Fellini) sukurti "Saldųjį gyvenimą" ("La Dolce Vita"), Tacijas Sečiarolis (Tazio Secchiaroli).
2001 m. Bulgarijos parlamentas naujuoju ministru pirmininku išrinko buvusį karalių Simeoną II. Jis yra vienintelis buvęs monarchas, pokomunistinėje Europoje atgavęs valdžią.
2012 m. mirė Ganos prezidentas 68-erių Džonas Ata Milsas (John Atta Mills), kuriam buvo diagnozuotas gerklų vėžys. Netrukus viceprezidentas Džonas Dramanis Mahama (John Dramani Mahama) buvo prisaikdintas naujuoju šalies vadovu.
2012 m. Egipto prezidentas Mohamedas Mursis (Mohammed Mursi) naujuoju šalies ministru pirmininku paskyrė vandens ministrą Hišamą Kandilą (Hisham Qandil) ir paprašė jį sudaryti vyriausybę.
2013 m. Ispanijos šiaurės vakaruose traukiniui, kuris važiavo iš Madrido į Ferolį, nuriedėjus nuo bėgių žuvo 78 žmonės ir daugiau nei 140 sužeista.
2014 m. sudužo oro bendrovės "Air Algerie" lėktuvas, skridęs iš Burkina Faso į Alžyrą. Juo keliavo 116 žmonių. Nuolaužos rastos netoli Malio.

Farmacijos pramonė toliau skaidrina investicijas į sveikatos priežiūrą

Europos farmacijos kompanijos, siekdamos skaidrinti savo bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais ir organizacijomis, antrus metus iš eilės savanoriškai skelbia duomenis apie tokį bendradarbiavimą.
Pagal Atskleidimo kodeksą farmacijos kompanijos 33 Europos šalyse įsipareigojo kasmet viešai atskleisti, kiek jos investuoja į sveikatos priežiūrą, medikų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiavimą su medikais vystant medicinos inovacijas.
Pasak Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) generalinės direktorės Natali Mol (Nathalie Moll), farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas yra būtinas siekiant, kad pacientai gautų tinkamos kvalifikacijos paslaugas ir efektyviausią šiuolaikinį gydymą.
„Tačiau visuomenė turi būti tikra, kad šis bendradarbiavimas yra skaidrus, remiasi aiškiais etikos principais ir teisės aktais”, - sako EFPIA vadovė.
Galutiniai visos Europos atskleidimo duomenys dar nėra suvesti, tačiau kai kuriose šalyse jie jau paskelbti. Pavyzdžiui, Vokietijoje farmacijos pramonės bendradarbiavimo su medikais apimtys pernai siekė 562 mln. eurų.
Lietuvoje Atskleidimo kodeksu vadovaujasi apie 40 kompanijų, vienijamų Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) ir Vaistų gamintojų asociacijos bei kitų organizacijų.
Pasak IFPA direktoriaus Leono Kalėtino, išankstiniais skaičiavimais, IFPA narių bendradarbiavimo su Lietuvos medikais apimtys pernai išliko tokios pačios kaip 2015 metais ir siekė 10 mln. eurų. 
Iš jų didžiausia suma - beveik 3,7 mln. eurų buvo skirta medikams už jų darbą atliekant klinikinius ir kitus mokslinius tyrimus, skirtus naujų vaistų kūrimui ir esamų medikamentų efektyvinimui.
Likusi suma pasiskirstė kitoms bendradarbiavimo sritims - paramai sveikatos priežiūros organizacijoms siekiant užtikrinti medikų kvalifikacijos tobulinimą ir tęstinius medicininius mokymus, medikų dalyvavimui moksliniuose ir profesiniuose renginiuose bei paslaugoms už ekspertizes ir konsultacijas.
L. Kalėtinas pabrėžė, kad Lietuvos medikų ir farmacijos pramonės bendradarbiavimo skaidrumas kasmet didėja ir atitinka pažangiausių Vakarų Europos šalių lygį. Išankstiniais skaičiavimais, šiemet vidutiniškai per 75 proc. medikų sutiko, kad būtų atskleisti individualūs duomenys apie asmeniškai gautas vertes. Prieš metus šis rodiklis siekė 65 proc.

Izraelis neatmeta galimybės atsisakyti prie Šventyklos kalno Jeruzalėje įrengtų metalo detektorių

Izraelis yra pasirengęs apsvarstyti alternatyvas šventoje Jeruzalės vietoje įrengtiems prieštaringai vertinamiems metalo detektoriams, teigia aukšto rango šalies pareigūnas, kuriuo remiasi BBC. 
Generolas majoras Joavas Mordechajus (Yoav Mordechai) musulmoniškąjį pasaulį paragino teikti pasiūlymus, kuo būtų galima pakeisti šią priemonę. 
Metalo detektorius Izraelis įrengė po to, kai anksčiau šį mėnesį netoli tos vietos buvo nužudyti du Izraelio policininkai. 
Toks žingsnis supykdė palestiniečius, kurie teigia, kad Izraelis siekia kontroliuoti tiek musulmonams, tiek žydams šventą vietą. 
Įtampa dėl vietos, musulmonų vadinamos Haram al Šarifu, o žydų - Šventyklos kalnu, dar išaugo per pastarąsias dvi dienas. 
"Tikimės, kad Jordanija ir kitos arabų šalys gali pasiūlyti kitą saugumo sprendimą", - kalbėdamas apie metalo detektorius "BBC Arabic" sakė J. Mordechajus. 
"Tiktų bet koks sprendimas: elektroninis, kibernetinis ar susijęs su šiuolaikinėmis technologijomis. Izraelis pasiruošęs priimti sprendimą. Bet norime saugumo, o ne politinio ar religinio sprendimo", - pridūrė jis. 

Naujasis Baltųjų rūmų komunikacijos vadovas ištrynė D. Trampo pozicijai prieštaraujančias savo "Twitter" žinutes

Naujasis JAV Baltųjų rūmų komunikacijos departamento vadovas Entonis Skaramučis (Anthony Scaramucci) ištrynė socialiniame tinkle "Twitter" savo rašytas žinutes, kuriose išreiškė prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) požiūriui prieštaraujančią nuomonę. Jis teigė, kad šiuo metu tokios žinutės tik blaškytų, praneša naujienų agentūra AFP.
Praėjus dienai po to, kai pradėjo eiti naująsias pareigas, Volstrito finansininkas E. Skaramučis ištrynė savo pasisakymus, kuriuose jo nuomonė išsiskyrė su prezidento nuomone nelegalios migracijos, klimato kaitos, islamo, ginklų kontrolės ir kitais klausimais.
"Visiškas skaidrumas: trinu savo senas "Twitter" žinutes. Ankstesni įsitikinimai pasikeitė ir nebeturėtų blaškyti. Aš atstovauju prezidento darbotvarkei ir dabar svarbu tik tai", - "Twitter" teigė naujasis Baltųjų rūmų darbuotojas.
Kiek vėliau E. Skaramučis vėl parašė: "Pričiupau" stiliaus politika baigėsi. Turiu storą odą, ir mes pereiname prie prezidento darbotvarkės, kuri tarnauja Amerikos žmonėms".

Liūtims merkiant Japoniją, tūkstančiai gyventojų priversti evakuotis

Dešimtims tūkstančių Šiaurės rytų Japonijos gyventojų sekmadienį buvo nurodyta evakuotis, dėl smarkių liūčių patvinus kelioms upėms ir nutrūkus dalies traukinių eismui, praneša "Reuters". 
Ši audra kilo praėjus ne itin daug laiko po anksčiau šį mėnesį Pietvakarių Japoniją nusiaubusio neįprastai smarkaus lietaus. Tuomet liūtys pražudė mažiausiai 25 žmones. 
Akitos prefektūros pareigūnas naujienų agentūrą "Reuters" informavo, kad buvo liepta evakuotis mažiausiai 25 tūkst. prefektūros gyventojų. Dar 65 tūkst. asmenų buvo patarta išvykti arba būti pasirengusiems palikti savo gyvenamąsias vietas. 
Pasak pareigūno, prefektūros teritorijoje patvino kelios upės, jų vanduo užliejo per šimtą namų. Pranešimų apie žuvusiuosius ar sužeistuosius negauta, tačiau tai dar aiškinasi pareigūnai. 

JAV Kongresas susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai įvedimo

Abiejų JAV Kongreso partijų lyderiai susitarė dėl įstatymo, kuris leistų įvesti naujas sankcijas Rusijai. Šįkart jos susijusios su galimu Maskvos kišimusi į JAV prezidento rinkimus, praneša BBC.
Naujasis įstatymas taip pat gerokai apribos prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) galimybes panaikinti bet kurias Rusijai taikomas sankcijas.
JAV vadovas anksčiau yra teigęs, kad jam reikia galimybės Kremliaus atžvilgiu veikti laisvai.
Prezidentas šį įstatymo projektą galės vetuoti, tačiau, pasak korespondentų, toks žingsnis paskatintų įtarimus, kad D. Trampas pernelyg palankus Kremliui.

D. Trampas teigia turįs visišką teisę teikti malonę

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) tvirtina turįs "visišką teisę" žmonėms teikti malonę. Tai JAV vadovas pareiškė pasirodžius pranešimams, kad jis svarsto galimybę prezidento malonę suteikti savo šeimos nariams, padėjėjams ir net sau pačiam, informuoja BBC.
JAV Demokratų partijos atstovas tokius pranešimus pavadino "keliančiais didžiulį nerimą".
JAV institucijos tiria galimą D. Trampo komandos ir Rusijos sąmokslą. Šalies žvalgybos mano, kad Rusija mėgino padėti D. Trampui laimėti prezidento rinkimus. 
Tačiau tiek Rusija, tiek JAV vadovas šiuos įtarimus neigia.
Dienraštis "The Washington Post" ketvirtadienį paskelbė, kad D. Trampas kartu su komanda ieško galimybių suteikti malonę prezidento aplinkos žmonėms.

Atgal