Į pradžią

05.19. Naujausios žinios

Konferencijoje bus aptariama nauja lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programa

Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasidės Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojama konferencija „Naujoji lietuvių kalbos ir literatūros programa: padėti suvokti ir pajausti kalbą kaip vertybę", kurios metu bus diskutuojama, kaip gerinti mokinių skaitymo ir rašymo gebėjimus.
Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tars švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, pranešimus skaitys Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, rašytoja Renata Šerelytė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja Aušra Martišiūtė-Linartienė ir kiti. Konferencija skirta savivaldybių švietimo skyrių atstovams, kuruojantiems pradinį ir lituanistinį ugdymą, taip pat lituanistams.
Nuo rugsėjo 1-osios pagal naują lietuvių kalbos pradinio ir lietuvių kalbos bei literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą mokysis 1-10 klasių mokiniai.
Programa orientuoja į aktyvų mokinių mokymąsi, kūrybiškumo skatinimą. Ugdymo turinys programoje pateikiamas taip, kad mokytojai lengviau galėtų keisti mokymo ir mokymosi organizavimą, ieškoti veiksmingesnių mokymosi būdų. Šioje programoje nauja tai, kad itin sustiprintas vertybinis ugdymas. Siekiama, kad lietuvių kalbos ir literatūros programa perduotų mokiniams tautinei ir pilietinei bendruomenei svarbias idėjas, vertybes, idealus.
Lietuvių kalbos ir literatūros pradinio ir pagrindinio ugdymo bendroji programa - pirmoji iš atnaujintų ugdymo programų. Nuo rugsėjo mokyklos dirbs pagal naują Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą. Pradinėse mokyklose bus išbandoma nauja IT programa, taip pat baigiama rengti pasirenkamojo dalyko programa, skirta nacionaliniam saugumui ir krašto gynybai.

Ūgtelėjo pasitikėjimas VSD, smuko - Seimu

Balandį ūgtelėjo pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu (VSD), tačiau atitinkamai sumažėjo Seimo, "Sodros" ir komercinių bankų reitingas, rodo "Baltijos tyrimų" apklausa.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" balandžio 26-gegužės 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu. Taip pat nežymiai, apklausos paklaidos ribose, 3 procentiniais punktais per pastarąjį mėnesį padaugėjo pasitikinčių policija ir prokuratūra.
Apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Lietuvos Seimu, "Sodra" ir komerciniais bankais, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe.
Balandžio pabaigoje vykusi apklausa parodė aukščiausią pilnamečių šalies gyventojų pasitikėjimą Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, kuria pasitiki 86 proc., policija - 72 proc., Bažnyčia - 71 proc., Prezidento institucija - 70 proc., Konstituciniu Teismu ir Lietuvos kariuomene bei žiniasklaida - po 64 proc., Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos banku - po 63 proc. bei Valstybės saugumo departamentu - 58 proc. gyventojų.
Be šių dešimties patikimiausių institucijų, dar yra penkios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki - Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, "Sodra", savivaldybės bei prokuratūra.
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki šiomis trimis institucijomis - Seimu, kuriuo nepasitiki 67 proc., teismais - 52 proc. bei Vyriausybe - 51 proc. gyventojų.

Minimos pasieniečio G. Žagunio žūties 26-osios metinės

Šiandien minimos pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio mirties 26-osios metinės. Kaip ir kasmet gegužės 19-ąją Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja renginius, skirtus šiai tragedijai prisiminti.
9 val. ant G. Žagunio kapo sostinės Antakalnio kapinėse padėta gėlių. Dalyvavo valstybės institucijų atstovai, Gintaro mama Aldona Žagunienė ir jo artimieji, VSAT vadovybė, kiti svečiai, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

11 val. už G. Žagunį Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios.
12 val. G. Žagunio žūties vietoje, pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, prie paminklo G.Žaguniui, vyks iškilmingas minėjimas. Bus dedama gėlių, prisimintas pasieniečio žygdarbis.
Minėjimo dalyviai taip pat stebės VSAT sraigtasparnio skrydį, skirtą G. Žaguniui atminti ir sienos su Baltarusija ruožui, kurį saugojo G.Žagunis, kontroliuoti.
Po šio renginio jo dalyvius pasieniečiai pakvies į Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančią VSAT užkardą, kuriai suteiktas G. Žagunio vardas. Čia jie papasakos apie savo darbą saugant sieną su Baltarusija, svečius pavaišins pasienietiška koše.
Be šių renginių, G. Žagunio žūties 26-osioms metinėms bus skirtas ir pasieniečių bei šaulių gegužės 20 d., šeštadienį, organizuojamas pėsčiųjų žygis. Jis vyks Šalčininkų rajono Poškonių kaimo apylinkėse. Įveikti skirtingo ilgio trasas jau yra užsiregistravę daugiau kaip 200 aktyvaus poilsio entuziastų.
Laisvės gynėjas Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas 33-ejų G. Žagunis pasienyje su Baltarusija esančiame Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nušautas 1991 m. gegužės 19 d.
Tarnybą pasienyje G. Žagunis pradėjo 1990 m. lapkričio 11 d. Pusę metų iki žūties budėjo Krakūnų poste. 1991 m. gegužę Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti.
Lemtingą 1991 m. gegužės 19-osios naktį iš Baltarusijos atvykę Lietuvos nepriklausomybės priešai nutraukė G. Žagunio gyvybę. Po mėnesio jam būtų sukakę 34-eri.
Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą VSAT savo užkardai Šalčininkų rajono Poškonių kaime suteikė G. Žagunio vardą. Užkardoje taip pat buvo atidengta paminklinė lenta G. Žaguniui.
2004 m. G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose buvo atidengtas granitinis paminklas. Tai ant pjedestalo iškilusi beveik penkių metrų granitinė skulptūra, simbolizuojanti Lietuvos pasienį ir išėjusį žmogų.
2008 m. VSAT išleido buvusio pasieniečio Vytauto Voverio knygą „Pasienietis Gintaras Žagunis - laisvės gynėjo kelias".
G. Žagunis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais, VSAT atminimo ženklais „Valstybės sienos apsaugai 85", „Valstybės sienos apsaugai 90" ir „Valstybės sienos apsaugai 95".
Minint G. Žagunio žūties 20-ąsias metines VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose vienai iš auditorijų suteiktas Gintaro Žagunio vardas.

R. Karoblis: ES pajėgumų stiprinimas prieš kibernetines grėsmes turi būti tarp svarbiausių prioritetų

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime, kur jie aptarė pažangą įgyvendinant ES Globaliąją strategiją, taip pat ES iniciatyvas saugumo ir gynybos srityje bei bendradarbiavimo su NATO stiprinimą, pabrėžė, kad neįmanoma kovoti prieš hibridines grėsmes, neįvardijus, iš kur jos kyla.
„Kovoje prieš kibernetines grėsmes ir priešišką propagandą būtina tiksliai įvardinti jų šaltinį ir veikti labai kryptingai", - kalbėjo R. Karoblis. Pasak ministro, ES šioje kovoje siekia stiprinti strateginę komunikaciją ir atsaką propagandai, tačiau neskiria tam pakankamai pajėgumų.
Nuolatinės kibernetinės atakos, įskaitant praėjusios savaitės atvejį, taip pat prieš sąjungininkų karius nukreiptos „fake news" tik patvirtina, kad tikslingas ES pajėgumų stiprinimas prieš hibridines grėsmes turi būti tarp svarbiausių ES gynybos politikos prioritetų", - pabrėžė R. Karoblis.
Kibernetinių pajėgumų stiprinimą, kaip vieną svarbiausių ES ir NATO bendradarbiavimo sričių, akcentavo ir vienoje susitikimo sesijų dalyvavęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis pabrėžė, kad įgyvendinant bendras gynybos stiprinimo iniciatyvas, NATO būtinas visiškas ES šalių politinis palaikymas.
Kalbėdamas apie naujas ES iniciatyvas gynybos srityje (nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), Europos gynybos fondas ir kt.) R. Karoblis pabrėžė visų šalių įsitraukimo ir didesnio gynybos finansavimo Europoje būtinybę. Ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimo su valstybėmis-partnerėmis stiprinimą, kurios puoselėja ES vertybes ir dalyvauja ES misijose bei operacijose. "Pirmiausiai tai - mūsų transatlantiniai partneriai, t.y., JAV, Kanada ir Norvegija, taip pat Ukraina, Gruzija, Moldova, kurios aktyviai prisideda prie ES misijų".
Briuselyje ministras taip pat dalyvavo Europos gynybos agentūros (EGA) Ministrų valdybos susitikime, kuriame buvo pritarta agentūros Ilgojo laikotarpio apžvalgai, numatančiai tolesnio Europos gynybos pajėgumų vystymo gaires. Europos gynybos ministrai pritarė agentūros vaidmens stiprinimui naujosios ES Globalios strategijos kontekste.
„EGA yra pagrindinė Europos pajėgumų vystymo bei tyrimų gynybos srityje platforma, todėl ateityje ji turėtų skirti daugiau dėmesio dialogo su trečiosiomis šalimis stiprinimui", - pabrėžė R. Karoblis.
Pasak jo, bendradarbiavimo su sąjungininkais užtikrinimas ypač svarbus po "Brexit', taip pat išlieka aktyvaus dialogo su Ukraina būtinybė.
Bendruose gynybos ir vidaus reikalų ministrų pietuose buvo aptarta ES kova su terorizmu bei galimybės stiprinti kariuomenės bei teisėsaugos bendradarbiavimą, keitimąsi informacija bei veiksmų derinimą šioje kovoje.
"Keitimasis informacija tarp civilinių ir karinių institucijų turėtų vykti nacionaliniu, tarptautiniu ir ES lygiu, nes tai - kelias į veiksmų koordinavimą ir naujų kovos su terorizmu priemonių atsiradimą", - akcentavo R. Karoblis. Jis pasiūlė sukurti naujų praktinių priemonių paketą, kuris pagerintų informacijos keitimąsi tarp ES ir NATO, ir nedelsiant pritaikyti svarbiausioje ES karinėje operacijoje "Sophia", vykdomoje prie Libijos krantų ir skirtoje kovai prieš nelegalių ginklų gabenimą.

Per metus nežymiai padaugėjo gyventojų, nepatenkintų demokratijos veikimu, rodo "Baltijos tyrimų" apklausa.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" balandžio 26-gegužės 7 dienomis atlikta apklausa parodė, kad per pastarąjį mėnesį patenkintų ar nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis nepakito, o lyginant su respondentų atsakymais prieš metus, 2016 metų balandį, nepatenkintų demokratijos veikimu padaugėjo 4 procentiniais punktais.
Šiemetį balandį šeši iš dešimties - 59 proc. apklaustų suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o trečdalis - 34 proc. respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. 7 proc. neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis (daugiau kaip 900 eurų), specialistai ir tarnautojai ir besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų politinių pažiūrų žmonės.
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, darbininkai, ūkininkai, bedarbiai ir pensininkai, nelietuvių tautybės gyventojai, kairiųjų politinių pažiūrų žmonės.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, šiuo metu santykinai kiek daugiau patenkinti tik trijų partijų rėmėjai - Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, o labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjai, 82 proc. iš jų tuo nepatenkinti.

R. Grajauskas: Lietuvai būtina plėtoti aukštąsias technologijas

Lietuvos ekonomika demonstruoja ryškų atsigavimą, teigia komercinio banko "Danske Bank" vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, įspėjantis, kad šalis vis dėlto artėja prie ribos, kai plėtoti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų neapsimokės. Tam, kad atlyginimai šalyje būtų didesni, reikia didinti aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje.
Bankas prognozuoja, kad įsivyravusios augimo nuotaikos šiemet apims beveik visus šalies ūkio sektorius - maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius augs 8 proc., gamyba, prekyba - 4 proc., transportas - 5 proc. Augimas palies net ir tuos sektorius, kurie pernai demonstravo neigiamą rezultatą, - žemės ūkį ir statybą.
"Dauguma sektorių praėjusiais metais augo, išskyrus statybų ir žemės ūkio sektorius. Šiemet prognozuojame visiems augimą, išskyrus nebent energetikos. Energijos suvartojame vis mažiau, be to, pamažu visas energetikos verslas pereina į valstybės rankas: jo tikslas nėra uždirbti daugiau pelno, bet mažinti kainas. Dėl to energetikos sektorius toks specifinis ir jis pamažu juda vis žemyn", - aiškino R. Grajauskas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Vis dėlto pastebimą naudą visos šalies ekonomikai neša ne visų sektorių augimas. Pavyzdžiui, jau minėtas žemės ūkis sudaro vos 4 proc. šalies ekonomikos, tačiau jame dirba apie 9 proc. visų dirbančiųjų. Vadinasi, čia sukuriama pridėtinė vertė - labai menka. Gamyboje šiandien taip pat dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai - maisto, baldų gamyba, medžio, metalo apdirbimas.
Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, matyti, kad ji primena tą, kuri dabar būdinga Graikijai, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galima buvo matyti Danijoje. Didžiąją Lietuvos pramonės dalį - daugiau kaip penktadalį - sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tuo metu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka. Bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje.
R. Grajausko teigimu, jeigu norime šalyje tikėtis didesnių atlyginimų, būtina orientuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas.
"Drąsiai galime vadintis gamybininkų šalimi, tačiau aukštųjų technologijų dalis gamyboje išlieka žema, nors ir didžiuojamės lazeriais bei biotechnologijomis. Jei norime, kad atlyginimai būtų didesni, būtina daugiau aukštųjų technologijų. Tuomet pasireiškia multiplikatoriaus efektas: kyla atlyginimai visoje ekonomikoje", - kalbėjo R. Grajauskas, pridūręs, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ūkio šakose veikiančiose Lietuvos įmonėse vidutinis atlyginimas šalies vidurkį viršija bent du kartus.
Ekonomisto teigimu, Lietuvai svarbu koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardinti, kas bus jos ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi. Svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema. Jeigu norima pasaulinio lygio pasiekimų, tai ir Lietuvos švietimo sistema turi būti pasaulinio lygio, bent jau vienoje ar keliose srityse, į kurias norima koncentruotis.
"Estai padarė tą pasirinkimą. Estijoje gamyba silpnesnė nei Lietuvoje, bet informacinės technologijos labai stiprios. Ta grąža ateis ne iš karto, bet kažkuris sektorius - biotechnologijos ar lazeriai - turi būti stiprinamas", - sakė R. Grajauskas.
Ne mažiau už konkrečios srities paieškas ir švietimo sektoriaus reformas svarbus ir ryžtas. Jo privalo turėti ir valstybė, ir verslas - nebijoti prisiimti rizikos ir būti ambicingais dėl savo idėjų bei jų įgyvendinimo

Įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos dėl „teroristinių" kelionių

Įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengtos ir Seime priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, įteisinančios baudžiamąją atsakomybę už atvykimą į Lietuvą ar keliones į kitas užsienio valstybes teroristiniais tikslais. Už tai numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų.
„Nustatyti tokią baudžiamąją atsakomybę Lietuvą įpareigoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija ir Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos Papildomo protokolo nuostatos bei neseniai priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva", - sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Baudžiamojon atsakomybėn bus traukiami asmenys, kurie atvyko į Lietuvą arba vyko į kitą valstybę, siekdami rengti, vykdyti ar dalyvauti teroristiniame nusikaltime, taip pat rengti teroristus, mokytis teroristiniais tikslais. Baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma ir už kelionę į kitą valstybę, siekiant dalyvauti teroristinės organizacijos veikloje.
Bausmės sulauks ir tie asmenys, kurie siekdami gautas žinias ar įgūdžius panaudoti teroristiniais tikslais, sistemingai rinko specialių žinių arba įgijo specialių įgūdžių, būtinų teroristiniam nusikaltimui rengti, daryti arba dalyvauti teroristiniame nusikaltime.

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodysiančiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle bus pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris.

Naująjį pašto ženklą, kuris bus išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur.

„Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą leisdamosi į simbolinę kulinarinę kelionę plačiajam pasauliui pristatys išskirtinį Lietuvos gaminį“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Kartu su pašto ženklu, skirtu Lietuvos kulinariniam paveldui, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuviška virtuvė keitėsi ir formavosi veikiama įvairių istorinių aplinkybių, tačiau varškės sūrio ruošimo tradicijomis Lietuvos dvarai garsėjo jau viduramžiais. Gamybos procesas iki šių dienų išliko beveik nepakitęs. Pagal senąsias lietuviškas tradicijas suslėgtas varškės sūris dažnai paskaninamas rupia druska, smulkintu česnaku arba kmynais. 2013 m. Europos Komisija varškės sūrį įtraukė į saugomų produktų sąrašą. Jis tapo trečiuoju lietuvišku saugomu produktu Europos Sąjungoje.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Valstybės 100-metį minėsianti Dainų šventė suvienys tūkstančius lietuvių

Likus kiek daugiau nei metams iki vieno didingiausių valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginių, Lietuvos nacionalinis kultūros centras pradeda mėgėjų meno kolektyvų registraciją į 2018 m. Dainų šventę "Vardan tos...". Planuojama, kad birželio 30-liepos 6 dienomis vyksiančioje šventėje pasirodymus surengs apie 40 tūkst. dalyvių. Šventėje laukiama ir užsienio lietuvių iš daugiau kaip dešimties šalių.
Jubiliejinė - 20-oji - Dainų šventė skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, tad jos idėjų pagrindu tapo "Tautiška giesmė".
Šiuo metu šventei intensyviai ruošiamasi: Dainų šventės organizacinio komiteto ir kūrybinių grupių posėdžiuose aptariami pasirengimo šventei darbai, sprendžiami organizaciniai ir meniniai programų klausimai, tobulinami režisūriniai sumanymai. Mėgėjų meno kolektyvai atsakingai mokosi kūrinius, dalyvauja peržiūrose, repetuoja ir ruošiasi apžiūroms.
Šventės rengėjai - Lietuvos nacionalinis kultūros centras - planuoja, kad Dainų šventės Ansamblių vakare dalyvaus apie 5 tūkst., Folkloro dienoje - 6 tūkst. atlikėjų, Šokių dienoje suksis 8 tūkst. šokėjų, o finalinėje Dainų dienoje tikimasi sulaukti net 12 tūkst. dainininkų.
Jau susiklostė tradicija, kad į pirmą Dainų šventės renginį pakvies Kaunas - taip pagerbiamas miestas, kuriame 1924 m. pirmą kartą surengta Dainų diena. Čia susirinkę meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudys, kad švenčių gyvybė neblėsta, veikiau "dega mūsų širdyse".
Vilniuje, Katedros aikštėje, šventės pradžią skelbiantis renginys pasakos apie Lietuvos įvykius ir laikotarpius, bus prisimenami ir pagerbiami valstybės, tautos, kultūros kūrėjai - žymiausios Lietuvos asmenybės. Per Bernardinų sode ir Pilių teritorijoje rengiamą Folkloro dieną "Didžių žmonių žemė" bus galima išgirsti lietuvių folkloro ansamblių stilingą muzikavimą, tarmišką kalbą ir dainas. Atrasti ir išbandyti senuosius lietuvių menus kvies vaikų amatų miestelis.
Nuo 1998 m. į Lietuvos dainų šventės programą tvirtai įsiliejęs kanklių muzikos koncertas "Skambėkite, kanklės" vyks Šv. Jonų bažnyčioje. Naujas Dainų šventės sumanymas - kamerinės vokalinės muzikos koncertas pakvies į Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Teatro diena "Sau, tautai, žmonijai" pagerbs Mažosios Lietuvos mąstytoją, humanistą, rašytoją Vilhelmą Storostą-Vydūną.
Tradiciškai Kalnų parke vyksiantis Ansamblių vakaro "Tėvyne mūsų" teatralizuotas koncertas atspindės valstybės pamato kertinius akmenis - tapatybę, šeimą, darbštumą ir meilę Tėvynei. Pučiamųjų instrumentų koncertas "Vario audra" kartu su svečiais iš Latvijos ir Estijos simboliškai atkurs svarbiausius istorinius bei pastarojo laikmečio įvykius. Šokių diena "Saulės rato ritimai" meniniais dialogais perteiks tautinių simbolių prasmę, gamtos gyvasties išraišką, kasdienio darbo ir sakralinių švenčių išsidėstymą metų rate, jaunystės šėlsmą ir po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių artumo jausmą.
Kulminacija taps liepos 6-ąją vyksianti Dainų diena "Vienybė težydi". Trijų dalių Dainų dienos programa pamažu išskleis pagrindines mūsų himno idėjas, tačiau svarbiausia bus visų - Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių - drauge giedama "Tautiška giesmė".

PLAIS padėjo grąžinti jau milijardą eurų

Prieš pusantrų metų pradėjusi veikti unikali, itin didelio masto ir svarbos Piniginių lėšų apribojimo sistema (PLAIS) padėjo išieškoti jau 1 milijardą eurų.
Skaidrių procedūrų užtikrinimas ne tik taupo procesų dalyvių laiką, bet ir padeda pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Anot PLAIS sukūrusio Registrų centro, nuo PLAIS veiklos pradžios išieškota lėšų už milijardą eurų iš beveik 400 tūkst. skolininkų. Sistemos pagalba pateikta 5,4 mln. apribojimų nurodymų. Maždaug 85 proc. sistemoje nurodytų skolininkų sudarė fiziniai asmenys, likę 15 proc. - juridiniai asmenys.
2015-ųjų rugsėjo pabaigoje supaprastinus skolų išieškojimo procedūras, išieškotojai centralizuotai ir sparčiau negu anksčiau atgauna lėšas - procesas nuo 3 darbo dienų sutrumpėjo iki kelių valandų. Sistemos novatoriškumu bei jos diegimo galimybėmis domisi ir kitos valstybės, siekiančios pertvarkyti ir struktūrizuoti išieškojimo procesus savo šalyse.
Trečiadienį paaiškėjo, kad Registrų centro sukurta PLAIS - viena iš 8 geriausių šalies skaitmeninių sprendimų, konkurse „Naujasis knygnešys" atrinktų atstovauti Lietuvai pasauliniame konkurse „World Summit Awards 2017" ( „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2017"). Galimybę išbandyti jėgas tarptautiniame konkurse kartu su kitais geriausiais atrinktais skaitmeniniais sprendimais iš viso pasaulio PLAIS gavo laimėjusi kategorijoje „Valdžia ir piliečių įsitraukimas".
Konkursą „Naujasis knygnešys" kasmet organizuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.
Neseniai PLAIS kaip analogų Europoje neturinti sistema kartu su 15 kitų skaitmeninių sprendimų buvo atrinkta dalyvauti „Pakartotinio panaudojimo ir dalijimosi patirtimi apdovanojimuose" („Sharing and Reuse of IT solutions"), kuriuos organizavo Europos Komisija.

R.Karoblis: Lietuva ir toliau aktyviai dalyvaus Ukrainos gynybos reformų procese

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis penktadienį su dviejų dienų vizito į Lietuvą atvykusiu Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku aptarė šalims aktualius klausimus.
Ukrainos gynybos ministras papasakojo apie Rusijos agresyvius veiksmus prieš Ukrainą, Ukrainos gynybos stiprinimą, aptarė Ukrainos gynybos sistemos reformos pažangą ir bendras pratybas. S. Poltorakas pažymėjo, kad bendros pratybos stipriai prisideda prie Ukrainos gynybos stiprinimo ir padėjo sumažinti jų praradimus.
„Lietuva yra nedidelė šalis, tačiau jūs padarėte daugiau nei bet kuri kita didelė šalis. Turite savo požiūrį ir nebijote jo išsakyti ir padedate viskuo, kuo galite", - sakė Ukrainos gynybos ministras.
Savo ruožtu R. Karoblis pažadėjo tęsti paramą Ukrainai ir remti šalį jai svarbiose srityse. Lietuva ir toliau aktyviai dalyvaus Ukrainos gynybos reformų procese, kurios prioritetu išlieka parama Specialiųjų operacijų pajėgų vystymui ir puskarininkių korpuso reformai.
„Vykdyti reformas, kai šalis kariauja, yra sudėtingas uždavinys, tačiau Ukraina daro teigiamą pažangą reformų srityje. Dabar svarbu išlaikyti tempą ir užtikrinti civilinę demokratinę kontrolę", - sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Jis pažymėjo, kad Lietuva savo ruožtu ir toliau dės visas pastangas, kad padėtų Ukrainai stiprinant jos ekonomiką ir gynybą.
Susitikime ministrai aptarė Lietuvos karinio mokymo misiją ir planus steigti ilgalaikę mokymo misiją Ukrainoje.
„Tai leis Lietuvos kariuomenei, derinant su kolegomis iš Ukrainos, efektyviau identifikuoti ir suplanuoti, kur, kada ir kokią mokymų ar patariamąją programą teikti Ukrainos kariams. Įsteigus misiją Lietuvos ir Ukrainos karinis bendradarbiavimas pakils į naują kokybinį lygmenį", - sakė krašto apsaugos ministras. Tai abipusiai naudinga tendencija, ypač Ukrainai siekiant artėti prie NATO.
Ministrai taip pat aptarė ir išorines grėsmes, bendras pastangas jas mažinti.
Tai buvo atsakomasis Ukrainos gynybos ministro vizitas Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis S. Poltorako kvietimu Ukrainoje lankėsi šių metų sausio pabaigoje.
Vizito Vilniuje metu Ukrainos gynybos ministras lankėsi ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centre. Pasak S. Poltorako, jį maloniai nustebino centro vykdoma veikla, šio centro specialistų pasirengimo ir profesionalumo lygiu.
Lietuva palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, remia Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos siekius. Bendradarbiavimas su Ukraina ilgą laiką yra vienas iš svarbiausių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų.
Mūsų šalis taip pat remia Ukrainą visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą. Lietuva Ukrainai yra perdavusi ginkluotės elementų, nebenaudojamos amunicijos. Lietuvos civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose ir karių reabilitacijos centre Druskininkuose priimami gydytis sužeisti ukrainiečiai, dalyvavę antiteroristinėje operacijoje.
Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja su Ukrainos kariuomene karinio rengimo ir mokymo srityje. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže. Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina yra įsteigusios trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG.

Devyniasdešimtmečio proga aktorę R. Varnaitę pasveikino Prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino teatro, kino ir televizijos aktorę Reginą Varnaitę 90-ies metų jubiliejaus proga.
Pasak šalies vadovės, kūrybinėje R. Varnaitės biografijoje yra daugybė aktorinę meistrystę ir artistinį talentą liudijančių įsimintinų vaidmenų, su kuriais užaugo ne viena šalies karta. Prezidentė pabrėžė, kad R. Varnaitės aktorystės ir kūrybos dešimtmečiai - ypatinga dovana Lietuvai, visai teatro bendruomenei ir kiekvienam žiūrovui.
Prezidentė padėkojo aktorei už Lietuvos kultūriniame gyvenime ryškiai matomus darbus, nenutrūkstantį sceninės kūrybos kelią, vaidybos įtaigumą ir nuoširdumą. Gražaus jubiliejaus proga šalies vadovė R. Varnaitei palinkėjo laimės, pilnatvės ir stiprybės.

Kitą savaitę intensyviai bus tikrinami krovinių pervežėjai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gegužės 22-28 dienomis konsoliduotos VMI, Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų pajėgos visoje šalyje vykdys intensyvias krovinių gabentojų patikras keliuose. Jų metu institucijų specialistai ir pareigūnai tikrins, ar kroviniai gabenami laikantis taisyklių, ar kroviniai registruoti VMI i.VAZ sistemoje.
„VMI vertins, kaip krovinių vežėjai laikosi reikalavimo teikti išrašomų važtaraščių duomenis į Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninių važtaraščių posistemį i.VAZ. VMI manymu, krovinių pervežėjai turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie naujo krovinių registravimo i.VAZ'e reglamentavimo, tad kitą savaitę kartu su kolegomis iš kitų institucijų vertinsime, ar visi mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo prievoles", - sako VMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis, pažymėdamas, kad kitos kontroliuojančios institucijos gabenamus krovinius vertins pagal savo kompetenciją.

Krašto apsaugos ministras susitiks su Ukrainos gynybos ministus

Šiandien krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiks su antrą dieną Lietuvoje viešinčiu Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku. Ministrai aptars saugumo situaciją, kitus aktualius dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo klausimus.

Tai atsakomasis Ukrainos gynybos ministro vizitas Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis S. Poltorako kvietimu Ukrainoje lankėsi šių metų sausio pabaigoje.
Pirmąją vizito dieną S.Potoraqkas susitiko su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, lankėsi NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre, susipažino su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro veikla. ////Taip pat suplanuoti susitikimai su Seimo Pirmininku Viktoru Pranskiečiu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetų atstovais. Pirmąją vizito dieną numatyti ir darbo pietūs su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku bei darbo vakarienėje su krašto apsaugos viceministru Vytautu Umbrasu.///
Lietuva palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, remia Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos siekius. Bendradarbiavimas su Ukraina ilgą laiką yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų.
Mūsų šalis taip pat remia Ukrainą visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą. Lietuva Ukrainai yra perdavusi ginkluotės elementų, nebenaudojamos amunicijos. Lietuvos civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose ir karių reabilitacijos centre Druskininkuose priimami gydytis sužeisti ukrainiečiai, dalyvavę antiteroristinėje operacijoje.
Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja su Ukrainos kariuomene karinio rengimo ir mokymo srityje. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.
Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina yra įsteigusios trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG.
Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijos prisideda prie NATO patikos fondą, kurio lėšomis finansuojamos Ukrainos kariuomenės valdymo, kontrolės, ryšių ir kompiuterių pajėgumų stiprinimo priemonės.
2016 m. pabaigoje Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliktais viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai taip pat pritaria dėl Lietuvos karinės paramos Ukrainai - 63 proc. tam visiškai pritaria arba pritaria.

JAV pajėgos iš oro atakavo Sirijos karius

JAV karinės pajėgos Pietų Sirijoje iš oro atakavo sirų vyriausybinių dalinių karius. Tai ketvirtadienį patvirtino Pentagono šaltiniai, praneša agentūra dpa.
Vienas koalicijos prieš „Islamo valstybės" (IS) džihadistus vadų nusprendė, kad vyriausybiniai daliniai kelia pavojų koalicijos nariams. Tada esą pradžioje buvo paleisti įspėjamieji šūviai, o po to surengtas oro antskrydis.
Kol kas neaišku, ar žuvo Sirijos armijos karių.

Airijos premjeras: labai tikėtina, kad po "Brexit" prašysime ES pagalbos

Labai tikėtina, kad Airija prašys atskiros pagalbos iš Europos Sąjungos (ES) dėl ekonominių padarinių, kuriuos šaliai sukels "Brexit", teigia Airijos ministras pirmininkas Edna Kenis (Edna Kenny).
Dėl artimų savo ekonominių sąsajų su Didžiąja Britanija, Dublinas teigia apeliuosiantis kitoms ES šalims, kad šios padėtų Airijai susitvarkyti su "Brexit" ekonominėmis pasekmėmis.
Nors kai kurie Airijos diplomatai mano priešingai, ypač jei britams ir ES pavyks susitarti dėl artimų prekybos santykių, E. Kenis spėja, kad pagalbos iš Europos Airijai prireiks.
"Labai tikėtina, kad šiuo klausimu turėsime apeliuoti į ES nares, nes didžioji dalis tyrimų rodo, jog Airija dėl "Brexit" bus paveikta labiau nei bet kuri kita šalis", - teigė premjero pareigas artimiausiu metu paliksiantis E. Kenis.

Izraelis paviešino tūkstančius dokumentų, susijusių su Šešių dienų karu

Likus kelioms savaitėms iki 50-ųjų Šešių dienų karo metinių Izraelis paviešino tūkstančius iki šiol slaptais buvusių dokumentų, susijusių su konfliktu. Valstybės archyvas, vyriausybės duomenimis, ketvirtadienį paskelbė 150 000 tuometinių saugumo kabineto posėdžių ir kitų ministrų susitikimų protokolų, praneša agentūra AFP.
Šešių dienų karas 1967-aisiais tęsėsi nuo birželio 5 iki 10 dienos. Trumpo konflikto su Egiptu, Jordanija ir Sirija pabaigoje Izraelio kariuomenė laikė užėmusi Rytų Jeruzalę, Vakarų Krantą, Gazos Ruožą, dalį Golano aukštumų ir Sinajaus pusiasalį.
Sinajų Izraelis vėliau grąžino Egiptui. Tuo tarpu Golano aukštumų teritorijas ir Rytų Jeruzalę aneksavo. Tai tarptautiniu požiūriu niekuomet nebuvo pripažinta. Vakarų Krantą Izraelis laiko užėmęs iki šiol, o Gazos Ruožui yra paskelbęs blokadą.
Dienraštis „Haaretz" jau išspausdino dokumentų ištraukas, anot kurių, tuometinis užsienio reikalų ministras Arba Ebanas (Abba Eban) perspėjo dėl ilgalaikės užimtų teritorijų okupacijos. Tai potencialiai būtų „parako statinė", - sakė jis tada.

Čekija mieliau mokės baudą, nei pagal ES kvotas priims pabėgėlius

Čekija nebijo galimų sankcijų dėl savo pabėgėlių politikos. Šalis mieliau mokės baudą, nei pagal Europos Sąjungos (ES) kvotas priims pabėgėlius, ketvirtadienį Briuselyje pareiškė Čekijos vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas, kuriuo remiasi agentūra dpa.
Europos Komisija yra pagrasinusi teisinėmis priemonėmis toms šalims, kurios nedalyvaus pabėgėlių paskirstymo programoje.
Pasak M. Chovaneco, jo šalis nenori priimti pabėgėlių pirmiausiai dėl saugumo priežasčių. Praha, anot jo, tikisi iki kelių dešimčių milijonų eurų baudos, jei Europos Sąjungos Teisingumo teisme pralaimėtų galimą Europos Komisijos ieškinį. „Ši privalomų kvotų sistema neveikia ir neveiks", - kalbėjo socialdemokratas. Jis pareikalavo vadinamojo „efektyvaus solidarumo" koncepcijos, kuri leistų atskiroms šalims kitaip prisidėti prie problemos sprendimo.
Čekija nuo rugpjūčio pagal kvotų programą nėra priėmusi nė vieno pabėgėlio. Šaliai yra numatyta 1 600 migrantų iš 120 000.
Europos Komisija birželį ketina spręsti, kaip elgtis su šalimis, nedalyvaujančiomis pabėgėlių padalijimo programoje. Vengrija, Lenkija ir Čekija gali sulaukti pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kuri gali baigtis pinigine bauda.

"Shell" nori už 500 mln. dolerių parduoti savo dujų telkinius Tunise

Nyderlandų naftos ir dujų gigantas "Shell" siekia už 500 mln. dolerių parduoti savo dujų telkinius Tunise, remdamasi savo šaltiniais praneša "Reuters".
"Shell" valdomi telkiniai sudaro apie 65 proc. visos Tuniso dujų gavybos. Šiuos telkinius olandai pernai įsigijo kartu su įmone "BG Group", kuriai šis turtas priklausė anksčiau.
Iš viso planuojama parduoti du telkinius - Miskaro telkinį, kuris 100 proc. priklauso "Shell", bei Hazdrubalo, kurio olandų įmonė valdo 50 proc., taip pat norima parduoti ir gamyklą Tunise.
Pernai įsigiję "BG Group" ir siekdami sumažinti po sandorio susidariusią skolą, "Shell" pastaruoju metu sparčiai pardavinėja savo turtą. Per metus olandų įmonė jau spėjo parduoti turto už 20 mlrd. dolerių.

Nikosijoje viceministras N. Germanas su Kipro kolega aptarė dvišalius ir aktualiausius tarptautinės svarbos klausimus

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ketvirtadienį Nikosijoje vykusiame susitikime su Kipro užsienio reikalų ministerijos nuolatiniu sekretoriumi Aleksandrosu N. Zenonu (Alexandros N. Zenon) aptarė dvišalių Lietuvos ir Kipro santykių skatinimo galimybes ir bendradarbiavimą svarbiais užsienio politikos klausimais.
„Šiemet diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį minintys Lietuva ir Kipras plėtoja draugiškus dvišalius santykius. Ateityje bendradarbiauti būtų galima dar aktyviau: stiprinti žmogiškuosius ryšius, politinį dialogą, reguliariai rengiant politines konsultacijas", - pažymėjo N. Germanas.
Susitikime aptarti bendri iššūkiai, Europos Sąjungos ateities klausimai, regioninis ir energetinis saugumas. Kipro atstovas informavo apie vykstančias derybas dėl Kipro salos suvienijimo, kurioms N. Germanas išreiškė tvirtą paramą.
Susitikimas vyko Europos Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo paraštėse.

UNICEF: vis daugiau pabėgėlių vaikų į Europą atvyksta be suaugusiųjų palydos

Vis daugiau pabėgėlių vaikų atvyksta į Europą be savo tėvų. Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ataskaitoje teigiama, kad 92 proc. visų vaikų ir jaunuolių, nuo 2016 metų pradžios iki šių metų vasario pabaigos jūra pasiekusių Italiją, keliavo be savo šeimų, informuoja agentūra dpa.
Anot UNICEF, be suaugusiųjų palydos keliaujančių nepilnamečių pabėgėlių ir migrantų skaičius pasaulyje nuo 2010 metų padidėjo penkis kartus. Per praėjusius dvejus metus 80-yje šalių buvo užregistruota apie 300 000 vaikų ir jaunuolių, atvykusių čia be savo tėvų. Palyginimui: 2010 ir 2011 metais nepilnamečių buvo 66 000. Vien tik Europoje 2015 ir 2016 metais prieglobsčio prašymą pateikė 170 000 be palydos atvykusių nepilnamečių.
Daugelis vaikų ir jaunuolių, kurie keliauja vieni, šiuo metu atvyksta iš Eritrėjos, Gambijos, Nigerijos, Egipto ir Gvinėjos.

TVF ragina Lenkiją griežtinti pinigų politiką

Lenkijos valdžia turėtų kaip įmanoma greičiau sugriežtinti šalies pinigų politiką ir pasinaudoti stiprėjančia ekonomika, pranešime ketvirtadienį teigė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
"Pinigų politika turėtų būti griežtinama kaip įmanoma greičiau, siekiant pasinaudoti ekonomikos pakilimo ciklu", - rašė TVF.
"2018-2019 m. laikotarpiu, struktūrinis deficitas kasmet nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų būti mažinamas 0,5 proc., siekiant sukurti ekonominius saugiklius", - teigia fondas.
TVF pažymi, kad trumpuoju laikotarpiu Lenkijos ekonomikos augimas atrodo subalansuotas.
"Monetarinė politika šiuo metu yra tinkama, bet centrinis bankas privalo būti pasiruošęs kelti palūkanų normas, jei kylanti bazinė infliacija kels grėsmę bendriems infliacijos tikslams", - rašė fondas.

EP pritarė Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino paramai

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma pritarė atnaujintam susitarimui su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu dėl paramos paketo, skirto mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje. Ši parama bus skirta 15 ES valstybių, tarp jų ir Lietuvai. Tai ketvirtadienį praneša Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.
Kadangi Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, nebūdamos Sąjungos narės, dalyvauja ES vidaus rinkoje, jos taip pat prisideda prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europoje. 2014-2021 metais minėtos šalys iš viso investuos 2,8 mlrd. eurų į nedarbo mažinimą, inovacijas ir aplinkosaugą - tai beveik 11 proc. daugiau, nei buvo skirta 2009-2014 m.
Lietuva iki šiol galėjo pasinaudoti 83 mln. eurų šios paramos lėšų, o iki 2021 m. jai iš viso numatyta skirti beveik 118 mln. eurų.
Susitarimui pritarė 570 EP narių, nepritarė 38, o susilaikė 23.

Graikijos parlamentas pritarė naujai taupymo programai

Graikijos parlamentas ketvirtadienio vakarą pritarė naujai - 5 mlrd. eurų - taupymo programai. Už ją balsavo visi 153 premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) valdančiosios koalicijos deputatai. 128 parlamentarai buvo prieš, 19 posėdyje nedalyvavo, pranešė parlamento prezidiumas, kuriuo remiasi agentūra dpa.
Pritarimas naujoms taupymo priemonėmis buvo sąlyga tolesnei tarptautinių kreditorių paramai gauti. Atėnams iki liepos reikia 7 mlrd. eurų ankstesnėms skoloms apmokėti. Priešingu atveju šalis bankrutuotų.
Naujoje taupymo programoje numatytas pensijų apkarpymas bei kasmetinės neapmokestinamos pajamų sumos sumažinimas nuo 8 636 iki 5 700 eurų.
A. Cipras prieš balsavimą pareiškė, kad Graikija 2018-ųjų vasarą finansiškai vėl bus nepriklausoma.

Filipinuose galios vienas griežčiausių rūkymo draudimų Azijoje

Filipinuose galios vienas griežčiausių rūkymo draudimų Azijoje. Šalies prezidentas Rodrigas Dutertė (Rodrigo Dutere) ketvirtadienio vakarą pasirašė dekretą, draudžiantį rūkyti ir pardavinėti cigaretes visose viešose aikštėse bei 100 metrų spinduliu aplink mokyklas, parkus ir kitas vietas, kuriose renkasi vaikai, praneša agentūra AFP.
Draudimas įsigalios po 60 dienų. Jau dabar Filipinuose draudžiama rūkyti valstybinėse įstaigose; tabakas, kurio reklama draudžiama, be to, bus stipriai apmokestintas.
R. Dutertė savo kadencijos pradžioje paskelbė apie dar griežtesnes priemones viešajai tvarkai atkurti, be kita ko - alkoholio vartojimo viešose vietose bei karaokės draudimą. Šios priemonės kol kas neįgyvendintos.
Kad pasiektų savo - visuomenės be narkotikų - tikslą, jis nužudys dar daugiau žmonių nei iki šiol, ketvirtadienį pareiškė prezidentas. „Tegu tai būna 50 000. Aš visus juos sutvarkysiu", - pridūrė jis.
R. Dutertė nuo savo kadencijos pradžios 2016 metų birželį vykdo agresyvią kovą su narkotikais. Nuo tada nužudyta tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 2 700 jų - policijos.

TPP šalys dėl pakto ateities spręs Vietname

Likusios Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties (TPP) narės vyksta į Vietnamą, kur bus sprendžiama šio pakto ateitis po Jungtinių Valstijų pasitraukimo, praneša „Nikkei Asian Review".
„Mes sieksime aiškiai parodyti, kad sutariame dėl greito TPP sutarties įgyvendinimo", - prieš išvykdamas į Vietnamą žurnalistams teigė Japonijos ekonominio atsigavimo ministras Nobuteras Išihara (Nobuteru Ishihara).
Vyriausieji šalių derybininkai susitiks šeštadienį, o sekmadienį turėtų vykti ir ministrų susitikimas. Tai bus pirmasis aukšto lygio pakto narių ministrų susirinkimas po to, kai prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimu iš jo pasitraukė JAV.
N. Išihara pažymi, kad tokios šalys kaip Vietnamas ar Malaizija gali reikalauti dabartinių TPP sąlygų pakeitimo, nes su ankstesnėmis sąlygomis jos sutiko tik todėl, jog norėjo gauti geresnę prieigą prie JAV rinkos.
„Kai kurios šalys įvairiais būdais nusileido dėl noro prieiti prie JAV rinkos. Mes derybose neatmesime nė vieno varianto ir tikiuosi, kad apsikeisime atviromis nuomonėmis", - kalbėjo jis.

Niujorko aukcione už rekordinę sumą parduotas Ž. M. Baskijos paveikslas

Niujorko aukcione už rekordinę sumą - 110,5 mln. dolerių (99,4 mln. eurų) - parduotas afroamerikiečio menininko Žano Mišelio Baskijos (Jean-Michel Basquiat) paveikslas. Tai yra didžiausia kaina, iki šiol sumokėta už 1988-aisiais mirusio 27 metų tapytojo kūrinį. Pardavėjas jį 1984 metais įsigijo už 19 000 dolerių, praneša agentūra AFP.
Dėl paveikslo „Sotheby's" aukcione vyko atkakli kova tarp dviejų interesantų. Jis galiausiai atiteko didesnę sumą pasiūliusiam milijardieriui iš Japonijos. Kūrinys „Be pavadinimo" („Untitled") didelėje drobėje vaizduoja kaukolę primenančią galvą. Pradinė kūrinio kaina buvo 57 mln. dolerių. Už jį buvo tikimasi gauti 60 mln.
Ž. M. Baskija 1960-aisiais gimė Niujorko Bruklino rajone. Jo tėvas buvo kilęs iš Haičio, o motina - iš Puerto Riko. Kūrėjas 1988-aisiais mirė nuo narkotikų perdozavimo.

Prancūzijos prezidentas susitiko su D. Tusku

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) trečiadienį, pirmą kartą po inauguracijos, susitiko su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Donaldu Tusku (Donald Tusk), rašo "Euronews".
Naujai išrinktas Prancūzijos lyderis Eliziejaus rūmuose priėmė D. Tuską privačiai vakarienei. Tai rodo E. Makrono pasiryžimą savo prezidentavimo metu stiprinti Europos vienybę.
D. Tuskas Prancūzijos lyderiui sakė: "Europai reikia tavo energijos, vaizduotės ir drąsos. Ir kai sakau Europai, omenyje turiu ne institucijas ar biurokratiją, bet milijonus europiečių, kurie tavo pergalę suvokia kaip vilties teikiantį ženklą".
Savo ruožtu E. Makronas teigė: "Noriu pasikartoti, koks svarbus man yra Europos projektas ir mano noras dirbti su Europos institucijomis. Pasitikiu pirmininku Donaldu Tusku ir jo vadovavimu žengti dar toliau dirbant ties Europos ambicijos pertvarkymu ir įgyvendinimu".

ECB: Euro zonos finansinė integracija 2016 m. sulėtėjo

Finansinė integracija euro zonoje praėjusiais metais sulėtėjo, teigia Europos centrinis bankas (ECB), kuris ragina valiutos bloko nares paspartinti iki galo išsivysčiusios bankininkystės sąjungos kūrimą.
ECB sulėtėjusią integraciją aiškina skirtingomis šalių ekonominėmis perspektyvomis bei politine nežinomybe praėjusiais metais.
Nuo euro zonos skolų krizės pradžios 2010-aisiais, ECB siekia sukurti bankininkystės sąjungą, kuri užtikrintų vienodas indėlių palūkanų normas, pritaikytų vientisą rinkos reguliavimą bei leistų sklandų skolinimą tarp euro zonos narių.
Tačiau bankininkystės sąjungos kūrimą trikdo Vokietijos bei kitų euro zonos narių politiniai nesutarimai.
„Bankininkystės bei kapitalo rinkos sąjungos neabejotinai yra dvi esminės iniciatyvos, kurios skatins euro zonos finansinę integraciją", - kalbėjo ECB vice prezidentas Vitoras Konstansijus (Vitor Constancio).
„Šie du projektai yra iniciatyvos, kurios gali pakelti vieningąją euro zonos rinką į aukštesnį lygį", - pridėjo jis.

Europos Parlamentas: valstybės privalo priimti tiek pabėgėlių, kiek įsipareigojo

Ketvirtadienį europarlamentarai paragino ES valstybes neatidėlioti 2015 m. rugsėjį prisiimto įsipareigojimo per dvejus metus perkelti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų iš Graikijos ir Italijos. Jie siūlo ypatingą dėmesį skirti vienišiems vaikams.

Europos Parlamento (EP) nariai apgailestauja, kad trūksta ES valstybių solidarumo, nes iki šiol perkelta tik 11 proc. prieglobsčio prašytojų (18 770 asmenų). Daugelis valstybių greičiausiai iki šio rugsėjo neįvykdys savo įsipareigojimo, o kelios net nepradėjo šio proceso, pažymi europarlamentarai. Lietuva iki šiol perkėlė 275 prieglobsčio prašytojus (267 iš Graikijos ir 8 iš Italijos).

EP nariai ragina gerbti įsipareigojimus ir pirmenybę teikti vienišiems vaikams bei kitoms jautrioms pabėgėlių grupėms. „Iki šiol perkeltas tik vienas vienišas vaikas“, – atkreipia dėmesį europarlamentarai. Jie taip pat kritikuoja kai kurias ES valstybes už „labai griežtus ir diskriminacinius atrankos kriterijus, pavyzdžiui, perkelti tik vienišas mamas ar tik tam tikrų tautybių asmenis“.

Parlamentas taip pat pažymi, kad net ir laiku neperkėlus numatyto prieglobsčio prašytojų skaičiaus ši pareiga išliks ir po šių metų rugsėjo, todėl ES valstybės turės tęsti jų perkėlimą.

Rezoliucijai pritarė 398 EP nariai, nepritarė 134, o susilaikė 41.

Jungtinių Tautų duomenimis, Graikijoje šiuo metu prieglobsčio ieško apie 50 tūkst. asmenų, o Italija pernai sulaukė daugiau nei 180 tūkst. naujų prieglobsčių prašymų.

EP pritarė Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino paramai

Kadangi Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, nebūdamos Sąjungos narės, dalyvauja ES vidaus rinkoje, jos taip pat prisideda prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europoje. 2014–2021 metais minėtos šalys iš viso investuos 2,8 mlrd. eurų į nedarbo mažinimą, inovacijas ir aplinkosaugą – tai beveik 11 proc. daugiau nei buvo skirta 2009–2014 m.

Lietuva iki šiol galėjo pasinaudoti 83 mln. eurų šios paramos lėšų, o iki 2021 m. jai iš viso numatyta skirti beveik 118 mln. eurų.

Susitarimui pritarė 570 EP narių, nepritarė 38, o susilaikė 23.

Turkija ragina nušalinti JAV pasiuntinį, atsakingą už kovą su IS

Turkija ketvirtadienį paragino nušalinti Jungtinių Valstijų specialųjį prezidento pasiuntinį kovai su IS, koordinuojantį tarptautinės koalicijos kovą su "Islamo valstybės" (IS) grupuote Irake ir Sirijoje, Bretą Makgurką (Brett McGurk). Turkija kaltina jį Sirijos kurdų kovotojų rėmimu, informuoja naujienų agentūra AFP.
Vašingtonas ir Ankara kivirčijasi dėl JAV paramos Sirijos kurdų liaudies apsaugos daliniams (YPG) Sirijoje. YPG, Vašingtono akimis, yra geriausias sąjungininkas kovoje su džihadistais Sirijoje. Tačiau, Ankaros požiūriu, YPG yra teroristinė grupuotė, susijusi su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK).

Pietų Korėjoje rasta tūkstančiai propagandinių lapelių iš Šiaurės Korėjos

Pietų Korėjos policija Kangnungo mieste šalies rytuose aptiko apie penkis tūkstančius propagandinių lapelių, kompaktinių diskų ir USB atminties kortelių iš Šiaurės Korėjos, praneša naujienų agentūra "Yonhap".
Žiniasklaidos duomenimis, juose kritikuojama buvusios valstybės vadovės Pak Kin Hė (Park Geun-hye) vyriausybė, pasakojama apie KLDR įkūrėjo Kim Ir Seno (Kim Il-sung) gimimo 105-ąsias metines.
Visi surinkti lapeliai ir laikmenos perduoti ekspertams. Kaip Šiaurės Korėjos propagandiniai lapeliai buvo išplatinti Pietų Korėjos teritorijoje, kol kas nepranešama. Tai pirmas tokio pobūdžio incidentas po naujos Pietų Korėjos vyriausybės sudarymo.
Gegužės 8 d. Pietų Korėjos prezidentu buvo išrinktas Mun Če Inas (Moon Jae-in). Ankstesnė valstybės vadovė Pak Kin Hė buvo nušalinta nuo valdžios dėl galimo bendrininkavimo savo draugės korupcinėse aferose.

UBS apklausa: milijonieriai dabartinį laikotarpį vadina labiausiai nenuspėjamu per visą istoriją

Dauguma milijonierių (turtą skaičiuojant JAV doleriais) teigia, kad šis laikotarpis (laiko ribos nepatikslinamos) yra labiausiai nenuspėjamas per visą istoriją. Kaip rodo Šveicarijos banko UBS atlikta apklausa, tokios nuomonės laikosi 82 proc. iš 2842 Jungtinės Karalystės, Italijos, Šveicarijos, Japonijos, Honkongo, Singapūro ir Meksikos respondentų.
Daugiausia pesimistų tarp turtingų meksikiečių ir singapūriečių - 84 proc. Tuo tarpu 51 proc. apklaustųjų nusiteikę optimistiškai, - jų nuomone, situacija, susijusi su asmeniniais finansais, pagerės per artimiausius dvylika mėnesių. Dar 13 proc. respondentų baiminasi, kad padėtis blogės, likusieji nesitiki jokių esminių pokyčių.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai milijonierių mano, kad emocijos &scaron Atgal

Į pradžią

05.19. Naujausios žinios

Reklama