Į pradžią
03 24. Naujausios žinios
Lietuvos karių laivų apžiūros grupė Vokietijos karo laivu plaukia į ES operacijos „Sophia“ rajoną
Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupė šią savaitę iš Kylio jūros uosto (Vokietija) Vokietijos karinio laivyno laivu „Rhein“ išplaukė į ES karinės operacijos „Sophia“ rajoną Viduržemio jūroje. Planuojama, kad Vokietijos karinio laivyno laivas „Rhein“ operacijos rajoną Viduržemio jūroje pasieks iki šio kovo pabaigos.
Prieš išvykimą į operacijos rajoną, 12 Lietuvos karių dvi savaites treniravosi su Vokietijos laivo „Rhein“ įgula. „Patirtimi pasidalino operacijoje „Sophia“ jau dalyvavę Vokietijos laivų apžiūros grupės kariai, atskirai surengė mūsų laivų apžiūros grupei treniruotes jūroje kartu su desantinėmis valtimis“, – sakė Lietuvos karių grupės vadas vyresnysis leitenantas Vytenis Bučius.
Pasak Lietuvos karių grupės vado vyresniojo leitenanto Vytenio Bučiaus, Lietuvos karių integracija į Vokietijos karo laivo personalą pavyko sklandžiai, įgula juos pasitiko labai draugiškai ir pasistengė labai greitai integruoti į savo įgulos sudėtį.
Pirmoji 12 karių grupė vykdys operacijas iš Vokietijos karinio laivyno laivo „Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių.
Lietuvos kariuomenės laivo apžiūros dvi grupės dalyvauti tarptautinėje operacijoje „Sophia“ buvo parengtos jau 2016 metais. Jos sudarytos Karinių jūrų pajėgų karių pagrindu kartu su kariais iš Karo policijos, Sausumos ir Specialių operacijų pajėgų.
Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Be operacijoje pradedančios dalyvauti laivo apžiūros grupės šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija).
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktoriui V. Urbeliui įteiktas Latvijos gynybos ministerijos apdovanojimas
Kovo 23 d. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktoriui dr. Vaidotui Urbeliui įteiktas Latvijos gynybos ministerijos lygmens medalis „Už nuopelnus“.
„Vertinu Vaidoto Urbelio asmeninį indėlį skatinant mūsų šalių bendradarbiavimą ir saugumo garantijų užtikrinimą“, – įteikdamas apdovanojimą sakė Latvijos gynybos ministras Raimonds Bergmanis.
Ceremonija vyko Latvijos gynybos ministerijoje Rygoje. Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1996 m.
Latvija yra viena iš svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo ir gynybos srityje, o abiejų valstybių bendradarbiavimas šioje srityje tęsiasi jau keletą dešimtmečių.
Pagrindinis Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo tikslas yra nacionalinių pajėgumų stiprinimas, Baltijos projektų plėtra ir bendrų interesų atstovavimas NATO. Taip pat aktyviai veikia Baltijos šalių projektai, tokie kaip Baltijos gynybos koledžas, Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema (BALTNET) bei bendro Baltijos šalių karinio vieneto skyrimas budėjimui NATO vienetuose.
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva kovo 24-ąją:
1798 m. Vilniuje įsteigtas paštas.
1846 m. Lepelyje, Baltarusijoje, mirė Liudvikas Adomas Jucevičius, lietuvių folkloristas, etnografas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį.
1885 m. Ramygalos valsčiuje, Ėriškiuose, gimė kalbininkas, rašytojas, vertėjas Juozas Balčikonis. Mirė 1969 m. Vilniuje.
1918 m. Lietuvos Tarybos delegacija kreipėsi į popiežiaus nuncijų Miunchene, prašydama popiežių pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir suteikti jai apaštališką palaiminimą.
1932 m. įkurta Vilniaus karaimų istorijos bičiulių draugija, vėliau įsteigusi Trakų ir Vilniaus karaimų istorijos ir etnografijos muziejus.
2000 m. Valstybės saugumo departamentas šventė dešimties metų jubiliejų.
2004 m. Danijos Skivės mieste, dalyvaujant Danijos karališkajai šeimai, iškilmingai atidengti Danijos princo Joachimo ir princesės Aleksandros portretai, kuriuos nutapė dailininkas Vilmantas Marcinkevičius. Portretai skirti Danijos kariuomenės princo pulkui.
Vyriausybei pristatoma SGD paskirstymo stoties projekto pažanga
Klaipėdoje besilankančiam Premjerui Sauliui Skverneliui ir ministrų delegacijai pristatomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties projekto progresas, jo nauda Baltijos regionui bei Klaipėdos miestui, praneša naftos ir SGD terminalų operatorė AB "Klaipėdos nafta" (KN).
Paskirstymo stoties tikslas yra tapti SGD paskirstymo centru Baltijos jūros regione. Planuojama, kad stotis veiklą pradės šių metų vasaros pabaigoje.
Laikinasis "Kaipėdos naftos" generalinis direktorius Marius Pulkauninkas teigia, kad suskystintosios gamtinės dujos sparčiai skinasi kelią laivybos ir antžeminio transporto sektoriuose, o švaraus kuro idėja svarbi ir Klaipėdos miestui.
"Transporte, laivų statyklose užsakoma vis daugiau SGD varomų laivų, pažangios šalys investuoja į antžeminį sunkiasvorį transportą, adaptuotą SGD kurui, todėl mes turime eiti lygiagrečiai šios "mėlynosios bangos" ir skatinti švaraus kuro vartojimą regione. Tai svarbu ir uostui, ir miestui, kuris yra Europos sveikų miestų tinklo dalis", - sako M. Pulkauninkas.
Kovo viduryje statybų aikštelę pasiekė pirmosios trys iš penkių SGD talpyklų, kurios jau užkeltos ant joms skirtų betoninių pamatų, vyksta talpyklų prijungimo darbai, toliau lyginama aikštelė, statoma operatorinė. SGD paskirstymo stotis statoma KN, skolintomis ir Europos Sąjungos lėšomis. Projekto sąmata - 27 mln. eurų.
Vykstančius į šiaurės rytinę Ukrainą URM ragina įvertinti situaciją
Dėl sprogimų amunicijos saugyklose Ukrainoje, netoli Balaklijos miesto, Užsienio reikalų ministerija Lietuvos piliečius, vykstančius į Ukrainą, ragina atkreipti dėmesį, kad šioje vietovėje paskelbta nepaprastoji situacija.
Dėl kovo 23-ąją įvykusių sprogimų ir besitęsiančių gaisrų amunicijos saugyklose Ukrainos šiaurės rytinėje dalyje, evakuota beveik 20 tūkst. žmonių.
Visos rekomendacijos keliaujantiems į Ukrainą skelbiamos tinklapyje http://keliauk.urm.lt/lt/location/ukraine.
Pirminė informacija konsulinės pagalbos klausimais Užsienio reikalų ministerijoje visą parą teikiama telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu [email protected].
Kaip jau skelbta, naktį į ketvirtadienį didžiausiame Ukrainos šaudmenų sandėlyje kilo gaisras.
Ugnis įsiplieskė apie 3.00 valandą nakties. Gaisras, sukėlęs šaudmenų detonaciją, prasidėjo vienu metu keliose vietose.
Arsenalas Balaklijoje - didžiausias Ukrainoje ginkluotės sandėlis. Jo plotas - apie 368 hektarai. Ten buvo laikoma apie 138 tūkstančiai tonų šaudmenų.
Tarptautinis fotožurnalistikos festivalis rengia ekskursiją po parodą
Jau dešimtą kartą surengtas tarptautinis fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas" šeštadienį rengia ekskursiją po fotopasakojimus iš įvairių pasaulio kraštų.
Tikros istorijos, eksponuojamos viešojoje erdvėje, kviečia nelikti abejingais. Festivalio dalyvių fotografijas galima pamatyti Vilniuje, Gedimino prospekte, bei ant Lukiškių aikštę juosiančios tvoros.
Ekskursijų vadovais bus festivalio organizatoriaus Lietuvos spaudos fotografų klubo nariai ir trys eksponuojamų fotopasakojimų autoriai. Tai - festivalio konkurso „Namų darbai", skirto jauniems fotografams iki 30 metų, nugalėtoja Tatsiana Tkačiova iš Baltarusijos ir jau trečią kartą festivalyje pristatomos fotodokumentikos platformos latitude55.lt autoriai Algirdas Bakas ir Domantas Pipas. Mažiausiai dešimčiai teisingai atsakiusių į viena iš klausimų apie festivalį lauks dovana - žurnalas „Fotografijos ratas".
Pirmą kartą su festivalio dalyvių fotopasakojimais buvo galima susipažinti „Litexpo" parodų ir kongresų centro aikštėje, Vilniaus knygų mugėje.
Diskutuota apie racionalų investavimą dabar ir prioritetus po 2020-ųjų
Finansavimo Lietuvai apimtys keisis, todėl šalis jau dabar turi išsigryninti, kur kreipti Europos Sąjungos (ES) investicijų srautus - apie tai penktadienį diskutavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė kartu su ekonomikos ekspertais.
„Šiuo metu turime ne tik kryptingai investuoti į priemones, mažinančias tokias problemas kaip emigracija, visuomenės senėjimas, taip pat nedarbas, mažas verslo produktyvumas, bet diskutuoti ir, svarbiausia - susitarti, kokiems prioritetams bus nukreiptos galimai sumažėsiančios Europos Sąjungos investicijos po 2020 m.", - sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prof. dr. Raimondas Kuodis, Vilniaus universiteto prof. dr. Rimantas Rudzkis, „Danske Bank" vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Viceministrė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje jau dabar išnaudojami pažangesni investavimo būdai - naudojamos ne subsidijos, o grįžtamosios finansinės priemonės, kurios užtikrina, kad investuotos lėšos grįš ir bus nukreiptos naujoms investicijoms finansuoti.
Be to, atkreiptas dėmesys, kad ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindas yra tiesiogiai susijęs su investicijomis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus, todėl šalies verslas, siekdamas sėkmingai konkuruoti sparčiai besikeičiančiose globaliose rinkose, privalo diegti inovacijas. Tai reiškia, kad būtina išnaudoti ES investicijas, nukreipiant jas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą.
Numatyta, kad 2017 m. pabaigoje Europos Komisija (EK) paskelbs pasiūlymus dėl finansinės perspektyvos po 2020-ųjų metų, tuomet prasidės derybos, kaip turėtų būti skirstomos struktūrinių fondų lėšos visoje ES.
Artėjant deryboms dėl finansinės perspektyvos po 2020 m., Finansų ministerijos užsakymu atliekamas vertinimas dėl 2014-2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021-2027 m. Jame numatoma apžvelgti Lietuvos ekonominės-socialinės raidos tendencijas iki 2027 metų ir pateikti rekomendacijas dėl ES fondų investavimo krypčių 2021-2027 m. Lietuvoje. Vertinimo ataskaitą planuojama paskelbti šių metų liepą.
Dž. Kenedžio dienoraštis, kuriame teigiamai vertinamas A. Hitleris, išstatytas aukcione
35-ojo JAV prezidento Džono Kenedžio (John Kennedy) dienoraštis, kurį jis rašė jaunystėje ir kuriame reiškė susižavėjimą nacistų lyderiu Adolfu Hitleriu (Adolf Hitler), išstatytas aukcione Bostone, praneša BBC.
Savo užrašuose, rašytuose 1945 metais, 28 metų Dž. Kenedis teigia, kad A. Hitleris "išsiverš iš šiandien jį supančios neapykantos kaip viena reikšmingiausių figūrų istorijoje".
"Jame buvo tos materijos, iš kurios gimsta legendos", - rašė būsimasis prezidentas.
Kaip pažymima užrašuose, nacistinės Vokietijos lyderis turėjo "neribotų ambicijų, todėl buvo laikomas grėsme pasauliui".
Šie įrašai dienoraštyje atsirado po to, kai Dž. Kenedis apsilankė A. Hitlerio rezidencijoje „Kehlsteinhaus" Bavarijoje praėjus keliems mėnesiams po nacistų lyderio mirties.
Tuo metu Dž. Kenedis, baigęs karinę tarnybą Ramiajame vandenyne, keliavo po Europą kaip žurnalistas.
Dienoraštį ketinama parduoti balandžio 26 d. Už jį tikimasi gauti 200 tūkstančių dolerių.
Anksčiau dienoraštis priklausė Deirdrei Henderson (Deirdre Henderson), kuri dirbo Dž. Kenedžio padėjėja, kai jis buvo senatorius.
Pati D. Henderson teigė, kad savo dienoraštyje Dž. Kenedis rašė "apie paslaptį, supusią jį (A. Hitlerį), o ne apie tą blogį, kurį jis padarė pasauliui".
Pasak jos, dienoraštyje nėra nė mažiausios simpatijos nacistiniams nusikaltėliams.
M. Ternbulas: Kinija ir Australija tęs aktyvų ekonominį bendradarbiavimą
Australija ir Kinija ketina tęsti aktyvų ekonominį bendradarbiavimą, "atverdamos viena kitai savo rinkas", tai penktadienį pareiškė Australijos premjeras Malkolmas Ternbulas (Malcolm Turnbull) per bendrą spaudos konferenciją su Kinijos premjeru Li Kečiangu (Li Keqiang), kuris lankosi su oficialiu vizitu Kanberoje.
Primindamas, kad 2015 m. gruodį abi šalys pasirašė laisvosios prekybos sutartį (ChAFTA), M. Ternbulas pranešė, kad per šias derybas buvo pasirašytas naujas ekonominių susitarimų paketas. Kaip vieną iš svarbiausių, jis įvardijo "Kinijos sutikimą padidinti prieigą prie savo rinkų Australijos mėsos produkcijos gamintojams". "Iki šiol tokią prieigą turėjo tik vienuolika Australijos bendrovių, šaldytos mėsos gamintojų, dabar jų skaičius nebus ribojamas", - paaiškino premjeras, pažymėdamas, kad Australija yra vienintelė šalis, eksportuojanti šaldytą mėsą į Kiniją. Premjeras taip pat pranešė, kad dėl laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos daugiau kaip prieš metus, jau pasiekta, kad "per 85 proc. abiejų šalių prekių tiekiama daug mažesniais tarifais".
Kinija yra didžiausia Australijos prekybos partnerė. Pernai prekybos apimtys pasiekė 150 mlrd. Australijos dolerių (apie 115 mlrd. JAV dolerių) - šis rodiklis viršija bendras Australijos prekybos su JAV ir Japonija apimtis (atitinkamai 69 ir 60 mlrd. Australijos dolerių).
M. Ternbulas patikslino, kad abi šalys sėkmingai plečia ne tik ekonominius, bet ir socialinius ryšius: pernai Australiją aplankė 1,2 mln. kinų turistų, o Kinijoje pabuvojo per 450 tūkst. australų; 157 tūkst. kinų studentų mokosi Australijoje ir apie 5 tūkst. australų studijuoja Kinijoj
Prezidentė: Europa visada susidorodavo su sunkumais
Europos Sąjunga (ES) ir toliau sieks užtikrinti taiką ir gerovę savo piliečiams, bet tik ateitis parodys, kokiais būdais tai bus daroma, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį Romoje su kitais ES lyderiais dalyvausianti Bendrijos 60-mečio įkūrimo iškilmėse.
Šalies vadovės teigimu, deklaracija dėl ES ateities gairių, kurią vadovai pasirašys Italijoje, iš esmės jau yra suderinta.
„Svarbiausi bruožai išlieka - vieningumas išlieka, Europa toliau sieks užtikrinti taiką, gerovę savo žmonėms, demokratiją ir žmogaus teises. Na o kaip tai darysime - ar greičiau judėdami, ar atskiromis grupėmis giliau bendradarbiaudami - laikas parodys", - LRT televizijai prieš vizitą į Romą teigė D. Grybauskaitė.
Galimus Bendrijos raidos scenarijus po Jungtinės Karalystės pasitraukimo kovą pristatė Europos Komisija, jie apima vizijas nuo dar glaudesnės integracijos, iki tik vieningos rinkos veikimo, bet didžiosios Europos šalys - Vokietija, Prancūzija, Italija - palaiko skirtingų integracijos pakopų idėją, kas reikštų valstybių grupavimąsi ES viduje. Tokia idėja nepatraukli mažesniosioms rytinėms ES šalims, taip pat Lenkijai, kurios baiminasi likti „antrarūšėmis" valstybėmis Bendrijoje.
D. Grybauskaitės teigimu, ES savo susikūrimu iki šiol gebėjo užtikrinti taiką ir gerovę savo piliečiams, bei atkreipė dėmesį, kad sąjunga ženkliai prisidėjo prie Lietuvos gerovės augimo: stojant į Bendriją Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė 46 proc. Europos valstybių vidurkio, o šiandien šis rodiklis siekia 75 proc.
„Iššūkiai ir sunkumai būdavo visada ir juos Europa visada sugebėdavo įveikti ir tapdavo vis didesne", - LRT televizijai kalbėjo Prezidentė.
JAV valstybės departamentas leis pratęsti "Keystone XL" naftotiekio statybą
Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija iki pirmadienio turėtų patvirtinti leidimą pratęsti "Keystone XL" naftotiekio statybą, remdamasis savo šaltiniais praneša leidinys "Politico".
Vos prieš 16 mėnesių tuometinis JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) įsakė sustabdyti naftotiekio tiesimą dėl protestų. Projekto kritikai teigia, kad šis naftotiekis, dėl didelių anglies dioksido emisijų, yra žalingas aplinkai.
Departamento viceministras politiniais klausimais Tomas Šenonas (Tom Shannon) planuoja įsakymą pasirašyti iki arba ateinantį pirmadienį.
Kampanijos metu D. Trampas žadėjo greitai patvirtinti projekto tęsimą, tad šis valstybės departamento ėjimas buvo lauktas.
Nors valstybės departamento leidimas pašalins vieną iš pagrindinių problemų naftotiekio statyboje, "Keystone XL" ateityje dar turės peržengti ne vieną kliūtį. Naftotiekio statybai reikės leidimo iš Nebraskos valstijos, o sprendimas šiuo klausimu turėtų būti priimtas rugsėjį.
Be to, projektui taip pat reikia leidimo ir iš vietinių žemvaldžių.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi kovo 24-osios įvykiai pasaulio istorijoje
1603 m. mirė Anglijos karalienė Elžbieta I (Elizabeth I), valdžiusi šalį daugiau kaip 40 metų. Suvienydamas Škotijos ir Anglijos karalystes į sostą po jos mirties įžengė Jokūbas I (James I).
1828 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą dėl pirmojo valstybinio geležinkelio statybos. Filadelfiją ir Kolumbiją sujungusia linija traukiniai pradėjo kursuoti 1834 metais.
1874 m. gimė vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų, daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, eskeipologistas Haris Hudinis (Harry Houdini).
1882 m. mirė JAV rašytojas ir poemos "Hiavatos giesmė" autorius Henris Vodsvertas Longfelas (Henry Wadsworth Longfellow).
1892 m. gimė daugkartinis pasaulio šachmatų čempionas Aleksandras Aliochinas.
1903 m. gimė vokiečių biochemikas Adolfas Butenantas (Adolf Butenandt), tyręs lytinius hormonus. 1939 metais jam buvo paskirta Nobelio premija.
1905 m. Amjene mirė prancūzų rašytojas, knygų "Kelionė į Žemės centrą" ir "Aplink Žemę per 80 dienų" autorius Žiulis Vernas (Jules Verne).
1909 m. mirė airių dramaturgas ir vienas iš svarbiausių airių literatūros atgimimo veikėjų Džonas Milingtonas Singas (John Millington Synge).
1933 m. Vokietijoje įsigaliojo įstatymas "Dėl tautos ir Reicho gynimo", suteikęs Adolfui Hitleriui (Adolf Hitler) ypatingus įgaliojimus fašistinės diktatūros forma valdyti šalį.
1949 m. pirmą kartą JAV kino meno akademijos apdovanojimus "Oskarus" pelnė tėvas ir sūnus. Volteris Hiustonas (Walter Huston) vaidino savo sūnaus Džono (John) režisuotame filme "Siera Madrės lobis" ("The Treasure of the Sierra Madre").
1951 m. gimė amerikiečių mados dizaineris Tomis Hilfigeris (Tommy Hilfiger), 1985 m. įkūręs pasaulyje garsią mados kompaniją "Tommy Hilfiger Corporation".
1962 m. mirė šveicarų fizikas, vandenynų gelmių tyrinėtojas ir keliautojas oro balionais Ogiustas Pikaras (Auguste Piccard).
1965 m. Mėnulyje sudužo JAV kosminis aparatas "Ranger 9". Kai kurie iš 5 tūkst. kadrų, kuriuos jis perdavė į žemę, tiesiogiai pirmą kartą parodyti per televiziją.
1976 m. per kariškių surengtą perversmą nuo valdžios nušalinta Argentinos prezidentė Izabelė Peron (Isabel Peron).
1978 m. tanklaivis "Amoco Cadiz", užplaukęs ant seklumos Lamanšo sąsiauryje kovo 16 dieną, perlūžo perpus, išpildamas į jūrą paskutinius iš gabentų 1,6 mln. barelių naftos.
1980 m. dešiniųjų mirties eskadronų kovotojai nušovė mišioms besirengiantį Salvadoro arkivyskupą Oskarą Arnulfą Romerą (Oscar Arnulfo Romero).
1993 m. Izraelio septintuoju prezidentu išrinktas Ezeras Veicmanas (Ezer Weizman).
1995 m. Didžioji Britanija paskelbė, kad pirmą kartą po 25 metų sustabdo armijos patruliavimą Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste.
2002 m. pirmą kartą per 74 metus prestižinius "Oskarus" už pagrindinius vyro ir moters vaidmenis pelnė du juodaodžiai: Denzelis Vašingtonas (Denzel Washington) ir Helė Beri (Halle Berry).
2003 m. bendrovė "Clonaid", pasiskelbusi, kad jos mokslininkai jau klonavo penkis žmones, taip ir nepateikė žadėtų įrodymų - jos atstovai tik parodė fotografiją ir pasakė, jog tai klonuotas kūdikis.
2004 m. JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) panaikino sankcijas Pakistanui, kurios buvo įvestos po 1999 metų valstybės perversmo, kai prezidentas Pervezas Mušarafas (Pervez Musharraf) užėmė valdžią.
2004 m. JAV programinės įrangos milžinei "Microsoft" skirta rekordinio dydžio - 497 mln. 200 tūkst. eurų - bauda už tai, kad bendrovė pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles.
2005 m. Kirgizijos opozicija perėmė šalies valdžią, kai valstybės prezidentas Askaras Akajevas po kelias dienas trukusių žiaurių protestų pasitraukė iš šalies.
2008 m. Butanas oficialiai tapo demokratine respublika po pirmųjų per šalies istoriją visuotinių rinkimų.
2009 m. dėl pasirodžiusių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip kariai muša budistų vienuolius, Kinija šalyje ėmė blokuoti prieigą prie vaizdų dalinimosi svetainės "YouTube".
2014 m. Ukraina atšaukė savo pajėgas iš Krymo.
Kovo 30 d. bus įteikiami Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“
Kovo 30 d. 15 val. Juozo Miltinio dramos teatre bus įteikiami Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.
2017 m. vasario 13 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija (komisijos pirmininkas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Stasys Kašauskas, pirmininko pavaduotoja Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, nariai – Rašytojų sąjungos pirmininkas poetas Antanas A. Jonynas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė) slaptu balsavimu išrinko 2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus:
už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:
Marius IVAŠKEVIČIUS (rašytojas);
Sigitas MARČIUKAITIS (asociacijos "Talka tėviškei" pirmininkas);
Aistė PETRAUSKIENĖ (Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė);
Danutė SAMIENĖ (Jurbarko kultūros centro teatro vadovė);
už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:
Jonas DOVYDĖNAS (kultūros mecenatas, fotografas);
Janina RUTKAUSKIENĖ (VŠĮ „Rašytojų klubas“ direktorė);
Saulius SIDARAS (Krasnojarsko geologijos ekspedicijos Centrinės laboratorijos vedėjas);
Viktorija SKRUPSKELYTĖ (Vytauto Didžiojo universiteto profesorė);
už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:
Ona BURNEIKIENĖ (visuomenininkė);
Raimondas GUOBIS (A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus muziejininkas);
Gediminas KALUINA (visuomenininkas)
Sergejus STAPONKUS (Šiaulių Gegužių progimnazijos istorijos mokytojas ir skautų vadovas);
už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:
Sigitas BIRGELIS (Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, poetas, publicistas, žurnalistas, fotografas, aktyvus Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas);
Vidmantas JANKAUSKAS (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotojas, žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas);
Vladas TERLECKAS (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, publicistas);
Irena ZUBAUSKIENĖ (Ramygalos gimnazijos muziejininkė).
Atgal
.jpg)
