Į pradžią
02 16. Naujausios žinios
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga
Brangieji, Vasario 16-ąją prieš beveik šimtą metų buvo įkūnyta didžiausia mūsų tautos svajonė. Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti savo valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos viena po kitos atėmė ir naikino - valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Mes turime ko mokytis iš savo Vasario 16-osios. Drąsos ir ryžto, kai reikia priimti sprendimus, atkaklumo ir tvirtumo, kai tenka įveikti sunkumus, išlikti tvirtiems ir nepalaužiamiems. Valstybės atkūrimo dieną didžiuojamės visų Lietuvos žmonių darbais, kūryba ir meile Tėvynei. Tegul ji mums ir toliau bus neišsenkantis įkvėpimo šaltinis. Vasario 16-ąją visi būkime su Lietuva ir tegul Lietuva suskamba kiekvieno širdyje. Sveikinu visus su Valstybės atkūrimo diena!
Lietuva mini Valstybės atkūrimo dienos 99-ąsias metines
Lietuva mini Valstybės atkūrimo 99-ąsias metines, prisimena prieš 99 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbia šaliai nusipelniusius šių dienų žmones.
Iškilmingi Vasario 16-osios šventiniai renginiai, prasidėję trečiadienį, bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną - vasario 16-ąją, ketvirtadienį.
Pirmiausiai Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas bus pagerbtas sostinės Rasų kapinėse.
Vėliau Prezidento rūmuose rengiama Valstybės apdovanojimų teikimo ceremonija. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Ceremonijoje kalbą sakys Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuo pat metu iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Po šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje - tradicinis Vasario 16-osios minėjimas prie Nepriklausomybės Akto signatarų namų Vilniuje. O prie 1949 m. Vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, esančio prie Krašto apsaugos ministerijos, bus dedama gėlių.
Vilniečiai ir miesto svečiai vakare kviečiami pabūti prie laužų, kurie bus uždegti Gedimino prospekte - 16 simbolinių laužų suliepsnos nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės.
Vakare Nacionalinėje filharmonijoje skambės Prezidentės D. Grybauskaitės globojamas iškilmingas Vasario 16-osios minėjimo koncertas, o Katedros aikštėje - koncertas "Aš tikrai myliu Lietuvą".
Šventinė programa tęsis ir kitose sostinės erdvėse. Švenčiančių vilniečių ir miesto svečių lauks specialiai parengti pramoginiai, edukaciniai, kultūriniai valstybingumo maršrutai "Geltona. Žalia. Raudona". Lietuvos sostinė kvies unikalioms lietuviškoms patirtims - nuo interaktyvių fotostudijų, koncertų, orientacinių varžybų iki paskaitų, pasivaikščiojimų po Vilnių, sutartinių pamokų.
Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.
Pristatoma išskirtinė Lietuvos literatūros antologija
Šiandien, vasario 16 d., 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) bus pristatoma knyga: Lietuvos literatūros antologija, 1795–1831: šviečiamasis klasicizmas, preromantizmas (t. 1-2, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016). Dalyvauja Antologijos sudarytoja, vyriausioji redaktorė doc. Brigita Speičytė, prof. Viktorija Daujotytė, doc. Darius Kuolys; vertėjai Vladas Braziūnas, Regina Koženiauskienė, Mindaugas Kvietkauskas, Kornelijus Platelis; aktoriai Algirdas Latėnas, Vytautas Rumšas.
Lietuvos literatūros antologija– mokslininkų grupės parengtas šaltinių rinkinys, kuriame iki šiol išsamiausiai lietuvių skaitytojams pristatoma XIX a. pradžios vėlyvosios Apšvietos Lietuvos literatūros panorama: lietuvių, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbomis rašę autoriai, jų kūrybos meninė ir intelektualinė įvairovė, tarpusavio ryšiai.
Pirmasis tomas, skirtas grožinei literatūrai, apima naujai parengtus lietuviškus bei lenkiškus Žemaičių kultūrinio sąjūdžio tekstus (Dionizo Poškos, Antano Klemento, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Simono Stanevičiaus, Silvestro Valiūno kūrybą), ir lenkų kalba kūrusių Lietuvos poetų Antano Goreckio, Ignacijaus Šidlovskio, Euzebijaus Slovackio, Raimundo Korsako ir kt. eiles, Nenaudėlių draugijos savaitraščio Gatvės žinios satyrinę prozą. Čia pristatoma ir Vilniaus universiteto studentų, susibūrusių į Filomatų draugiją, kūryba (Adomo Mickevičiaus, Tomo Zano, Jono Čečioto ir kt. tekstai), preromantinė Antano Strazdo ir Liudviko Rėzos poezija lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis. Naujas to meto reiškinys – moterų literatūros pradžia Lietuvoje, kurią reprezentuoja Onos Radvilaitės-Mostovskienės gotikinė proza, Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė istorinių romanų ištraukos.
Antrajame tome pristatoma šio laikotarpio Lietuvos humanitarinė raštija. Tai estetines nuostatas ir literatūros refleksijos principus aptariantys Vilniaus universiteto literatūros profesorių Pilypo Nerijaus Golianskio, Euzebijaus Slovackio, Leono Borovskio, universiteto rektoriaus Jono Sniadeckio teorijos ir kritikos darbai. Šalia – to pat universiteto buvusių studentų Adomo Mickevičiaus ir Simono Stanevičiaus straipsniai. Lietuvių kalbos tapsmą filologijos, istorijos tyrimų objektu ir šaltiniu atskleidžia Ksavero Bogušo traktato ištraukos, su lietuvių kalbos vartojimo praktika susiję Liudviko Rėzos, Kajetono Nezabitauskio, Simono Stanevičiaus tekstai. Besiformuojančius lietuvių etnologijos disciplinos pradmenis reprezentuoja Prūsijos Lietuvos filologo Liudviko Rėzos, istorinės Lietuvos filologo Simono Stanevičiaus, literato Dionizo Poškos lietuvių folkloristikos ir mitotyros darbai. Istoriografijos diskurso kaitą Lietuvoje žymi Teodoro Narbuto, Simono Daukanto, Dionizo Poškos tekstai, kuriuose formuojama Lietuvos istorijos, kaip atskiro objekto, galimybė ir diskutuojama dėl skirtingų tautos kilmės versijų.
Antologijoje skelbiami šaltiniai ir jų kontekstas aptariami įvadiniuose straipsniuose; tekstai pateikiami su išsamiais kalbiniais, dalykiniais komentarais. Antrojo tomo skyriuje „Apie autorius“ skaitytojai gali susipažinti su trumpomis Antologijoje skelbiamų rašytojų biogramomis ir pagrindinėmis nuorodomis tolesniam skaitymui.
Informaciją teikia dr. Brigita Speičytė (tel. 8687 81431).
Išrinkti 2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2017 m. vasario 13 d. posėdyje apsvarstytos pateiktos kandidatūros ir slaptu balsavimu išrinkti 2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai.
Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:
Marius IVAŠKEVIČIUS (rašytojas),
Sigitas MARČIUKAITIS (asociacijos „Talka tėviškei“ pirmininkas),
Aistė PETRAUSKIENĖ (Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė),
Danutė SAMIENĖ (Jurbarko kultūros centro teatro vadovė);
už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:
Jonas DOVYDĖNAS (kultūros mecenatas, fotografas),
Janina RUTKAUSKIENĖ (VŠĮ „Rašytojų klubas“ direktorė),
Saulius SIDARAS (Krasnojarsko geologijos ekspedicijos Centrinės laboratorijos vedėjas),
Viktorija SKRUPSKELYTĖ (Vytauto Didžiojo universiteto profesorė);
už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:
Ona BURNEIKIENĖ (visuomenininkė),
Raimondas GUOBIS (A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus muziejininkas),
Gediminas KALUINA (visuomenininkas),
Sergejus STAPONKUS (Šiaulių Gegužių progimnazijos istorijos mokytojas ir skautų vadovas);
už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:
Sigitas BIRGELIS (Punsko "Aušros" leidyklos direktorius, poetas, publicistas, žurnalistas, fotografas, aktyvus Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas);
Vidmantas JANKAUSKAS (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotojas, žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas);
Vladas TERLECKAS (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, publicistas);
Irena ZUBAUSKIENĖ (Ramygalos gimnazijos muziejininkė).
2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateiktos 54 kandidatūros šioms nominacijoms gauti: už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą – 15 kandidatūrų; už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje – 11 kandidatūrų; už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – 14 kandidatūrų; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes – 14 kandidatūrų.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ bus įteikti 2017 m. kovo 30 d. iškilmingame renginyje Panevėžyje.
Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams yra sudaryta kandidatų vertinimo komisija, kuri svarsto pateiktas kandidatūras bei išrenka medalio laureatus.
Daugiau informacijos apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“ – Seimo interneto svetainėje adresu http://bite.lrs.lt/.
Lietuvos istorija mena
Lietuva vasario 16-ąją:
1918 m. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1921 m. Kaune atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejus.
1922 m. Kaune atidarytas Lietuvos universitetas, 1930-aisiais pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.
1923 m. Tautų Sąjungos Ambasadorių konferencija patvirtino Lietuvos Respublikos suverenitetą Klaipėdos kraštui, įpareigodama Lietuvą taikyti šioje teritorijoje specialų autonominį režimą.
1927 m. Vilniuje mirė Jonas Basanavičius, Vasario 16-osios akto signataras, Lietuvos visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas.
1989 m. Kaune atidengta skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės statula, o Vilniuje, prie Pilies gatvės 26-ojo namo, kuriame 1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, atidengta paminklinė lenta.
1990 m. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, atidengtas ir pašventintas paminklas "Žuvusiems už Lietuvos laisvę".
1994 m. pirmą kartą Vasario 16-ąją trijų Baltijos valstybių vėliavos buvo iškeltos Vilniuje, Rygoje ir Taline.
1999 m. Vilniuje, prie Krašto apsaugos ministerijos, atidengtas paminklas kariuomenės vadui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui.
2003 m. beveik po 63 metų pertraukos virš buvusios Prezidentūros Kaune vėl suplazdėjo Prezidento vėliava. Paskutinį kartą kauniečiai ją matė prieš sovietų okupaciją - 1940 metų birželio 14 dieną.
2011 m. eidamas 81-uosius metus, Vilniuje mirė poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas, akademikas Justinas Marcinkevičius.
2011 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Vasario 16-osios iškilmes Vilniuje atvykusiu Lenkijos Prezidentu Bronislavu Komorovskiu (Bronislaw Komorowski).
2016 m. Indijoje, Kalkutos mieste, atidarytas trečiasis šioje šalyje Lietuvos garbės konsulatas.
Premjeras susitikime su D. Tusku: Lietuva palaiko europines vertybes
Ministras Pirmininkas Briuselyje susitiko su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Donaldu Tusku. Susitikime kalbėta apie regiono saugumo, migracijos ir gynybos finansavimo klausimus.
Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad Lietuvoje vyrauja stiprus palaikymas europinėms vertybėms ir tikėjimas Europos Sąjunga (ES) kaip vienijančia sistema.
„Mūsų šalyje mažai skepticizmo Europos Sąjungos atžvilgiu. Neturime leisti, kad jis įsivyrautų, turime nuolatos stiprinti pasitikėjimą ir tikėjimą tiek pačia bendrija, tiek ir jos institucijomis. Svarbu, kad visi piliečiai jaustų savo narystės naudą“, – susitikime kalbėjo Vyriausybės vadovas.
EVT Pirmininkas Donaldas Tuskas padėkojo už tikėjimą ir palaikymą, kuris ES ypatingai svarbus šiuo nelengvu laikotarpiu. Jis asmeniškai labai vertina šią paramą.
Susitikime taip pat aptartas laukiantis Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procesas. Pabrėžta, kad jo metu svarbus visų ES valstybių narių vienodas traktavimas. Derybų procese Lietuva akcentuoja ir gina keturias fundamentalias laisves – laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą – kurios yra nedalomos. Siekiama vienodos visų ES piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, įgytų teisių apsaugos.
VMI interneto svetainėje – svarbi informacija verslo partneriams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog institucijos interneto svetainėje www.vmi.lt pradėjo skelbti sąrašus įmonių, kurios daugiau nei du mėnesius nesumokėjo deklaruotų mokesčių valstybės biudžetą. Šiame sąraše nurodytos įmonės, kurios turi didesnę nei 10 tūkst. eurų mokesčių skolą. Su sunkumais susiduriančių ir sumokėti mokesčius valstybei vėluojančių įmonių sąrašas paskelbtas adresu http://www.vmi.lt/cms/ilgalaikiu-skolininku-sarasas
„Įmonių, kurios negali ar vengia laiku mokėti mokesčius, sąrašas reikalingas informuoti sąžiningus verslininkus apie galimai nemokius verslo partnerius“,- teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, akcentuodama, jog tai - tarsi įspėjimo signalas verslui, kad sudarydamas sandorius su sąraše esančiomis įmonėmis rizikuoja laiku ar visai negauti planuojamų pajamų.
VMI primena, kad į šį sąrašą nepatenka įmonės, kurios turėdamos įsiskolinimą yra sudariusios mokestinės paskolos sutartis. VMI svetainėje skelbiama informacija yra periodiškai atnaujinama.
„Mokesčių inspekcija padeda sąžiningam verslui, o piktybiškai nesilaikantiems susitarimų ar išsisukinėjantiems nuo mokesčių mokėjimo taikome įvairias priemones“,- teigia I. Gavrilova, primindama, kad sąžiningiems mokesčių mokėtojams stengiamasi padėti juos informuojant ir konsultuojant, o mokesčių mokėtojams, vengiantiems mokėti mokesčius, taikomos išieškojimo bei kontrolės priemonės, atliekama tokių mokesčių mokėtojų stebėsena.
VMI tinklapyje skelbiamas ir sąrašas didžiausių skolininkų, kurie nesumokėjo pagal paskutinę PVM deklaraciją, taip pat galima rasti visų Lietuvos įmonių faktinę šios dienos mokesčių skolą. Mokesčių administratorius VMI tinklapio www.vmi.lt skyriuje „Atviri duomenys“ taip pat skelbia informaciją apie įmones, kurioms priskaičiuotos papildomos mokesčių sumos po patikrinimų, įmonių sąrašus, kurioms pateikti nurodymai atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Ten pat galima rasti ir teigiamą informaciją apie didžiausius Lietuvos mokesčių mokėtojus, įmonių sumokėtus mokesčius už praėjusius metus. Skelbdama išsamią leidžiamą informaciją apie mokesčių mokėtojus, VMI tikisi padėti sąžiningam verslui ir paskatinti visas įmones laiku vykdyti mokestines prievoles.
Visą informaciją galima rasti čia: http://www.vmi.lt/cms/vmi-informacijos-rinkmenos.
VMI primena, kad visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.
Lietuvoje lankysis Europos Komisijos narys V. Andriukaitis
Vasario 17 d. oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.
Jis susitiks su ekonomikos ministru Mindaugu Sinkevičiumi ir socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu. Su ekonomikos ministru V. Andriukaitis aptars politinę ir ekonominę padėtį Europos Sąjungoje, investicijų plano Europai įgyvendinimą Lietuvoje ir alkoholio vartojimo klausimus. Su socialinės apsaugos ir darbo ministru EK narys aptars integruotas paslaugas sveikatos ir socialinės rūpybos srityse, reprodukcinės sveikatos klausimus, socialinės nelygybės mažinimo priemones, profesinį mokymą ir Europos socialinio fondo investicijas, Europos socialinių teisių ramsčio kūrimą ir naująjį Lietuvos socialinį modelį.
EK narys V. Andriukaitis taip pat Seime susitiks su Nepriklausomybės akto signatarais.
Informacinis pranešimas apie garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) beatifikacijos iškilmes
Su džiaugsmu pranešame, kad Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Beatifikacija – skelbimas palaimintuoju – yra ne tik asmens dorybių pripažinimas, bet ypač Dievo darbų per tą asmenį atpažinimas. Juk kiekvienas palaimintasis ar šventasis savo gyvenime vadovaujasi Dievo valia, todėl jų gyvenimai mums tampa spindinčiais Evangelijos įkūnijimo konkrečiose situacijose pavyzdžiais.
O kuo skiriasi palaimintasis nuo šventojo? Atrodytų, kad palaimintieji mažiau šventi už šventuosius, tačiau taip nėra. Šie titulai reiškia paminėjimo liturgijoje laipsnį. Palaimintieji yra minimi liturgijoje to krašto Bažnyčioje (turima mintyje visa bažnytinė provincija), kurioje gyveno ir veikė, o šventųjų reikšmė pranoksta vietinę Bažnyčią, todėl jie minimi visuotinės Bažnyčios liturgijoje. Tad garbingojo arkivyskupo Teofiliaus skelbimas palaimintuoju yra visų pirma dovana Lietuvos žmonėms. „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip apie Teofilių Matulionį 1936 m. lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI.
Bažnyčia išpažįsta šventųjų bendravimą ir pagerbia iškiliausius savo narius „ne vien dėl jų pavyzdžio, bet dar labiau dėl to, kad jiems rodoma broliška meilė stiprintų Dvasioje visos Bažnyčios vienybę. Mat kaip krikščioniškas žemės keleivių bendravimas mus labiau suartina su Kristumi, taip artimas ryšys su šventaisiais mus su Juo sujungia. [...] Tuo tarpu kankinius vertai mylime kaip Viešpaties mokinius ir sekėjus dėl jų ypatingo atsidavimo savo Karaliui ir Mokytojui“ (KBK 957).
Garbingojo Teofiliaus Matulionio gyvenimas liudija drąsą ir tvirtumą, kuriais paprastas žmogus gali atsilaikyti prieš sąžinės ir religijos laisvę niekinančią sistemą. Šešiolika metų kalėjime ir ketveri – namų arešte arkivyskupui buvo skirti ne už nusikaltimus, bet iš neapykantos krikščioniškajam tikėjimui. Savo kankinyste arkivyskupas Matulionis paliudijo ištikimybę Evangelijai ir meilę Bažnyčiai. Jį gerbdama Bažnyčia prisimena ir pagerbia visus krikščioniško tikėjimo ir sąžinės kankinius, ateistinio komunizmo aukas, tremtinius, kurių gyvenimo auka už tikėjimą ir Tėvynės laisvę nėra taip plačiai žinoma.
Tie, kuriems teko laimė susitikti garbingąjį Teofilių, su juo bendrauti ar susirašinėti, žavėjosi jo užsidegimu apaštalauti ir tvirtybe nesileisti į jokius kompromisus su sąžine. Nors persekiotojai, tardytojai ir kalintojai jam siūlė laisvę, jeigu atsisakys ištikimybės Dievui ir Bažnyčiai, tai jo nesuviliojo.
Garbingojo Teofiliaus gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti: ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis. Suprasdamas, kad šių uždavinių įgyvendinimas pranoksta žmogaus jėgas, garbingasis Teofilius sėmėsi stiprybės maldoje. Jo iniciatyva 1940 metais Kauno šv. Mikalojaus (seserų benediktinių) bažnyčioje buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Malda ir pasivedimas Viešpaties valiai padėjo jam išgyventi sudėtingiausius išbandymus ir išlikti nepalaužtos dvasios iki galo liudijant, kokią jėgą trapiam žmogui suteikia krikščioniškasis tikėjimas.
Skelbimas palaimintaisiais ar šventaisiais aktualus ir džiaugsmingas ne tiek danguje esantiems asmenims, kiek žemėje keliaujančiai Dievo tautai. Prie dangiškos garbės mes nieko nepridėsime, bet turėdami Bažnyčios pripažintą palaimintąjį patys praturtėsime ir su didesniu pasitikėjimu šauksimės jo užtarimo.
Beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą. Tai ne tik istorinis įvykis, bet ir kvietimas drąsiai gyventi Evangelija šiandienos iššūkių ir persekiojimų akivaizdoje. Tai – gera galimybė susitikti gyvąjį Jėzų ir tapti jo mokiniu. Nelikime nuošalyje, bet ruoškimės ir aktyviai dalyvaukime!
Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas
Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į unikalią Lieporių gyvenvietę
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I–IX a. aprangos rekonstrukcija.
Lieporių gyvenvietė: tyrimai, pranokę lūkesčius
„Lieporių gyvenvietę atradau 1991 metais. Ir nuo tada iki 2006 metų ją tyrinėjau. Į Lieporius sugrįžome tik 2016-aisiais, po dešimties metų pertraukos. Gyvenvietė unikali dėl daugelio priežasčių, bet bene labiausiai – dėl joje esančių šulinių. Tyrinėjimų pradžioje ištyrėme keturis šulinius, o penktąjį – tik dabar. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad ilgą laiką vyravusi mokslininkų nuomonė, jog IV a. žmonės gerdavo šaltinio vandenį, ieškodavo versmių, yra neteisinga. Lieporių gyventojai mokėjo ieškoti vandens gyslų, mat būtent ant jų tie šuliniai ir pastatyti. Pranešime plačiau papasakosime apie paskutinį ištirtą šulinį, bet ne tik“, – kalbėjo dr. Birutė Salatkienė.
Kartu su archeologe Lieporių gyvenvietėje dirbo ir jos kolega Tomas Grigas. Jis tyrinėjo dar unikalesnį radinį – kastinę kūdrą. „Tyrimų metu paaiškėjo, kad kūdros krantas buvo apdėtas akmenimis, ji prižiūrėta, gilinta. Galiausiai kūdrai baigiant uždumblėti, patys gyventojai ją užpylė žemėmis. Dėl šios priežasties kultūrinis sluoksnis išliko originalus ir nepakitęs to laikmečio liudininkas. Bene įdomiausias kūdros radinys – žalvarinis drabužių smeigtukas, kurio patekimo į kūdrą priežastys išlieka intriguojančia mįsle“, – kalbėjo archeologas T. Grigas.
Visas Lieporių senovės gyvenvietės kompleksas datuojamas IV–VII a. po Kristaus. B. Salatkienė ir T. Grigas vakaro dalyviams plačiau papasakos apie 2016 m. atliktus kasinėjimus ir supažindins su naujausia jų medžiaga.
Atkūrė žemaičių genties aprangą
Archeologė dr. Daiva Steponavičienėpristatys žemaičių genties I–XIV a. kostiumų rekonstrukciją. Mokslininkės atliktas tyrimas – eksperimentinės archeologijos pavyzdys.
„Archeologinės medžiagos, susijusios su žemaičių genties apranga, nėra daug, ir net turėdami radinius ne viską galime atkurti šimtaprocentiniu tikslumu. Pristatoma rekonstrukcija iš dalies dokumentinė, iš dalies meninė. Be meninio sprendimo čia niekaip neapsieisi. Ne kiekvienas mokslininkas išdrįsta to imtis, nes yra daug ginčytinų dalykų. Bet aš mėgstu riziką“, – sakė D. Steponavičienė.
Anot archeologės, kiekviena Lietuvos gentis išsiskirdavo dėvimais rūbais. Ypač daug skirtumų randama lyginant žemaičių ir kitų genčių moterų aprangą.
„Skiriasi papuošalai, žemaičių genties moterų galvos apdangalai. Pastariesiems pagaminti buvo naudojama daug metalo, rasti ypatingi apgalviai su įvijomis pakaušio srityje, kepuraitės iš metalo žiedelių, kokių neaptinkama kitose gentyse. Žemaitės nenaudojo segių savo drabužiuose, kaip kad kitų genčių moterys. Žemaitės labiau mėgo smeigtukus ir, sprendžiant iš įkapių, nešiodavo žiedą ant kojos piršto. Pastebimi ir vyrų aprangos skirtumai, lyginant su kitų genčių dėvėsena ir puošyba“, – apie atradimus rekonstruojant I–XIV a. žemaičių genties kostiumus kalbėjo D. Steponavičienė.
Atkurti senąją žemaičių aprangą ir aprangos detales padėjo atlikti archeologiniai kasinėjimai Šilalės, Šilutės, Kelmės, Šiaulių rajonuose. Vakaro dalyviams mokslininkė pateiks vaizdinės medžiagos ir pristatys aštuonis – keturis vyriškus ir keturis moteriškus – rekonstruotus žemaičių genties kostiumus. Bus galima pamatyti skirtingo meto apavo, aksesuarų, papuošalų, tekstilės dirbinių pavyzdžių.
Pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras įvyko vasario 15 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3.
Dvylika pranešėjų per penkis Marijos Gimbutienės skaitymų vakarus supažindins su įvairių laikotarpių paminklais ir radiniais, laboratoriniais tyrimais bei naujausiais eksperimentais. Pranešimai aprėps visą Lietuvą ir išeis už jos ribų: bus apžvelgta Tilžėje veikusios lietuvių literatūrinės draugijos istorija.
Ekonomikos komitetas apsvarstė Europos paslaugų elektroninės kortelės paketo dokumentus
Ekonomikos komitetas vasario 15 d. posėdyje apsvarstė Pasiūlymą dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės (COM(2016)824), taip pat kitus susijusius dokumentus ir pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijoms šiems dokumentams. Nauja Europos paslaugų elektroninė kortelė sudarys sąlygassupaprastinti elektroninę procedūrą ir leis verslo paslaugų teikėjams (pvz., inžinerinių paslaugų įmonėms, IT konsultantams, prekybos mugių organizatoriams) ir statybų paslaugų teikėjams įvykdyti administracinius reikalavimus dėl paslaugų teikimo užsienyje. Paslaugų teikėjai turės galimybę gimtąja kalba susisiekti su savo šalyje esančia viena bendra koordinuojančiąja institucija, kad buveinės šalies koordinuojančioji institucija patikrintų reikiamus duomenis ir juos perduotų juos priimančiajai valstybei narei. Priimančiajai valstybei narei lieka teisė taikyti nacionalinius reglamentavimo reikalavimus ir spręsti, ar pareiškėjas gali teikti paslaugas jos teritorijoje.
Pasiūlymų paketas parengtas pagal Bendrosios rinkos strategijoje išdėstytas veiksmų gaires. Jais įgyvendinamas Europos Komisijos pirmininko J. C. Junkerio politinis įsipareigojimas išnaudoti visas bendrosios rinkos galimybes, kad Europos įmonės suklestėtų pasaulio ekonomikoje. Šį tikslą Europos Vadovų Taryba patvirtino savo 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. birželio ir gruodžio mėn. išvadose. Pasiūlymais siūlomomis priemonėmis siekiama paslaugų teikėjams sudaryti sąlygas paprasčiau atlikti administracinius formalumus ir padėti valstybėms narėms peržiūrėti pasenusius arba pernelyg griežtus reikalavimus dėl savo šalyje arba kitose šalyse dirbančių specialistų.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis Briuselyje susitiko su F. Mogherini
„Dabartinė saugumo situacija reikalauja proaktyvaus Europos Sąjungos elgesio“, - sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, vakar Briuselyje susitikęs su Europos Sąjungos (ES) vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini.
Ministras su F. Mogherini aptarė ES iniciatyvas saugumo ir gynybos srityje. R. Karoblis išreiškė paramą ES iniciatyvoms, kuriomis stiprinamas ES valstybių gynybinis pajėgumas. „NATO išlieka svarbiausia saugumo organizacija, tačiau ES taip pat gali prisidėti stiprindama savo narių saugumą“, - sakė jis.
Ministras pabrėžė, jog gynybos finansavimo didinimas yra vienas svarbiausių klausimų tiek NATO, tiek ES valstybėms.
Susitikime akcentuota, kad ES ir NATO veiksmai papildo vienas kitą. Sprendžiant globalius saugumo aplinkos iššūkius, būtina išnaudoti ir stiprinti realias NATO ir ES bendradarbiavimo priemones, ypač – koordinuojant atsaką į hibridines grėsmes ir padedant partneriams stiprinti gynybinius gebėjimus.
Briuselyje šiandien taip pat įvyko R. Karoblio dvišaliai susitikimai su Gruzijos, Norvegijos, Liuksemburgo gynybos ministrais. Rytoj numatytas dvišalis R. Karoblio susitikimas su Prancūzijos gynybos ministru bei daugiašalis su Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados bei Lenkijos gynybos ministrais.
Ministras vasario 15-16 d. dalyvauja NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, kur tariamasi dėl vieningos NATO saugumo politikos ir svarbiausių jos prioritetų.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi vasario 16-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1722 m. Rusijos caras Petras I išleido įsaką dėl sosto paveldėjimo. Pagal jį, sosto įpėdinį turėjo paskirti pats valdovas.
1754 m. mirė Anglijos karaliaus Jurgio II (George II) gydytojas ir skiepų nuo raupsų išradėjas Ričardas Medas (Richard Mead).
1812 m. gimė būsimasis JAV viceprezidentas ir vergų išlaisvinimo judėjimo lyderis Henris Vilsonas (Henry Wilson).
1831 m. gimė rusų rašytojas Nikolajus Leskovas. Jo plunksnai, be kitų kūrinių, priklauso apysaka "Ledi Makbet iš Mcensko apskrities", romanai "Soborianai", "Likimo nuskriaustieji" ir kiti.
1834 m. mirė anglų išradėjas, sugalvojęs šiuolaikinę gelbėjimosi valtį, Lionelis Lukinas (Lionel Lukin).
1923 m. anglų archeologas Hovardas Karteris (Howard Carter) nuėmė antspaudą su prakeiksmu nuo Egipto faraono Tutanchamono kapavietės ir įėjo į patalpą.
1937 m. Voliso Keroterso (Wallace Carothers) vadovaujami mokslininkai JAV sukūrė nailoną.
1941 m. gimė Kim Čen Iras (Kim Jon-il). Jis buvo Šiaurės Korėjos vadovas nuo 1994 iki 2011 metų. Politikas taip pat užėmė Šiaurės Korėjos darbo partijos generalinio sekretoriaus, Šiaurės Korėjos liaudies armijos aukščiausio vadovo ir Gynybos komiteto pirmininko pareigas.
1959 m. Kubos ministru pirmininku prisaikdintas Fidelis Kastras (Fidel Castro).
1985 m. įkurta Libano musulmonų šiitų organizacija ir politinė partija "Hesbollah".
1987 m. Izraelyje prasidėjo Džono Demjaniuko, vadinamo "Ivanu Rūsčiuoju", teismo procesas. Jis kaltintas tuo, kad per Antrąjį pasaulinį karą buvo Treblinkos koncentracijos stovyklos prižiūrėtoju.
1994 m. per galingą žemės drebėjimą Sumatros saloje žuvo mažiausiai 200 žmonių.
1998 m. Taibėjaus tarptautiniame oro uoste sudužo "China Airlines" lėktuvas. Žuvo 203 žmonės, tarp jų ir Taivano centrinio banko valdybos pirmininkas.
2000 m. dėl grubių rinkimų kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimų iš Vokietijos opozicinės Krikščionių demokratų partijos pirmininko pareigų atsistatydino Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble).
2002 m. sulaukęs 89 metų mirė pirmasis Anglijos futbolo komandos vadybininkas Volteris Vinterbotomas (Walter Winterbottom). Jis komandos vadybininku buvo 1947-1962 metais.
2004 m. Bankoko zoologijos sode nuo paukščių gripo mirė retos rūšies leopardas. Tai buvo pirmas užregistruotas atvejis, kai nuo paukščių gripo, nusinešusio 20 žmonių ir milijonus viščiukų gyvybių, mirė egzotiškas gyvūnas.
2005 m. įsigaliojo Kioto protokolas, kurio tikslas - mažinti planetos taršą ir anglies dvideginio emisiją.
2011 m. profesionalus amerikiečių plento dviratininkas Lensas Armstrongas (Lance Armstrong) paskelbė, kad baigia profesionalaus dviratininko karjerą. Pasaulyje jis išgarsėjo sumušęs visų laikų rekordą - laimėjo "Tour de France" lenktynes nuo 1999 m. iki 2005 m. septynis kartus iš eilės.
Europos Parlamentas pritarė ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai
Trečiadienį europarlamentarai pritarė ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai (CETA), kuri palengvins tarpusavio prekybą ir investicijas. Už tai balsavo 408 EP nariai, prieš –254, o susilaikė 33. Europos Parlamento (EP) pritarimas įgalins preliminariai pradėti taikyti šią sutartį jau balandį.
ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartimi bus panaikinti beveik visi importo muitai, o ES įmonės galės be apribojimų dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose. Be to, Kanados rinka taps atvira ir daugeliui ES paslaugų tiekėjų – nuo telekomunikacijų bendrovių iki buhalterinės apskaitos įmonių. Tarifiniai apribojimai bus išlaikyti tik viešosioms, transporto ir audiovizualinėms paslaugoms, taip pat vištienai, kiaušiniams, pieno produktams ir kai kuriems kitiems žemės ūkio gaminiams.
Derybose pavyko pasiekti, kad Kanada pripažintų ES geografinių nuorodų statusą ir užtikrintų 140 Europos prekių apsaugą. Siekdamos paneigti nuogąstavimus dėl per didelių galių tarptautinėms korporacijoms kištis į valstybių aplinkosaugos ar sveikatos sritis, ES ir Kanada raštu patvirtino, kad naujoji sutartis neapribos valstybių teisės pačioms reguliuoti įvairias sritis.
EP siekia esminės taršos leidimų prekybos reformos
Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) pasiūlė reformuoti ES taršos leidimų prekybos taisykles atsižvelgiant į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, taip pat sumažinti taršos leidimų pasiūlą ir taip užkirsti kelią jų kainos mažėjimui.
2005 m. pradėta taikyti ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema įpareigoja daugiau nei 11 tūkst. jėgainių ir stambesnių gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto anglies dioksido tonai. Kiekvienais metais įmonėms suteikiamas tam tikras nemokamų taršos leidimų kiekis, o jei jų nepakanka – jos gali papildomus leidimus įsigyti aukcione. Ir nemokamų, ir aukcionuose parduodamų leidimų skaičius kasmet mažinamas, siekiant paskatinti įmones mažinti anglies dvideginio išlakas.
Pastaruoju metu leidimų kainos labai mažos dėl pasiūlos perviršio, todėl bendrovės turi mažai paskatų persiorientuoti į mažiau teršiančias technologijas. Ketinama ES prekybą taršos leidimais reformuoti siekiant, kad iki 2030 m. bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų bent 40 proc. palyginti su 1990 m. lygiu, tačiau kartu nebūtų skatinama perkelti taršius verslus ir investicijas už ES ribų.
Austrijos prezidentas Europos Parlamente ragino nestatyti sienų
Naujasis Austrijos prezidentas Alexander Van der Bellen, antradienį kalbėdamas Strasbūre surengtoje Europos Parlamento sesijoje, gyrė ES sėkmės istoriją ir pabrėžė, kad kylantys iššūkiai gali būti įveikti tik bendromis pastangomis. Kartu jis ragino nestatyti sienų ir nesivadovauti nacionalizmu.
„Europos idėja yra puiki. Ji unikali ir verta visų pastangų“, – pažymėjo Austrijos prezidentas ir pridūrė: – Tikiu Europa, kurios vertybių sistema, paremta teise, yra pavyzdys visam pasauliui.“
„Nė viena problema negali būti išspręsta pažeidžiant žmonių orumą, atmetant visus, kurie yra kitokie, ribojant pagrindines teises, statant naujas sienas ir nacionalizmą. Taip tik sukursime naujų problemų“, – kalbėjo A.Van der Bellen.
Savo ruožtu Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani pasidžiaugė, kad „prieš 20 metų įstojusi į ES, Austrija yra Europos širdyje, o sėkminga jos ekonomika – bendrosios rinkos centre“.
A. Van der Bellen buvo išrinktas Austrijos prezidentu 2016 m. gruodžio 4 d. Buvęs Žaliųjų partijos vadovas dalyvavo šalies prezidento rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas. Pakartotiniuose rinkimuose jis nugalėjo Laisvės partijos pirmininką Norbert Hofer.
A. Van der Bellen gimė Austrijoje pabėgėlių šeimoje: jo tėvas – rusas, o motina - estė. Prieš tapdamas politiku jis ėjo Vienos universiteto ekonomikos profesoriaus pareigas.
Atgal
.jpg)
