Į pradžią
02 17. Petrui Zablockui – 100
Kostas Fedaravičius
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas
Petrui Zablockui – 100, tai yra šimtas metų kai gimė Smaliečių kaimo ūkininko šeimoje sūnus, kurį pakrikštijo Petru. Kai poeto Kazio Binkio kišenėje tilpo 100 pavasarių, tai Petro Zablocko šimtmetis pažymėtas ėjimu per rugienas, gražiomis sekmadienių prieklėčių akimirkomis, rūsčiu Uralo veidu, pavargusių obelų žydėjimu, sprangia mokytojo duona, laisvės troškuliu, tikėjimu, kad laisvė duota žmogui būti žmogumi.
Petro Zablocko metus paženklino du pasauliniai karai, savanorių kova už laisvę ir nepriklausomybę, moklso šviesos siekis, pasiryžimas dirbti savo kraštui. Jo gyvenimu praėjo stalininė ir hitlerinė okupacijos, tremtys ir rezistencija.
Petras Zablockas nepasitraukė į Vakarus, paliko Lietuvoje, kurią labai mylėjo ir jos sunkią valandą neišdavė.
Petro Zablocko mokslo metai susiję su Biržais. Juose gimnaziją baigęs, studijavo Klaipėdos pedagoginiame institute. Biržai Petrui Zablockui – ypatingas miestas. Čia jis aktyviai įsitraukė į moksleivių literatūrinį sąjūdį, sutiko jaunuosius literatus: Eugenijų Matuzevičių, Paulių Drevinį, Leonardą Žitkevičių. Jų draugystės neužplakė sovietmečio rūsčios lijundros.
Petras Zablockas, Leonardas Žitkevičius ir Eugenijus Matuzevičius sudarė Biržų Veimaro trijulę, kuri liko ištikima poezijai iki mirties. Leonardą Žitkevičių likimas nubloškė į Niujorką, Petrą Zablocką į Sibiro lagerius, Eugenijų Matuzevičių kapojo sovietų prievartos kirvis Lietuvoje. Jie vis tiek liko ištikimi Mūzai, tauriajai draugystei, kuri buvo pavyzdys, įkvepiantis didžiajai kūrybai. Petro Zablocko siekio kurti neatėmė Komijos lageriai, vergo darbas taigoje ir šachtose. Jis buvo ištikimas Mūzai. Jo kūryba buvo spausdinama slaptuose rankraštiniuose leidinėliuose: „Veidu į Tėvynę“, „Benamiai“, „Saulėtekio link“. Eilėraščius spausdino Širvėno slapyvardžiu.
Petrą Zablocką sovietų saugumas nuteisė dešimt metų lagerių ir amžinajai tremčiai. Jo žmonai Valei Kazėnaitei-Zablockienei sovietų saugumas siūlė išsituokti su sovietų valdžios priešu. Jeigu to nepadarysianti, negalėsianti mokytojauti. Valė Kazėnaitė-Zablockienė nepardavė savo vyro už 30 sovietų sidabrinių. Augino dukrelę Danguolę ir šventai buvo pasiryžusi iškentėti visus vargus. Grįžusiam iš Sibiro Petrui Zablockui nebuvo normalių sąlygų mokytojauti. Jos pagerėjo, tik pradėjus dirbti Panevėžyje. Lietuvos Atgimimas, Sąjūdžio šviesa atvėrė jam vartus į kūrybą. „Vagos“ leidykla 1992 m. išleido Petro Zablocko poezijos rinkinį „Einu per rugienas“, kuriame be skaidrios aukštaitiškos, peizažinės lyrikos yra ciklas „Šiaurė“ su kraupiomis nelaisvės realijomis, su poeto „numerio“ išgyvenimais. Prisiminimus gaivina biržietiškos gaidos, atveriančios spalvingą visumos vaizdą.
1995 m. „Dobilo“ leidykla išleido Petro Zablocko eilėraščių ir laiškų knygą „Sekmadienių prieklėčiai“. Poeto lyriko kūrybą vainikavo 1997 m. „Dobilo“ leidyklos išleista rinktinė „Po tuo dangum“, sudaryta iš eilėraščių, laiškų, dokumentinės apybraižos „Nesvetingos tolumos“.
Poeto rinktinė – tai lyg brangiausia užstalė, šiandien sukviečianti visus iš jaunystės, iš užgesusios dienos, iš atminties labirintų, iš kelių, kitų pamirštų, bet juose nepasiklydusių, nesuklupusių, nevėluojančių...
Į Petro Zablocko poetinę užstalę vėl ateina Eugenijus Matuzevičius, Leonardas Žitkevičius, Paulius Drevinis, Leonardas Matuzevičius, benramintis Jonas Kudžma, Poderių šeima, sovietų lagerių kankiniai, tremtiniai tęsti laiko dialogą.
Petro Zablocko lyrika ir atsiminimų knyga „Pakeliui“ – įdėmus žvilgsnis į gyvenimo šaltinėlius ir šaltinius, kurie alma į pasaulį. Juo eina poeto lyrinis subjektas, apnuoginta širdimi, per aštrias rugienas atverti sekmadieniams klėtis, prisėsti ant prieklėčio, kad vėsiame prieklėtyje perskaitytų draugų ir bičiulių laiškus, nes ateis paprasta diena, kurioj:
ir išmokti reiks mirštant gyventi,
ir gyvenant reiks mirti mokėt.
Petro Zablocko, buvusio Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario, knygos „Sekmadienių prieklėčiai“, „Po tuo dangum“ ir jo brolio Mykolo eilių knyga iliustruota Valės Kazėnaitės-Zablockienės piešiniais.
Už kultūrinę ir literatūrinę veiklą Petrui Zablockui Trakų pilyje buvo suteiktas poezijos kunigaikščio vardas, įteikta Žemės ūkio ministerijos premija.
Petrui Zablockui – jau100 metų. Tai daug ir mažai. Daug, kad nuo jo gimtadienio 1914 m. sausio 03 d. praėjo šimtmetis. Mažai, nes tikro didelio lyriko kūryba iki šiol išsamiai neaptarta ir neišnagrinėta.
Petrui Zablockui poezijos žodis – tai lyrikos versmė, išrtyškusi prieštaringoje epochoje. Jos pradžia Smaliečių kaimo žemėj.
Atgal
