Mokslas ir IT
07.26. KTU mokslininkai: dirbtinis protas verslui – pagalbos ranka, bet ne galva
Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio proto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio proto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus. Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai mano, kad dirbtinio proto (DI) plėtra verslui padiktuos naujus iššūkius, kurie nebūtinai siesis su pinigais ar darbuotojų pakeitimu į robotus, tačiau apie juos būtina galvoti jau dabar.
„Kuo toliau tuo, labiau DI bus integruojamas į kuriamas, tobulinamas technologijas, pramoninius procesus, matematinius modelius, matavimo ir duomenų apdorojimo algoritmus, įmonių valdymo procesų analizę bei sprendimų priėmimą, taip pat – aibę kitų mūsų gyvenimą apimančių bei ateityje apimsiančių sričių“, – prognozuoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas, besispecializuojantis ekonomikos ir finansų valdymo srityse.
KTU finansų profesorius Rytis Krušinskas
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto žmonių išteklių valdymo profesorė Asta Savanevičienė. KTU nuotraukos
Jis įsitikinęs, kad dirbtinio proto skvarba skirtingai paveiks patį verslą – tai ženkliai priklausys nuo jo valdomų išteklių.
„Vertinant finansinių išteklių prieinamumą ir galimybes juos akumuliuoti, smulkiam ir vidutiniam verslui bus sudėtingiau savarankiškai kurti savo reikmėms pritaikytas DI sistemas“, – pastebi R. Krušinskas. – Tikėtina, jog šiame kontekste bus ieškoma nesudėtingų, daug nekainuojančių IT robotizacijos sprendimų“.
Profesorius sako, kad galintys daugiau investuoti verslai tikriausiai rinksis iš dviejų variantų – jie arba modifikuos, pritaikys saviems poreikiams esamus rinkoje DI sprendimus, arba kurs nuosavas specializuotas platformas, taip įtvirtindami ir naujus veiklos standartus.
Kūrybingų ir nuolat tobulėjančių specialistų į užribį neišstums
Prognozes, esą dirbtinis protas užims visas verslo sritis, R. Krušinskas linkęs vertinti atsargiai. Jo įsitikinimu, įmonės finansų valdymo srityje dirbtinis protas vargu ar kada nors pakeis aštrų, kritiškai, kūrybingai mąstantį profesionalą, todėl baimę dėl žmogiškojo faktoriaus eliminavimo iš finansų valdymo jis laiko nepagrįsta. Vis dėlto, dalį veiksmų valdant įmonę dirbtinis protas pakeis neatpažįstamai.
„Galima kalbėti apie daug įvairių sričių, susijusių su įmonės finansų valdymu, kuriose dirbtinis protas padės atlikti daug sudėtingesnes, dideles duomenų apimtis turinčius veiksmus“, – teigia profesorius, omenyje turėdamas buhalterinės apskaitos funkcijas, įvairių veiklos duomenų surinkimą ir jų apdorojimą, ateityje laukiamų rezultatų modeliavimą ar vizualizaciją.
Pasak jo, remiantis duomenų apdorojimo algoritmais, bus galima nesudėtingai gauti tam tikrą baigtinį dirbtinio proto siūlomų alternatyvių sprendimų kiekį, kurio pakaks įprastinių standartinių operacijų vykdymui. „Tokių finansų valdymo procesų automatizacija neišvengiama“, – prognozuoja R. Krušinskas.
Vis dėlto, jis įžvelgia ir kitą reikšmingą finansų valdymo srities pokytį, kuris atsiras automatizavus procesus. „Finansų valdymas taps vis labiau besiintegruojančia, ne vertikalia, o horizontalia funkcija“, – teigia mokslininkas.
R. Krušinskas paaiškina – tam tikra prasme nebeliks aiškios takoskyros tarp šiuo metu esančių skirtingų funkcijų: IT, žmogiškųjų išteklių valdymo, pardavimų ir panašiai. Kitaip tariant, aiškios , griežtai apibrėžtos ribos beveik išnyks. Dirbančiam specialistui reikės išmanyti, bent 2 ar 3 šiuo metu atskirai identifikuojamas funkcijas.
Profesoriaus manymu, šios tendencijos vers profesionalius finansų vadovus tam pasirengti iš anksto. Siekdami prisitaikyti prie pokyčių, jie turės giliai suprasti įmonėje veikiančius procesus, skirti milžinišką dėmesį savo komandos kompetencijų integravimui su IT instrumentais bei mokėti aiškiai ir tiksliai komunikuoti vertės kūrimo žingsnius bei galimybes kiekvienam komandos nariui.
Padeda rizikingose situacijose
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto žmonių išteklių valdymo profesorė Asta Savanevičienė pabrėžia – vertinant situaciją būtina atidžiau įsigilinti į kontekstą. Nors DI teikia neabejotiną naudą, tačiau panacėja jis netaps.
„Žmogus yra ir visada bus pagrindinis bet kurios įmonės konkurencingumo šaltinis. Dirbtinis protas tik palengvina jo darbą, išvaduodamas nuo rutininių darbų. Vis dėlto, jis skatina patį žmogų tobulėti, o ateityje teks nusiteikti net ir „bendradarbiauti“ su dirbtiniu protu“, – pabrėžia mokslininkė.
DI nauda versle dažnai siejama su prognozavimo palengvinimu, pagalba priimant kompleksinius sprendimus.
Profesorė sako, kad tam tikra prasme virtualūs sprendimai nėra tokie nauji, kaip kartais tai pristatoma visuomenei. „Pavyzdžiui, įtraukios virtualios realybės technologijos pagrindu sukurti mokymo simuliatoriai, praktikoje naudojami jau eilę metų“, – teigia pagrindinė KTU mokslo grupės „Tvarus valdymas“ pagrindinė tyrėja.
Tai padeda lavinti įgūdžius, yra patrauklu besimokančiajam. Didžiausią naudą ji įžvelgia perkeliant gyvybei pavojingus mokymus į virtualią erdvę – pavyzdžiui, taip dažnai apmokomi pilotai.
„Tokiu efektyviu būdu sprendžiama ir nelaimingų atsitikimų mokymosi metu problema. Jau nekalbant apie mokymosi sąnaudų sumažinimą“, – priduria ji.
Kyla etinių klausimų
Vis dėlto A. Savanevičienė įžvelgia ir kitą medalio pusę, apie kurią verslas linkęs galvoti mažiau nei apie sąnaudų mažinimą ar pelno didinimą. „Dirbtinis intelektas gali operuoti ne tik skaičiais, bet ir mūsų emocijomis, elgsena“, – sako ji. – O tai daugeliui skamba bauginančiai“.
Pasak mokslininkės, jau ir šiandien Lietuvos įmonėse, taikant akių sekimo technologiją, pavyzdžiui, nustatomas vairuotojų blaivumas. „Tai susiję ne tik su asmens elgsena, žalingais įpročiais, tačiau ir su darbo sauga, etika ir kitais ne ką mažiau svarbiais aspektais“, – komentuoja A. Savanevičienė.
Blaivumo testavimo atveju aplinkiniams labiau kyla metodo ar technologijos klausimas, kaip nustatomas blaivumas, tačiau rečiau mąstoma apie asmens teises.
„Naudojant tradicinius metodus, žmogus tarsi duoda sutikimą, pats savo noru pūsdamas į blaivumo nustatymo įrenginį“, – teigia ji. – Tuo tarpu vaizdo, kalbos duomenų pagrindu veikiantis dirbtinis intelektas gali įvertinti tiriamojo būklę, kompetencijas, prognozuoti jo elgseną, tačiau nebūtinai tada, kada jis to pats norėtų“, – etinį konfliktą brėžia mokslininkė.
A. Savanevičienė apibendrina, kad, vaizdžiai kalbant, dirbtinis intelektas ne tik priartėjo prie žmogaus, bet ir pradėjo į jį skverbtis, bandydamas žmogų „suprasti“, o gal ir „perprasti“.
„Taip, dirbtinis intelektas suteikia naujas galimybes žmonių išteklių valdyme, ypač taikant jį darbuotojų atrankos, kompetencijų ugdymo procese“, – patvirtina mokslininkė. – Bet kartu tai priverčia apie etinius klausimus susimąstyti suinteresuotus asmenis – tiek naujų DI įrankių kūrėjus, tiek žmonių išteklių valdymo profesionalus“, – svarsto mokslininkė. Ji kelia klausimą: kur yra ta riba, kurią peržengus, dirbtinis intelektas iš pagalbininko gali virsti įsibrovėliu, pažeidžiančiu mūsų privačią erdvę?
Iššūkiams įveikti būtinas dialogas tarp mokslo, verslo ir visuomenės. „Mokslo, kuris gali pasiūlyti naujus metodus ir jų taikymo galimybių įžvalgas; verslo, kuris išsako poreikius ir mato efektyvinimo galimybes ir visuomenės, kuri išreiškia bendras vertybines nuostatas ir etiško elgesio su darbuotojais lūkesčius“, – vardija A. Savanevičienė.
Atgal
