VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Mokslas ir IT

06.30. Lietuvos mokslininkų darbai sulaukia įvertinimo

Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, kasmet skiriamos Lietuvos mokslo premijos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbus. Šiemet įteiktos penkios premijos, kurias pasidalijo net 17 mokslininkų.

Fizinių mokslų srityje premija atiteko Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkui dr. Arnoldui Deltuvai, kuris siekia kuo labiau pažinti kvantinį pasaulį, t. y. prasiskverbti į daiktų prigimtį – mažytį atomo branduolį ir paaiškinti jame vykstančius itin sudėtingus procesus. Jis sėkmingai išsprendė svarbias trijų ir keturių dalelių reakcijų teorinio modeliavimo problemas.

Dar viena premija fizinių mokslų srityje skirta Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkams prof. Vidmantui Gulbinui, dr. Andriui Devižiui ir dr. Mariui Franckevičiui, tiriantiems optinius ir elektroninius reiškinius organiniuose ir perovskitiniuose saulės elementuose bei juose naudojamose modelinėse medžiagose. Jų tyrimai yra svarbūs tobulinant saulės elementus – didinant jų našumą ir stabilumą, kuriant naujas saulės elementų rūšis, plėtojant pigias ir patikimas gamybos technologijas.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse taip pat skirtos dvi Lietuvos mokslo premijos. Viena jų įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai prof. Vilius Jonas Grabauskas, prof. Jūratė Klumbienė, prof. Vaiva Lesauskaitė, prof. Janina Petkevičienė ir prof. Abdonas Tamošiūnas už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų (2003–2017)“. Vykdytų tyrimų rezultatai leido įvertinti skirtingų veiksnių įtaką sergamumui lėtinėmis neinfekcinėmis ligoms, paaiškinti, kaip sveika gyvensena mažina nepalankių genų įtaką, kaip susijusios vaikų ir suaugusiųjų ligos ir t. t. Tyrimų rezultatai ne tik prisidėjo formuojant Lietuvos sveikatos politiką, bet ir tapo tarptautiniu mastu pripažintos Pasaulio sveikatos organizacijos integruotos lėtiniu neinfekcinių ligų profilaktikos koncepcijos pagrindu.

Antroji premija Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse atiteko Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generaliniam direktoriui prof. Feliksui Jankevičiui ir Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojai mokslui ir plėtrai prof. Sonatai Jarmalaitei. Jie tyrė įvairius navikus, didžiausią dėmesį skirdami Lietuvos gyventojams aktualiausiems prostatos, inkstų, plaučių, šlapimo pūslės, krūties navikams. Įvertino daugelio navikų molekulinį profilį, pasiūlė naujų diagnostinių ir prognozinių žymenų bei inovatyvių, klinikoje pritaikomų jų tyrimo metodų.

Kauno technologijos universiteto profesorius Vytautas Ostaševičius kartu su kolegomis prof. Arvydu Palevičiumi, prof. Rimvydu Gaidžiu, dr. Rolanu Daukševičiumi, dr. Giedriumi Janušu ir prof. Vytautu Jūrėnu apdovanoti Lietuvos mokslo premija technikos mokslų srityje. Siekiant gaminti kompaktiškus, tačiau kuo funkcionalesnius, greitesnius, tikslesnius prietaisus reikia vis mažesnių komponentų ir svarbiausia – mikrosistemų, kurias ir kuria, tiria ir realizuoja šie mokslininkai. Jie pasiūlė pirmąjį Lietuvoje mikrovariklį, tiksliau pirštų atspaudus nuskaitančias, iš molekulių medžiagas atpažįstančias ir kitas pažangias technologijas.

Šiuo metu vyksta 2019 m. Lietuvos mokslo premijų konkursas, kurio laureatai paaiškės ir bus apdovanoti ateinančiais metais. Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus Lietuvos mokslo premijai gali siūlyti aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Jie turi būti atlikti ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų. Darbai konkursui priimami iki 2019 m. spalio 1 d. 

Atgal