VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

"Lietuvos aido" šimtmečiui

01 31. "Lietuvos aido" 100 metų sukakčiai. “Lietuvos aido” redakcijoje kaupėsi žurnalistinio darbo patirtis

Loreta Nikolenkienė

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Į „Lietuvos aido“ redakciją atėjau dirbti 2006 metais. Tuo metu vyriausiuoju redaktoriumi jau buvo Algirdas Pilvelis, šias pareigas ėjęs nuo 2000 metų. Laikai buvo nelengvi ir Lietuvai, ir laikraščiui. Žmonių redakcijoje mažėjo, tačiau liko tas branduolys, kuriems išties rūpėjo šis laikraštis, kurie nepasidavė komercinės spaudos įtakai ir neišėjo ieškoti didelių pinigų. Dirbau su puikiomis kolegėmis maketuotojomis Salomėja Rinkevičiene, Izabele Dainyte, rinkėja Regina Iloniene, reklama ir skelbimais besirūpinančiu Vytautu Petru Vaitkumi.

Kaip profesionaliausią, operatyviausią  „Lietuvos aido“ korespondentą galiu paminėti  A. Pilvelio pavaduotoju dirbusį kolegą (ir dabar mielai su „Lietuvos aidu“ bendradarbiaujantį) Vytautą Žeimantą, kurio aktualūs straipsniai skaitytojus pasiekdavo kiekviename numeryje.

Iš pradžių ruošiau naujausią informaciją, rinkau tekstus, straipsnius laikraščiui, kuris tuo metu buvo leidžiamas penkis kartus per savaitę. Buvo nemažai autorių, kurie dar nemokėjo dirbi su kompiuteriais, atnešdavo straipsnius, atspausdintus mašinėle arba parašytus ranka.

Gausiame kolegų ir autorių būryje paminėjome „Lietuvos aido“ devyniasdešimtmetį

Ištikimieji laikraščio autoriai, kolegos

 „Lietuvos aido“ autoriai (iš k.): Vaclovas Volkus, Antanas Andrijonas, Jeronimas Laucius

„Lietuvos aido“ autoriai, kolegos

„Lietuvos aido“ autoriai

Lietuvai pagražinti draugijos sveikinimas „Lietuvos aido“ kolektyvui ir vyriausiajam redaktoriui 90-mečio proga

Redaktorius jau dirbo su kompiuteriu, kartais informaciją pats surinkdavo, tačiau savo poeziją mėgdavo kurti ranka. Kartais atnešdavo lapą primargintą iš abiejų pusių, kartais parodydavo haiku, parašytą ant lapelio skiautės ar popierinės servetėlės, prašydavo surinkti.

Daug poetinių minčių A. Pilveliui teikdavo dalykiniai ir bohemiški pasisėdėjimai tuometinėje jaukioje jo žmonos Stasės Pilvelienės vadovaujamoje kavinėje „Pas Erlicką“, kur susieidavo poetai, rašytojai, žurnalistai, bendraminčiai. Daug eilių širdimi išliejo:

Suraiko laiką

lašai, pasėję

baltą interviu.

***

Akmeny įmintos

vakaro gėlės

klajoja vėtroj.

Ne kartą A. Pilvelis minėjo savo moto: Kovok su žmogaus egoistine prigimtimi dvasingumu.

Vėliau teko ne tik suruošti tekstus, bet ir juos redaguoti, dirbti su autoriais. O jie buvo labai įvairūs, skyrėsi ne tik išsilavinimu, intelektu, bet ir politinėmis pažiūromis.

Visada buvo malonu ruošti spaudai profesorės Onos Voverienės tekstus. Jie būdavo prasmingi, informatyvūs, įsimenantys, parašyti lengvu stiliumi, todėl skaitytojų laukiami. Įdomūs buvo ir žinomo sovietinio disidento Antano Terlecko, kalbininkų akademiko Zigmo Zinkevičiaus, profesoriaus Arnoldo Piročkino, istorikų docento Sigito Jegelevičiaus, daktaro Algirdo Matulevičiaus, ekonomisto docento Vlado Terlecko, rašytojų Sigito Gedos, Jeronimo Lauciaus, kitų intelektualų straipsniai.

Laikraščio nuolatiniai prenumeratoriai ir ištikimi skaitytojai – mokslininkai, dėstytojai, kultūros, švietimo darbuotojai, kiti inteligentai laikraštį vertino už pozityvumą, patriotiškumą ir temas, kurias komerciniai laikraščiai vengė spausdinti. Čia A. Pilvelio svarus žodis redakcijoje buvo ypač reikšmingas, nors kartais jo mintys buvo vertinamos prieštaringai, bet jo patriotiškumas maloniai stebindavo.

Dirbant redakcijoje kaupėsi ir žurnalistinio darbo patirtis. Čia daug padėjo redaktoriaus pavaduotojas Vytautas Žeimantas. Ir ne tik savo, kaip patyrusio žurnalisto asmeniniu pavyzdžiu. Visada patardavo, paakindavo aktyviau domėtis praktine žurnalistika, pačiai rašyti.  Tai vėliau man padėjo įstoti į Lietuvos žurnalistų sąjungą, aktyviau dalyvauti mūsų šalies žurnalistiniame gyvenime.

Redaktorius suprato didėjančią interneto įtaką. Kartu su juo sukūrėme internetinį laikraščio puslapį www.aidas.lt.  „Lietuvos aido“ garsas ėmė sklisti dar plačiau. Laikraštis susirado naujų skaitytojų ne tik Lietuvoje, bet ir tarp užsienio šalyse gyvenančių lietuvių. Iš visur sulaukdavome gražių atsiliepimų.

Po staigios redaktoriaus A. Pilvelio mirties laikraščio leidybai pradėjo vadovauti jo dukra Rasa Pilvelytė  Čemeškienė. Džiugu, kad ji pažadėjo tęsti ir tęsia tėvo nebaigtus darbus, laikraštis tampa dar patrauklesnis visuomenei. Liko ir ištikimiausi skaitytojų pamėgti autoriai, keliantys laikraščio prestižą ir gausinantys skaitytojų ratą.

Džiugu, kad laikraštis, 1918 metais išspausdinęs tokią garsią Lietuvai žinią, vieną svarbiausių Lietuvai dokumentų – Nepriklausomybės aktą, sulaukė ypatingos sukakties - 100 metų jubiliejaus!  „Lietuvos aidas“ neišpasakytai daug prisidėjo prie mūsų šalies valstybingumo atkūrimo, tikiuosi, puikių autorių, skaitytojų dėka stiprins jį ir ateityje.

Atgal