VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

10 09. 10 Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis ,,TAI – AŠ“

Šįmet, spalio 15 – 21 d.,  jubiliejinis tradicinis festivalis skambės net trijose valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Šia proga festivalio vadovą Juozą Žitkauską kalbina ,,Lietuvos aido“ korespondentas Romas Vorevičus.

Pagrindinis festivalio organizatorius - Vilniaus mokytojų namai -  dalyvius pasitinka iš Europos, Skandinavijos, Pietų Amerikos ir JAV, o bardų akordus išgirs visi šalies regionai...

Tai jau tapo gražia tradicija, kad savo festivalio dalyviais iš įvairių pasaulio šalių dalinamės su visais Lietuvos regionais. It gardžiu pyrago kąsniu... Ir ne tik Lietuvos regionais, bet vežame juos tautiečiams Punske, Rygoje. Beje, Latvijoje bus koncertuojama ne vien lietuvaičiams...

Šįmet festivalio koncertai tolygiai išsidėlios visuose Lietuvos regionuose. Dzūkijoje – Dieveniškėse, Šalčininkuose, Varėnoje, Veisiejuose, Aukštaitijoje – Širvintose, Skapiškyje (Kupiškio r.), Pasvalyje, Sūduvoje – Marijampolėje, Žemaitijoje – Plungėje ir Gargžduose. Neliks nuskriaustas ir Lietuvos centras. Festivalio dalyviai koncertuos Kaune ir Kėdainiuose.

Na, o daugiausia koncertų pamatys vilniečiai ir Vilniaus svečiai. Čia bus visas festivalio sūkurio centras.

Festivalio emblema. Autoriaus nuotrauka

Tradiciškai festivalį pradėsite Šalčios krašte, Dieveniškėse?

Džiaugiuosi taip gražiai susiklosčiusia tradicija, kad festivalį pradedame Dieveniškėse. Čia ta maloni „kaltė“ tenka mūsų kūrybingam bendradarbiavimui su Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Juk Dieveniškės ir visas šis kraštas – išskirtinis mūsų šalies kampelis. Ir ne tik vizualiai, žiūrint į žemėlapį, bet ir istoriškai. Šis koncertas – tai kartu ir mūsų festivalio dovana čia besimokančiam jaunimui, pedagogams, miestelių bendruomenėms. Viliamės, kad po metų kitų ir kas nors iš Šalčios, Dieveniškių krašto uždainuos dainuojamosios poezijos koncertuose.

Kuo iš kitų išsiskiria Lietuvos bardai? Kuo patrauklios edukacinės festivalio dirbtuvės?

Lietuvos bardai yra gana įvairiapusiški, visi vienodi... savo skirtingumais, įvairiapusiu kūrybiniu diapazonu. Apskritai, lietuviška dainuojamoji poezija tarptautiniame kontekste skamba labai įdomiai. Jeigu kurios nors vienos šalies bardams būtų galima „prikišti“ vienodą stilistiką ar išgirdus pasakyti: „o, čia jis iš Latvijos ar Prancūzijos“, tai lietuvį bardą pirmiau reikia pristatyti, nes gali susipainioti: ar jis iš vienos ar kitos šalies. Lietuviška dainuojamoji poezija – tai ne vien dainuojantys ir skambinantys gitara bardai. Ją pateikiant klausytojui, pasitelkiami įvairūs muzikos instrumentai, įvairių raiškos niuansų ieškoma ne vien nacionalinėje, bet ir kitų tautų kultūrose. Gal ir nekukliai atrodys mano pastebėjimas, bet akivaizdu, kad mūsų tarptautinis festivalis tam suteikė daug galimybių. Lietuviai pažino daugiau įvairių tautų bardų. Gal ir gerai, kad mes neturime kažkokio vieno konkretaus stiliaus. Tuo Lietuvos bardai ir išsiskiria iš kitų pasaulio šalių.

Festivalio kūrybinio meistriškumo dirbtuvės – bene svarbiausias festivalio edukacinis akcentas. Jaunimui sudarome galimybes, pasitelkiant ,,savąjį aš“, kūrybiškai tobulėti, ugdyti savo sceninius įgūdžius. Niekur tai nedingsta – ką dirbtuvių dalyviai kartu su savo vadovais sukuria, festivalio Pabaigos koncerte parodo viešai Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Kaip per dešimtmetį pasikeitė patys bardai, jų kūryba? Kokių užgimė naujų ,,žvaigždžių“?

Per pastarąjį 10 metų Lietuvos bardų kūryboje atsirado tam tikros platumos: ne vien žodžiu, bet ir muzika, jos harmonija į pasaulį pažvelgti globaliau. Yra tokia savotiška nacionalinė globalizacija. Nelengvai nusakoma, labiau jaučiama, ypač klausantis mūsų bardų dainų.

„Žvaigždžių“ kasmet daugėja. Kai kurias, vos patekėjusias, likimas spėjo „išstumti“ iš šiapusinio pasaulio. Pirmiausia turiu galvoje aktorių Saulių Mykolaitį, 2006 - aisiais pasitraukusį iš gyvenimo. Pasitraukė vos sulaukęs savo keturiasdešimtmečio, vos pradėjęs apšilti pirmajame lietuvių bardų dešimtuke. Šiandien jis – tarsi jaunųjų bardų simbolis. Jau šešti metai  - birželio mėnesį -  Vilniaus mokytojų namuose už ryškiausią sezono debiutą jaunam bardui įteikiama  Jo vardu pavadinta premija. Šios premijos laureatų „žvaigždynas“: Ieva Narkutė, Mindaugas Ancevičius, grupė „Liūdni slibinai“, Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė (duetas „Kamanių pievelė“), Gytis Ambrazevičius... Per šį dešimtmetį smarkiai įsiplieskė ir vieno populiariausių šios kartos bardų - pirmojo Vytauto Kernagio vardo gitaros laureato - Domanto Razausko žvaigždė. O kur dar kiti... Dešimtys šios kartos atlikėjų, kurie yra labai įdomūs, saviti ir savo originalumu masina publiką.

Gausi klausytojų auditorija tarsi liudija festivalio sėkmę? Daugelis pamėgo ir ,,naktinėjimus“...

Pamėgti ne tik Naktinėjimai, lankomi visi koncertai. Nesvarbu, kur jie vyksta: ar Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje, ar Mokytojų namuose, ar bet kurio miestelio kultūros centre. Tačiau, manau, didžiausia sėkmė ta, kad šįmet rengiame jau 10 festivalį. Žinome, kad tikrai bus ir 11 - asis, 12 - asis, 13 - asis festivaliai... Džiaugiuosi, kad pagaliau Lietuvos Kultūros ministerija mūsų festivalį įtraukė į Tarptautinių Lietuvoje rengiamų festivalių programą ir trejiems metams iš dalies „išvadavo“ mus nuo rūpesčių, ieškant lėšų visam projektui...

Ilgiausių metų...

Atgal