Kultūra
10 02. Snaigės raktas, bobulytės indulgencija.Versalio komikai nori miego
Tave popsto visi svečiai, šuo su gydytojo kauke minta išmatomis, atrastomis pievelėje. Jo kumpis geras. Kas dar srėbs tą povestuvinį popsą. Šventikų elegancija, šuo už milijonus. Tikra baracholka, pavalgęs Pierrot kapų šviesoje. Tai mano kūningas žiemos draugas. Lurdo humoras, su žvakėmis , gimininga plunksna. Ar giminingi prancūzai? Vokiečių falšas. Volponės Venecijos taurė. Kaip tau gali padėti laikrodis su gegute. Ar jį ima miegas kaip kupra. Katedroje lokys. Anšti miego žingsniai. Miegu su riebalų saujele ir naminiu gepardu. Tai karaliaus Liudviko klausa. Ar jo nėra padaigoto? Ar jis mylimas prie gero klepo? Daktarė kazokas, jauni mylimieji, neatgimusi kiaulė. Ir ką išgirdo Liudviko karaliaus žąsis su klausa. Vakare nusipirko šnapso. Perdegė laikrodis, kodėl netempiu miškų, netempiu mišių? Matyt seni studentai mirė, šit jų ir nėra. Į vokiečių liaudį jis ne įsimylėjo, bet tiesiog įsikliopino. Tau mano bananai, aukso rožės. Valstybė neatrodo kaip skrynia, su kuria galima užvažiuoti, ir ar joje nėra ko nors palikot. Tau pienių kepurė, trolikų škvalas.Tai ne žvakė, bet žvakių skrynia, tikri Ričardo Bačkio aniuolai antuanetės. Kuri autobusininkė ankstyvesnė. Kur jos nelankstūs karoliai? Viskas apie maistą homoseksualų dvare su raštu ir šulinius iš aukso – man žinoma. Pedikai karaliaus kabinete. Ten juos moko su Vokietijos raktu visokių intrigų su tortais. Vokietijos pedikai kabinete su raktu jau suorganizavo visokių pravalų. Ar nereikia kam „Pravdos“ su kabinetu ir Inviolata, innamorata, kontribucijomis, Pacu. Evangelikonų kopėtaitės lingvistams. Prapuolė. Raudona višta. Tai ne Lenkijos reikalas, kieno vedybos. Nepraeinamas vynas. Religinėje avantiūroje su lelijomis daug juoko. Daktare, tu nešnekėk, nes yra visokių intrigantų. Ir tau auga ragai. Kiti dar net nepriaugo prie lašo. Narnėjos kronikų su Leonardo Saukos Žalčių karalienės tvanu. Visada laiškas atstotas tau bitelės juokas. Ar ragai kaip smogikai prieš dangų ten nesėdės? Lietuvoje karališki rinkimai. Intymios valkatos man nesipaiko. Kaip kunigo gėlė. Tu man priimi nuimtą koją. Kada tu suvalgysi eglės koją. Tai Italija. Tėčio pypkė kaip kiškis netoliese. Tai nejudantis tėčio tualetas. Kur jis nuėjo? Ar lazdelės nieko nesivaiko. Sevilijos garsono Romos Popiežiaus pypkė jau supuvo, ji blogai kvepia. Baletas—rožinės garsono skrynios. Plaukai blogai kvepia, laukiama Romos vieną kartą. Lietuvoje nebėra rašymo pavyzdžių, mokytojai neelgetauja. Susigrąžink senąją dirigavimo lazdelę ir pultelį, prie kurio galima apsišviesti ir pagerti degtinės. Ką veikė pakrantės asilas, jis gėrė vandenį. Mes—pamazgų draugės. Asilas gėrė pamazgų. Vaikštome į „Lietuvos Rytą“. Ar nėra mongolų kūdikio. Ar tėvynės sąjunga pamezga? Ar ji jau pamezgė? Ar atrodo kaip pamestas žiedas, bezglavije. Kodėl katalikai kišasi į ne savo reikalus? Po tuos reiklaus, pirmiausia jie jau nardo. Trijų pypkių kalkė, Zazi siuva su pussesere šnekėdamasi. Sodra, trys jo naktiniai angelai prisiparkavo. Katalikybė labai nejauki. Užsigavę storuliai mūsų nebekviečia. Pensnė. Kiek renesansinių bulvių, kurios, juodas, Vatikane ir Venecijoje dar švies kaip lemputės per laidotuves? Su kūdikių mišiolu. Tai bulves ir palaidojo ir dvaro žiedų nesimato. Ji kaip Lali jau gavo su ranka per užpakalį. Tai nesimato, kaip ji gavo su dvaro ranka per užpakalį. Nimfa per girią jau nubėgo. Gimė penas. Šešiolika džiovintų hiacintų. Nešvarūs sudžiovintų gėlių maišeliai. Ponia Pompadur visą savo nebūtį į Liudviko Keturioliktojo puokštę jau įpynė. Karališki kėslai nešvarūs. Muzika—tikra paukštė. Ji krenta kaip tuštybė. Ji tikra paukštė tik šmaukšt. Ji jo egerija, politinė patikėtinė, impozantiška tiek Versalyje, tiek kapuose. Geidulinga primoji ministrė su kapinių aistra. Pompadur lieka mūza su muse. Ji kaip papuošalų skrynelė. Trys viešbučiai, trys rūmai. Kaip atrodo rūbai, kur nors nematyti. Ar dievai kaip tėvai kur nors nematyti? Arba kurių visai nematyti. Sunkusis porcelianas, to laiko veidrodžiai, Anglijos ir Prancūzijos tų laikų baletas. Visi, draugų gaudytojai, dar skaitosi su kultūra. Akis kaip pelėdos ir snapas kaip gertuvė. Besisukantis mechaniškas baletas. Liudviko XIV aistros, Thery Lenz turi savo Napoleono fondą. Popiežius Napoleonas, gaudo gaigalą, gaudo gaidį. Eliziejuje eina pipi. Patys norai normalūs. Nusivalytos raidininkės. Tai gali padėti bent gazetai. Su gazetėmis. Gazelėmis. Jie viskuo domisi, yra patys norai. Estetinėtrauktinė, epochos kartušas, Antuanetės rūmai kaip klozetai, kultūrins pedikų patyrimas. Kultūrinis sprogimas priklauso Mūzai Eko. Kultūrinis gėjų klubas patyrimo su italų disco premiksu gaus tada. Ar vietos džentelmenai negrobsto sijonų. Tai tikras sijono rojus. Kalbėk dabar. Besimušantys kapai, rami geidulingumo valandėlė. Aušros architektūra, bibliotekoje, kurios langai – trys ovalinės jaučių akys. Ar madame A. Kiškienė nesumanė šios svodbinės rožės sukūrenti. Aiman. Madame de Maintenon, su raktu viskas prieinama Lietuvai. Naujausias archidiktatorius dučė. Turi pilną pilvą, alegorijų. Jį pražudė makaronas. Įrengta klasė, Paulis Scaronas, bufonas, paralitikas. Vokiečių nenupfar. Graži vokiečių mumija. Richelieu jam nesėdi ant sprando. Režimo žiedai, anneau, su šiuo režimu gali nepakakti ir troleibusui. Blusos balsas, čigonų rinkimai, aukso gyvulėliai, be puantų – niekas. Kam užvažiavo Bernardas Brazdžionis? Bernard Droux jau užsuka juoko laikrodį. Kiek juokingų kadrų. Tai veiverio išnara ir J. Vaičenonio ir J. Bulotos laikrodininkai su tylėjimo marmuru. Tave išvarys su žvake tėvai anarchistai. Su nusižudžiusiu lokiu. Versalio rūmai—kaip subadyti ir suadyti užpakaliai. Kalba gryno aukso. Karalių paslaptys, Medžioklės paviljonas, karališki interjerai, kažkas, apimta su laikraščiu. Vaivos Mainelytės galva jau miega su Sigitu Geda ežerų rašalo aušrinėje. Žaliasis strazdas negerai, taip vaike nereikia. Taip laikrodžiai neveikia. Netikra guma, Netikras režimas, kokie nesutikimai vagystės dvasioje, nežinot, vadinasi, nereikia žinoti, ko nereikia. Auksinis kabinetas, Versalis, nebylus sustingęs ir judantis buvimas. O toliau kalba rožių marmeladas. Neapolio kalba dar nepradėta, intervalas tarp dviejų valstybės taškų ir dviejų judančių porų. Kalba – po dviejų intervalų. Juokinga germanė. Kai valstybės nebėra. O kas bėra. Juokingas gurmanas keliasi su įkapėmis, saugus atstumas. Kiek Antuanetę pametusią galvą su emancipacija, vis tiek ji sau pasidarys vietos. Plakta kaip omletas okupantė. Nepraustaburnių filosofija. Religijos dvaras jiems atleido. Imprimerie su simetrijos centru, veidrodis kaip apmazgotas. Paukščių algebros lygtys. Kokias binarines lygtys išsprendė ši širdis. Šis blogas skurdo bernas, tikras ateities Liudvikas. Su paukščių muškieta, Dramblys daugiau nebesipučia.Madingas vokietis, prisėda su raktu. Tai didieji muzikos vandenys. Sodai sumuštinyje jau kaip galėjo padėjo. Maquis, mec, cintrinmedžiai, laurai. Sodas su egzotika ir užrašais iš seno mokytojo skrynelės. Apolonas. Kas taip fokusuoja paliks be Vokietijos. Kam pakelt aukso legionas ir aukso Liudovikas. Kiek Antuanetę bepainiotum...Nebeužvedu tarakonų. Čia nieko nėra, tikras grobstymas. Madingas vokiečių vadovėlis muzikai pajuokti. Vestuvės be vaikų. Kur matematikų meilės dvaras, tu , sėdinti musėje. Kur kaip nukritusi kriauklė tavo vikaro pasaka pamokslas? Nėra valstybinio pavyzdžio architekto. Liudovikas prie Paksų. Nunuodytas straipsnis. Dangus nepakelia karšto ragelio.
Atgal
.jpg)
