Kultūra
09 28. Vilniuje pristatyta prof. A. Tylos studija apie LDK iždą
Rolandas Bilevičius
Trečiadienį Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, visuomenei pristatyta istoriko prof. Antano Tylos studija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iždą.
Knyga "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė - XVII amžiaus vidurys" - tai pirmoji studija, skirta LDK mokesčių sistemos raidai, lėšų panaudojimo ir iždo formavimo analizei bei reikšmei, įgyvendinant valstybės programas.
"Tautas vienija kalba, istorija, papročiai, politiniai, ekonominiai tikslai, o valstybes - aukščiausia valdžia, jos politika, teritorija, sienos ir visuomenės prievolės valstybei. Viena iš jų buvo mokesčiai ir biudžeto sudarymas, iždo papildymas. LDK iždas ir jo raida atspindi visą valstybės ir jos piliečių gyvenimą", - teigia knygos autorius prof. A. Tyla.
LDK istorijoje XVI a. vidurys - XVII a. buvo labai dinamiškas politinės, ekonominės, kultūros ir militarinės raidos bei pokyčių šimtmetis. Istoriniai įvykiai paskatino ypatingą valstybės karinės ir gynybinės funkcijų plėtotę bei jų prioritetą šalies gyvenime. Tai lygiagrečiai subrandino valstybės iždo bei jo finansinio pajėgumo, valstybinių mokesčių reikšmę LDK gynybai ir jos visuomenės apsaugai. Finansinis pajėgumas buvo nuolatinis valstybės saugumo sargybinis.
XV a. pabaigoje - XVI a. viduryje atsiskyrė valstybės, arba žemės, iždas nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio iždo. Tiek Lietuvos žemės, tiek Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų iždo archyvai yra dingę, dauguma Lietuvos žemės iždininkų ataskaitų seimuose - taip pat. Todėl tyrinėjant tuometę mokesčių sistemą vienintelis šaltinis, pagal kurį galima atkurti iždo būklę, jo funkcionavimą, pajamas ir išlaidas, yra LDK valdovo patvirtinti kvitai žemės iždininkų ataskaitoms seimuose. Nors po kelis valstybinius archyvus išbarstyti kvitai nėra išsamus šaltinis ir turi trūkumų, knygos autorius pabandė nustatyti mokesčių sistemą, jos kaitą ir kasmetines iždo pajamas bei išlaidas, regioninę mokesčių įplaukų sklaidą, atskirų mokesčių rūšių įplaukų santykį.
Leidinyje šalia chronologiškai nuoseklios iždo veiklos analizės yra savarankiški skyriai apie sidabrinės mokestį, muitų įplaukas, gėrimų mokestį, Katalikų Bažnyčios vaidmenį formuojant Lietuvos biudžetą, apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų iždo pajamas ir išlaidas.
Leidinys skirtas skaitytojams, besidomintiems Lietuvos istorija, valstybės apsaugos ir gynybos organizavimu, valstybės biudžeto formavimu, verslo istorija. Knyga parengta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vadovybės iniciatyva.
Knygos "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė-XVII amžiaus vidurys" sutiktuvėse dalyvaus leidinio autorius prof. A. Tyla, istorikai Zigmantas Kiaupa, Ingė Lukšaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys, Pinigų muziejaus direktorius Vidmantas Laurinavičius.
Atgal
.jpg)
