Kultūra
09 14. 36-oje Lietuvos bitininkų šventėje apdovanotas uteniškis Gediminas Skardžius
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2012 m. rugpjūčio 3 – 5 dienomis Kupiškyje vyko 36-oji Lietuvos bitininkų šventė „Bičiulių Lietuva – Kupiškiui“. Rugpjūčio 4 - ąją – pagrindinę dieną nuo Kupiškio Kultūros centro išsirikiavusi eisena žygiavo link Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios. Šventinėje eisenoje kupiškėnai ir atvykusių delegacijų atstovai nešė ilgą ir plačią (per visą gatvę) Lietuvos Respublikos vėliavą, o iš visos Lietuvos ir užsienio atvykusios bitininkų draugijos nešė savo vėliavas.
Iškilmingai eisenai įžengus į bažnyčios šventorių Vėliava ant specialių volų buvo iškelta ir apdengė dešiniojo bažnyčios bokšto sieną.
Šv. Mišių auka, pamokslas
Šv. Mišias Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kan. Vladas Rabašauskas (Kupiškis, Palėvenė), kan. Saulius Filipavičius (Troškūnai), kun. Julius Grigonis (Kaunas, Šilainiai), kun. Raimundas Simonavičius (Vaškai).
Jo Ekscelencija, pradėdamas šv. Mišių auką, dėkojo renginio organizatoriams, kad į bitininkų šventę įjungtos šv. Mišios, kurias aukoja kunigai – bitininkai. Vyskupas akcentavęs, kad medus atlieka tris svarbias funkcijas: vaisto, maisto ir aukos, daugiau detalizavo pastarąją: korius ir vašką, iš kurio pagaminama ir Velykinė žvakė. Vyskupas džiaugėsi, kad ši šventė vyksta Panevėžio vyskupijoje ir jis galįs įsijungti į šią šventę šv. Mišių auka ir ja pradėti pagrindinę šventės dieną. Vyskupą džiugiai jaudino šventovėje gausiai susibūrę bitininkai, susibūrę tuo metu, kai Bažnyčia mini Arso klebonas šv. Jonas (Žanas) Vanje (Jean Vanier) (1786–1859), troškusį ir raginusį visus susiburti į bičiulystės šeimą.
Lietuvos trispalvė pakelta prie Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios bokšto. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Kan. S. Filipavičius pažymėjo, kad bitininkų renginius su šv. Mišiomis pirmasis susiejo buvęs ilgametis Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas Jonas Balžekas (1925 02 04–2012 04 14).
Tai vienas žymiausių šalies bitininkų, daugiau nei pusę šimtmečio tyrinėjęs bites, bitininkystei paskyręs savo knygas, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnius, žinynus, pranešimus mokslinėse konferencijose. Kanauninkas ragino melstis ir už kitus iš įvairių Lietuvos bei užsienio vietovių į Amžinybę iškeliavusius bitininkus
Į „Uošvės liežuvį“ einančius sutinka bromas – bitutės
Jei žmonės tvarkytųsi kaip bitės, visur – ir šeimoje, ir valstybėje - būtų ideali tvarka, - bitę kaip pavyzdį kiekvienam žmogui pateikė kan. S. Filipavičius.
Kan. S. Filipavičius pamokslo pradžioje paklausė: „Už ką norėtumėt padėkoti Dievui? Ką atsakytumėt į šį klausimą?“ Ir atsakė, kad išgirstume įvairiausių padėkų: už sveikatą, už prabėgusius metus, už artimus žmones, už kasdienę duoną, jėgas, kurių pasisemiame iš Dievo... Dėkotume už tai, kas svarbiausia ir brangiausia kiekvienam mūsų.
Tačiau labiausiai turime dėkoti už gyvenimo dovaną, nes visa kita – tai sudedamosios gyvenimo dalys: „Ačiū Tau begalinis, gerasis, gailestingasis Dieve už gyvenimą, už tai, ką duodi, kas džiugina ir stiprina kūną ir dvasią“. Juk mes pasiryžę viskam, kad tik gyventume. Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas – sako Jėzus, - aš esu gyvoji duona, kas jos valgys, nematys mirties per amžius.
Prizininkas uteniškis Gediminas Skardžius (laiko Žemės ūkio ministro padėką) su bitinikų iš Baltarusijos delegacija. Už jų kairėje stovi Kazimieras Tamošiūnas
Pamokslininkas apgailestavo, kad šiandieną daugelis stengiasi nebegirdėti Dievo: horoskopai, raganavimai ir panašūs dalykai užgožia svarbiausią. Tačiau Jėzus kantriai kartoja kiekvienam iš mūsų ir kviečia, primena būtinybę įtvirtinti Dievo egzistenciją: Aš esu. Kur du ar trys susirenka mano vardu ir Aš esu...
Gyvenimo dovaną, nuolatinį judėjimą simbolizuoja bitės: atidarom avilį ir sakykim: „Ačiū Tau, Dieve, kad kuri tokį stebuklą. Mažas vabzdelis tiek daug padaro: lydi mus nuo gyvenimo iki mirties: krikštijant (vaško žvakė – apšviesti mūsų takus), per Šv. Komuniją (žvakė – Dievas mums šviečia ir nuo šiol švies Eucharistijoj) ir išeinant į Amžinybę (žvakė – tegul šviesa tą žmogų palydi per Amžinojo gyvenimo slenkstį).
Dievas ragina atrasti jį kaip gyvąją duoną, pripažinti ir išpažinti Jėzų kaip gyvąjį šaltinį. Tai ypač būdinga bičiuliams, kurie vienas su kitu dalijasi profesiniais įgūdžiais, patirtimi: tą darydami atlieka meilės darbus. Reikia stengtis atrasti tiesą per save pačius – nes Jėzus dovanoja gyvenimą. Dievas žmogui atidavė gamtą su viskuo, o žmogus – didžiausia vertybė – dėl kiekvieno mūsų Jėzus gimė, kentėjo ir mirė – kad mes gyventume per amžius. Tačiau tam mes turime priimti Jėzų Kristų.
Floristinių herbų paroda
Suvienyti meilės leitelėmis, meilės Dievui, esame šv. Mišiose, kad su nuoširdžiomis maldomis priimtume Eucharistinį Kristų – sakė pamokslininkas kan. S. Filipavičius.
Po šv. Mišių Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje buvo pašventintas medus, koncertavo orkestras „Aukštyn“ (kelis kūrinius grojo ir pamaldose),
Be Lietuvos regionų dalyvavo svečiai iš Anglijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos.
Oficialus šventės atidarymas
Po šv. Mišių šventės dalyviai – o jų į Kupiškį atvyko per 4000 – rinkosi jau iš vakaro, arba ryte – važiavo prie Kupiškio Marių. Čia saloje „Uošvės liežuvis“ ir vyko šventė. Dalyvių prie tilto į „Uošvės liežuvį“ laukė šventinis bromas ir įvairiausios linksmybės bei įdomybės saloje.
Pirmąsyk į Lietuvos bitininkų šventę atvyko Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri visiems į Kupiškį atvykusiems bitininkams bei visiems kupiškėnams palinkėjo sėkmės.
Šventės dalyvius sveikino rajono meras Jonas Jarutis, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir kiti garbūs svečiai.
Bitininkų šventės tikslas – ne tik suburti visos šalies bitininkus, bet ir organizuoti geriausių bitininkų konkursą. Lietuvos bitininkų sąjunga organizavo edukacinį konkursą ,,Pažangiausias bitynas Lietuvoje 2012“, kuris buvo vykdomas dviem etapais. Šventės Kupiškyje metu paskelbti įvairių kategorijų nugalėtojai.
LR Seimo narys Edmundas Pupinis įteikė Kaimo reikalų komiteto padėkos raštus Molėtų, Lazdijų, Kupiškio geriausiems bitynams. Konkurso nugalėtojais tapo Kupiškio, Panevėžio, Kretingos, Mažeikių ir Utenos bitynai, specialius diplomus gavo Vilniaus, Ukmergės asmeniniai bitynai.
Pirmoji konkursinė vieta pripažinta uteniškio Gedimino Skardžiaus bitynui. Jam buvo įteikta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Padėka, kurioje rašoma: „Utenos bitininkų draugijos nariui Gediminui Skardžiui už pažangių bitininkavimo metodų diegimą bityne ir konkurso „Pažangiausias bitynas Lietuvoje 2012“ pirmos vietos laimėjimą“. Pasirašė Ministras Kazys Starkevičius.
Bitininkų koplytstulpio šventinimas, medelių sodinimas, floristinių herbų paroda
Po oficialaus šventės atidarymo buvo atidengtas ir vyskupo J. Kaunecko pašventintas bitininkų koplytstulpis.
Skambant Kupiškio folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ melodijoms buvo pasodinti medeliai, dekoratyviai augalai. Sodinant liepelę, talkino ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prie ąžuolų kalnelio buvo pristatyti floristiniai Lietuvos miestų ir rajonų herbai: kiekvieno rajono bitininkų delegacija savo miesto floristinį herbą kūrė nuo ankstyvo ryto ar net iš vakaro, kiti gi juos atsivežė iš namų. Tarp 28 herbų spalvomis žėrėjo ir Utenos herbas.
Plati šventės programa
Šventėje buvo labai įdomi ir turininga programa, kiekvienas pagal poreikį galėjo dalyvauti ten, kur traukė širdis: klausyti paskaitų ar žiūrėti spektaklių, dalyvauti įvairiuose konkursuose „Geriausi Lietuvos bitininkai ir jų bitininkavimo metodai“, gaminti šiaudinę skulptūrą „Nelaukta erkė“ (o vidurnaktį ją deginti), estradoje klausyti ir stebėti įvairiausių pasirodymų – folkloro ansamblių, šokių kolektyvų, kapelų, pučiamųjų instrumentų orkestrų (dalyvius linksmino 17 įvairių Kupiškio rajono folkloro ansamblių, kaimo kapelų ir kitų muzikantų), lankyti įvairias parodas bei kitus sumaniosios režisierės Vitos Vadoklytės giliai apmąstytus ir kruopščiai sudėliotus renginius.
Besidomintieji galėjo klausyti paskaitų gamtoje apie šiandienines aktualijas bitininkystėje, medaus ir bičių produktų naudą žmogaus organizmui, apie tai, kaip bičiulystė susijusi su senąja lietuvių kultūra, kaip bitelės suprantamos mūsų tautos pasaulėjautoje.
Tarp paskaitų svečiai turėjo gerą progą išvysti mėgėjų teatrų arenoje gerai žinomo Skapiškio teatro „Stebulė” spektaklį „Šiaudinė pastogė“, Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studijos „Ku–ku“ spektaklį „Pelytės Zitos gyvenimas“ (Vytautas V. Landsbergis) (režisierė Vita Vadoklytė).
Skambiai pavadinę šių metų šventę "Bičiulių Lietuva – Kupiškiui", organizatoriai siekė, kad šalia paskaitų ir bitininkų susitikimų, lietųsi dainos ir šokiai, o iš visų šalies kampelių sugužėję bičiuliai susipažintų su šio regiono kultūriniu paveldu.
Šventės metu veikė jau tradicine bitininkų švenčių puošmena tapusi mugė, kurioje galima buvo paskanauti ir įsigyti įvairiausio medaus ir kitų bičių pagamintų produktų: žiedadulkių, duonelės, bičių pikio, natūralaus vaško žvakių ir muilo.
Vyko bitininkystės eksponatų ir tapybos darbų paroda, moksleivių piešinių bei avilių ekspozicija. Amatų mugėje buvo prekiaujama skirtingais bičių produktais ir tautodailininkų darbais.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė į šventę atvyko ne tik pasveikinti jos dalyvių, bet ir dėmesingai lankė įvairias parodas, bendravo su šventės dalyviais.
Sėkmingą 36-ąją Lietuvos bitininkų šventę „Bičiulių Lietuva – Kupiškiui“ lėmė ir režisierės Vitos Vadoklytės – (jos vadovaujamiems Skapiškio liaudies teatrams įteiktos net dvi Aukso paukštės) pastangos bei sumanumas.
Kitąmet respublikinę bitininkų šventę ketinama surengti – Plungėje.
Atgal
.jpg)
