Kultūra
09 07. Kėdainių biblioteka – pirmoji vieša biblioteka Lietuvoje
Vaclovas Volkus
Bibliotekos istorinės ištakos
Kėdainiai įsikūrę Lietuvos geografiniame centre abejuose Nevėžio pusėse upelių Smilgos, Dotnuvėlės. Kiek atokiau Obelies santakoje, kelių Kaunas – Panevėžys, Ukmergė – Radviliškis kryžkelėje. Kryžiuočių Vartbergės dokumente pirmą kartą paminėti 1372 m.
Šis vidurio Lietuvos miestas turtingas savo politiniu, religiniu, kultūriniu paveldu. Valdant didikams Kiškoms miestas gavo Magdeburgiškos savivaldybės teises ir herbą.
1614 m. Kiškoms susigiminiavus su įtakinga didikų Radvilų gimine Kėdainius paveldėjo šios giminės atstovai reformatoriai Radvilai, kurių poros šimtų metų valdymo laikotarpiu miestas tampa Lietuvos humanizmo ir reformacijos centru, kultūros židiniu.
Pirmos Lietuvoje bibliotekos įkūrimas
Jų valdymo metais buvo pastatyta rotušė, eilė kulto pastatų, įkurta pirma Lietuvoje vaistinė, 1625 m. įkuriama reformatų mokykla, su eile disciplinų dėstoma lietuvių kalba – kaip atsvara įsigalėjančiai lenkų kalbai. Prie mokyklos pradėjo veikti vieša su 15-kos tūkstančių įvairiomis kalbomis biblioteka. 1625 metai laikomi Lietuvos bibliotekos įkūrimo metais. Didikų dvaruose uždaros, turtingos savo knygų fondais bibliotekos buvo žinomos jau prieš kelis šimtmečius.
Bibliotekos netektys karų, marų, bado, Rusijos carų okupacijos metais
Karų metu su švedais, vėliau su ugnimi ir kalaviju besiveržiančiais rusais, Kėdainiai, kaip ir visa šalis, smarkiai nukentėjo. 1710 metais sekęs maras, badmečiai nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių. Ištuštėję Kėdainiai savo pirmykštės šlovės, kultūrinio, šviečiamojo gyvenimo nepajėgė susigrąžinti, tuo labiau po 1795 metų rusų persekiojimo, knygnešių trėmimo, rusinimo ir provoslavinimo vykdomos politikos.
Kėdainių bibliotekos atgimimas
Tik po 1918 metų nepriklausomybės atsikovojimo, 1920 metais Kėdainiuose prie knygyno buvo atidaryta vieša skaitykla, vėliau peraugusi į biblioteką su 500 egz. knygų fondu. Pirmoji jos vedėja buvo J. Laucytė, bibliotekoje išdirbusi net 40 metų. Bibliotekos kūrėju buvo 1919 metais dirbęs apskrities savivaldybės pirmininku Vl. Rybelis. Jo ir jo bendraminčių pastangomis apskrityje veikė 6-šios savivaldybių finansuojamos viešos bibliotekos. Jose augo knygų ir skaitytojų skaičius.
Per visą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį mieste veikė uždaros šaulių, 2-jo pulko karių, mokyklų skaityklos ir bibliotekos.
Bibliotekos darbas okupacijos sąlygomis
Nacistinės Vokietijos ir bolševikinės Rusijos pasivadinusios SSRS okupacijos sujaukė bibliotekų darbą. Vienų ir kitų jų administratoriai prievartavo bibliotekų darbuotojus išimti ir naikinti nepageidaujamas knygas, periodinės spaudos komplektus. Nukentėjo ir Kėdainių viešoji biblioteka. Ji neteko daugelio lietuvių rašytojų, poetų, dvasininkų, istorikų, kariškių spaudos leidinių. Jų vietą užpildydavo okupantų veikėjų, jų koloborantų literatūra. Bibliotekos buvo prievartaujamos tarnauti partijų ideologiniams interesams, būti partijų agitatoriais ir propagandistais, kovoti su vadinamais buržuaziniais nacionalistais ir klerikaliniais ekstremistais. Apie tautinį šviečiamąjį darbą negalėjo būti jokios kalbos.
Kėdainių biblioteka naujomis Lietuvos atgimimo sąlygomis
Antrą artą, 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos 24 specialistų kolektyvui prireikė iš naujo atgimti – peržiūrėti dešimtis tūkstančių leidinių fondus, organizuoti darbą su lankytojais naujais pagrindais, vardan savo valstybės, tautos, kultūrinio paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo interesų. Šalia to kėlė rūpestį bibliotekos pastato avarinis stovis. Po ilgų valdžios įstaigų vadovų svarstymo, buvo gauta virš šešių milijonų litų, dalį jų sudarė rajono biudžeto lėšos. Prasidėjo projektavimo, renovacijos darbai neleistinai užtrukę apie keturis metus! Per tą laiką bibliotekos kolektyvui, išmėtytam keliose nepritaikytose patalpose, teko dirbti nenormaliomis darbo sąlygomis. Po renovacijos – grįžimas, anot dvyliką metų direktoriaujančios šioje bibliotekoje Birutės Ruzgienės, į „savo paveldo namus“ teko kolektyvui nepakeliamai didelis, alinantis darbo krūvis – perkraustyti į naujai pertvarkytas patalpas 75 tūkstančius leidinių, per trumpą laiką įsisavinti naujai įdiegiamą vadinamą cirkuliacijos proceso automatizavimo sistemą, su kuria neįgudusius lankytojus teko supažindinti. Išlindo projektavimo, renovacijos klaidos – rūbinės nebuvimas, periodinės spaudos – tik 25 m2 skaityklos patalpėlė ir toji tapo pereinamuoju koridoriumi į kitas patalpas, painus kambarių, kabinetų išdėstymas. Kolektyvo perkrova, darbas nepakankamai įruoštomis darbo sąlygomis iškilo eilė kolektyvo su direktore nesusiklausymo, nesusikalbėjimo, bendros nuomonės netesėjimo klausimai. Kolektyvas gerbia direktorę, kaip geros, šiltos širdies žmogų, tačiau tos širdies, kolektyvo nuomone, kartais pritrūksta administraciniame darbe. Galbūt. Nebūna namų be dūmų. Kaltinti direktorę vienvaldiškumu būtų per drąsu.
Reikia tikėtis darbas naujomis darbo sąlygomis, esant abipusiam geranoriškumui išsispręs, apeis nieko gero neduodančius užkulisių niuansus.
Ilgaamžis Kėdainių bibliotekos garbingas paveldo kelias, pergyventos sėkmės ir netektys, išlikęs švietėjiško ir lietuvybės puoselėjimo darbas įpareigoja nenuleisti rankų. Viso to telieka tik palinkėti.
Atgal
.jpg)
