Kultūra
09 04. Lietuvos istorija padeda italų menininkams atskleisti savo talentus
Vytautas Paliukaitis
Kiekvieną vasarą matome sostinėje dailininkus, stovinčius prie tapomų etiudų. Viduramžių dvasia dvelkia senųjų gatvelių mūrai, maloniai nuteikia prie Bernardinų bažnyčios besifotografuojančių turistų grupė.
Didžiuojamės mus jaudinančiais įspūdingais baroko stebuklais. Keičiasi kartos, o Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje ir Kamaldulų vienuolynas – dažniausiai vadinamas Pažaislio ansambliu – Kaune, italų skulptorių dėka visiems laikams liks įrašyti aukso raidėmis mūsų kultūros istorijoje. Kadangi gerb. skaitytojai apie šiuos du paminklus suras duomenų išleistose knygose, net patogiai skirtose kelionėse naudotis mažaformatėse monografijose, paminėsiu mūsų architektų vertinamo naujųjų laikų italo, dirbusio Rusijoje, ir Vilniuje pagal jo projektus pastatytus Mokslininkų namus. Lukiškių aikštės šiaurės vakarų kampas – apžvalgos taškas, iš kurio minėtas pastatas matosi gražiausiai. Architektas Dž. Ripa (Rippa) be šio kūrinio suprojektavo ir buv. „Pergalės“ kino teatrą.
Naujausias įvykis, kurį išgirdę net mūsų rašytojai, kuriantys fantastikos tematika tik rankomis skėstelėtų. Vasarai persiritus į antrąją pusę, poilsio dienos pavakary sėdėdamas troleibuse varčiau aplanką su užrašais ir sostinės eskizais. Prie manęs priėjo gražių proporcijų figūros, patrauklaus veido moteris ir paklausė: „Ar jūs nebūsite tas dailininkas iš Italijos, kuris sakėsi turįs ALEGRO pavardę, o Vilniuje pasirinkęs Vytauto vardą?“. Iš nuostabos šįkart man net linksma pasidarė, o keleivei atsakiau, jog du dalykai – teptuku darbuojuosi visados ir kur tik bebūčiau, vardas irgi tautiškas – sutampa su saulėtąja Italija, studijuoju tik iš Visuotinės meno istorijos, kurioje akademiniu lygiu pateikta visa, ką ši talentų šalis yra sukūrusi geriausio.
Pralėkė kelios savaitės, o aš vis bandau įminti mįslę: kas Alegrui patarė keliaujant į šiaurę pasirinkti tokį vardą? Romantikos, nepatirtų įspūdžių troškimas? Gal Vakarų Europos vidurinėse mokyklose tik probėgšmais, dviem eilutėmis istorijos vadovėliuose supažindinamas jaunimas su tokiomis asmenybėmis kaip Vytautas Didysis? Ar Italijos lietuvių bendruomenė šį entuziastą taip apšvietė? Galų gale pats pabandžiau į tokį reiškinį pažvelgti iš kitos pusės – juk pažinti mūsų istoriją galima ir netradiciškai.
Teks man ruoštis atsakomajam „vizitui“. Mūsų gimtosios parapijos XIX a. poetas, sukilimo dalyvis Andrius Vištelis buvo įstojęs į Dž. Garibaldžio armiją. Šį legendinį vardą pasirinkęs už kokių trejų metų išsiruošiu į Italiją. Juo labiau, kad mano bičiulė Aldona, pas kurią, sulėtėjus veiklos tempui, dažnai užeinu išgerti kavos, prašo manęs gauti jai Romoje ir kituose miestuose pardavinėjamą kokybišką Turino drobulę.
Atgal
.jpg)
