VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

07 03. Vorutos pilies romantika

 

Vytautas Baškys

 

Praeities vaizdo regėjimu prakalbinamas Lietuvos karalystės sostinės paveldas karaliaus Mindaugo vainikavimo dieną Liepos 6-tąją prie paminklo, prie pilies suskamba valdovo žodžiais – karalius sveikina visus, kuriuos ši žinia pasieks.

 

1990 m. atgimus seniausiai Lietuvos valstybės šventei sustiprėjo dėmesys Vorutos piliai. Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos garsu pilis padvelkia ypatingu nutikimu, kuris jaudina menininkus, rašytojus ir istorikus.

Vorutos pilis „atrasta“ keliolikoje vietų. Atradimai tęsiasi. Pilies vieta, priklausomai nuo rašančiojo istoriko ar romanisto pozicijos ligi šiol blaškoma po įvairias vietas, tapo romantika. Pats Vorutos pavadinimas įkvepia ir rašytojo Roberto Keturakioištarme: „Kiekvienas žodis prasmę dar siekia, o per prasmę ir dvasia mums atsiskleis“. Tąja dvasia atsiskleidžia ir dailininkės Dalios Dokšaitės sukurto paveikslo vaizdo siužetas.

 

Žvelgiant nuo Kalnų parko aukštutinė Vilniaus pilis kaip ir ano amžiaus įvykiai regisi iš tolo. Paveikslo kompozicijoje pasklidusių šviesos ir šešėlių niuansai irpotėpių ritminės struktūros menine vaizdo plėtote nukelia į anų amžių regėjimą. Vorutos pilis, prie jos rūmai ir bokštai atgyja įvaizdžiais, kurieleidžia aptarti Vorutos pilies įvykius.

Paveiksle žvilgsnis užkliūva už seno ąžuolo stuobrio. Bet čia verta suklusti, nes kiekvienas juodo tušo potėpis, kiekvienas šešėlis ar jo niuansas šioje kūryboje turi prasmę. Atidesnis žiūrovas įžvelgs šarvuotus budinčius sargyboje karius, pastebės susirūpinusį tėvynė likimu žynį ir saulę, kuri primena Mindaugo pergalę Saulės mūšyje. Gilumine prasme visa šią „neaptašytą“ ąžuolo konstrukciją sudarantis puslankis rodo perėjimą į kitą erdvę.

Meno kūrinys prisiliečia prie vaizdingų praeities nutikimų ir nuteikia platesniam įvykio apmąstymui. Pilyje galima įžvelgti karalių Mindaugą ir kitus įvykių dalyvius. Čia ir karaliaus Mindaugo paminklas menalemtingus XIII a įvykius.Tai ypatingas momentas Lietuvos ir Vilniaus garsui, kurio atgarsis iki šiol sudrebina patriotinius jausmus.

Vorutos pilies vizija. Dail. D. Dokšaitė

Pats Vorutos pavadinimas turi gilią prasmę. Latvių kalboje varens – galingas, prūsų wari(e)n – jėga atveria tautovardžio indoeuropietišką prigimtį.  Maironis istoriografinėse ir literatūrologinėse studijose tautine sąmone gilindamasis į praeitį iš indų „Rigvedos" 1923 m. išvertė mintis „Varūnui“: „Šarvu Varūnas, aukso kaltu, / Krūtinę apsidengęs spindi; / Žvalgai aplinkui jo sargybai. // Jam niekur niekas kenkt negali, / Nei priešai tarp žmonių nedori, / Nei tie, kas piktnaudžiauti drįstų“. Kaip stipriai tai primena Vorutos kaip galingosios pilies dvasią, rodo joje sutelktą karaliaus Mindaugo galią.

Iš naujo atkuriant įvykius kartu su įvaizdžiais paveiksle sutvirtėja suvokimas, jog įvykiai prie Vorutos pilies turi istorinę reikšmę, kurios nepažindami, nepažįstame dalies savęs. Tas pažinimas neatsiejamas nuo įvykių Lietuvoje ir už jos ribų, yra raktas nacionalinei istoriografijai išsivaduoti iš svetimųjų sukurto įvaizdžių šešėlio. Sugretinti įvykiai su kilusia grėsme nuo slenkančios totorių mongolų ordos rodo Vakarų Europos susirūpinimą dėl jos likimo, tai privertė ieškoti ryšių su Lietuva. Vokiečiams buvo pavesta organizuoti gynybą – tarpininku tarp Vakarų Europos ir Lietuvos stojo Livonijos ordinas.

Dramatizuotuose Lietuvos vidaus santykiuose galima įžvelgti diplomatinį pobūdį. Tų įvykių eiga ir baigtis rodo, jog Mindaugas susipriešinęs su savo giminaičiais sugriovė Rygos arkivyskupijos ir Volynės koalicijos ruoštą agresiją prieš Lietuvą. Prie pilies regisi sujudimas, kuris metraštine žinia: „O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta".Paveiksle vaizdo prie pilies vizija pagyvina istorinę įvykių atomazgą: „Jie lakstė vienas paskui kitą kaip turnyre“.Tokia buvo viduramžių tradicija ypatingais momentais rengti raitelių turnyrus.

Karaliaus Mindaugo išmintim pasiekta daugiau nei mūšio lauke.Po to, kai sukurtoji diplomatinė opozicija sugriovė priešiškos koalicijos grėsmę, supainiotų santykių atsklanda – Livonija iš priešo Lietuvai tapo sąjungininke, magistras Andrius Štirlandas atvyko į  Lietuvą, kur jį sutiko karalius Mindaugas. Tai įvykių kulminacija, santarvė buvo lemtinga tautos likimui.Visa tai atmeta kai kurių autorių nuomonę, jog tai buvo tik Lietuvos vidaus karas.

Daukantas, verždamasis pro svetimas pažiūras, įvertino šią karaliaus Mindaugo diplomatiją: „vienok savo buklumu ir gudrybe tą padarė, jog [...] didžioji dalis Lietuvos netektų gudams". Z.Ivinskis tame agresijos sužlugdyme įžvelgė: galutinai žlugus Danilo sulipdytos koalicijos prieš Mindaugą. Voruta pritapo prie reikšmingiausių Lietuvos praeities įvykių. Tai ir paveiksle pavaizduotoje pilyje galima įžvelgti paminklą Mindaugui, jo santarvės diplomatijai. 

*

Meno kūrinys perteikia daugiau archaiškumo, jame galima įžvelgti karaliaus Mindaugo pilies vietąNeries ir Vilnios santakoje. Čia ir Šventaragio slėnis, Aukštutinė pilis – lyg žiburys tautinei sąmonei. Nors istoriniam Vilniaus regėjimui yra prikurta įvairių versijų, bet  remiantis archeologiniais, istoriniais ir lingvistiniais šaltiniais istorikė V.Daugirdaitė-Sruogienė nurodė įvykius prie Vorutos pilies ir karaliaus Mindaugo sostinę esant Vilniuje: „Vainikavimas įvyko taip pat Vilniuje“. Vilnių Lietuvos sostine liudija ir vokiečių ordino 1388m. raštas Romos popiežiui, kuriame minima, jog XIII amžiuje Lietuvos karalius Mindaugas buvo įsteigęs Vilniaus vyskupiją. Tai nurodyta ir Ordino 1399 m. derybose su Lenkija bei Konstanco susirinkime, kuriame Ordino generalinis prokuratorius Peteris von Wormdittas vėlgi liudijo, jog XIII amžiuje Mindaugas Vilniuje pastatė Katedros bažnyčią. Dargi ir lenkų istorikas Janas Dlugošas rašė, jog Vilnių įkūrė lietuviai, kuris ir šiandien yra svarbiausias to krašto miestas. Ir tik XX a. pradžios mitologai-romantikai J.Kraševskio „Gedimino sapno“ mitu ne be politizuoto užmanymo ėmė keisti Vilniaus įkūrimo istoriją.

Praeities vaizdo regėjimu prakalbinamas Lietuvos karalystės sostinės paveldas karaliaus Mindaugo vainikavimo dieną Liepos 6-tąją prie paminklo, prie pilies suskamba valdovo žodžiais – karalius sveikina visus, kuriuos ši žinia pasieks. Ori žinia – Lietuvos moralinių vertybių iždo brangenybė, kurižadina ir ugdo tautos dvasią.


Atgal