Kultūra
02 07. Lietuvos mokslininkų delegacija M. T. Rylskio institute
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos M. T. Rylskio menotyros, folkloristikos ir etnologijos institute 2011 m. gruodžio 7-10 d. organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Dabarties meniniai ir etnokultūriniai daugiaetninės visuomenės procesai Ukrainoje“. Šiuo renginiu paminėtas M. T. Rylskio instituto 90-metis bei pristatytas instituto specialus leidinys „Liaudies kūryba ir etnologija. Lietuvos etnologija“.
Kalbant apie M. T. Rylskio meno, folkloristikos ir etnologijos instituto 90-metį, būtina paminėti ir asmenį, kurio vardu pavadintas institutas. Tadas Rozislavas Rylskis (1841–1902) - etnografas, folkloristas ir ekonomistas, žinomas visuomenės švietėjas ir veikėjas, publicistas, vienas iš XIX a. antrosios pusės nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo bangos veikėjų. Jo sūnus, kurio vardu ir pavadintas institutas – Maksymas Tadeušas Rylskis (1895 03 19–1964 07 24) – poetas, vertėjas, publicistas, visuomenės veikėjas, Ukrainos mokslų akademijos akademikas.
Žinios apie Lietuvos etnologiją – ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba išleistame mokslo darbų spec. leidinyje išspausdinti 16 autorių straipsniai, suskirstyti į penkis skyrius: „Iš Lietuvos etnologijos istorijos ir teorijos. Istoriografinės studijos“; „Lietuvių kilmė ir etnokultūrinis identitetas. Bendri ir regioniniai identiteto kriterijai“; „Liaudies tikėjimas: istorinės ištakos ir nūdienos apraiškos“; „Lietuvos etnologijos formų išraiškos. Liaudies tradicijų etniniai ryšiai ir paralelės“; „Lietuvos etnokultūros palikimas: tradicinės ir dabarties transliacijos formos“. Įvadinį straipsnį, apžvelgdama lietuvių tyrinėjimus etnologijos srityje bei leidinyje spausdinamus straipsnius, parašė Instituto direktorė MAU (tarptautinė ukrainistų asociacija) prezidentė akademikė Hanna Skrypnik.
Spec. leidinyje „Liaudies kūryba ir etnologija. Lietuvos etnologija“ išspausdinti šių mokslininkų straipsniai: dr. Rasos Paukštytės-Šaknienės straipsnis „Lietuvos etnologijos periodika mokslo raidos perspektyvoje“; dr. Aldonos Vasiliauskienės – „Pranė Dundulienė: atminimo įamžinimas“; dr. Vidos Savoniakaitės – „Etniškumas mokslo teorijose“; dr. Dariaus Daukšo – „Etniškumas genetikoje: Lietuvos atvejis“; dr. Petro Kalniaus – „Subetninis tapatumas kaip regioninės politikos formavimo faktorius šiuolaikinėje Lietuvoje“; prof. habil. dr. Romualdo Apanavičiaus – „Lietuviai, jų kilmė ir savitumas etnomuzikologijos duomenimis“; Danguolės Svidinskaitės – „Religija, asmuo ir dvasininkai“; dr. Skaidrės Urbonienės – „Šventųjų atvaizdai pakelėse: tradicija ir inovacija“; prof. Jono Mardoso – „Lietuvių bendruomeninis religinis kaimo gyvenimas XX amžiuje: liaudiško religingumo klausimai“; dr. Rasos Račiūnaitės–Paužuolienės – „Liaudies pamaldumas Šiaurės Lietuvoje“; dr. Žilvičio Šaknio – „Lietuvos kaimo jaunimo bendrija: socialinis ir kultūrinis vyriškumo ir moteriškumo konstravimas apeiginiame metų cikle“; dr. Vytauto Tumėno – „Rinktinių austinių lietuvių liaudies juostų ornamentas tarpkultūrinėje perspektyvoje: analogijos senosios Europos eneolito kultūrose“; dr. Reginos Mikštaitės – Čičiurkienės – „Piemenų žiemos šaukimo Ritualas Lietuvoje“; dr. Loretos Martynėnaitės – „Kraštovaizdis ir jo teorinės interpretacijos“; dr. Aušros Zabielienės – „Dainų šventės ir folkloro ansambliai Lietuvoje – etnokultūrinio tapatumo išraiška“ ir dr. Irmos Šidiškienės – „Internetinė informacija ir etnologija: vestuvių interpretacijos“.
Lietuvių mokslininkų delegacija Kijeve prie Aukso vartų su juos globojusia prof. Halina Bondarenko (trečioji iš dešinės). Iš kairės: Irmantas Šetkus, dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė, dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, dr. Aušra Zabielienė, prof. Halina Bondarenko, dr. Žilvitis Šaknys ir prof. Jonas Mardosa. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Minėti mokslininkai straipsnius leidiniui siuntė lietuvių kalba. Jų vertimu iš lietuvių į ukrainiečių kalbą rūpinosi institutas. Straipsnius išvertė: Beatriče Beliavciv, Natalija Gavriliuk, Vladislavas Žurba, Olena Soboleva, Aušrelė Taranenko, Džiulija Fedirkienė ir Tetjana Ščerbina.
Telkiant medžiagą Lietuvoje itin svarbų darbą atliko Istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvitis Šaknys, rinkdamas straipsnius ir prašydamas autorių parengti pagal ukrainiečių siūlymus, juos siųsdamas į Ukrainą, o gautus jau išverstus persiuntinėdamas autoriams patikrinti ir t.t. Dr. Ž. Šaknys, kaip pasakė M. Rylskio instituto direktorės pavaduotoja prof. Halina Bondarenko, yra ne tik labai pareiginga asmenybė, bet ir ta gyvybinga gija, leidusi laiku pasirodyti spec. leidiniui.
Lietuvių dalyvavimas konferencijoje Kijeve ir leidinio prezentacija
Konferencijoje užsiregistravo beveik 300 dalyvių. Be lietuvių atvyko mokslininkų iš Rusijos, Vengrijos, Slovėnijos, Lenkijos, Baltarusijos, aišku, gausiausiai - iš Ukrainos (įvairių regionų mokslo bei mokslo tiriamųjų institucijų atstovai).
Į leidinio „Liaudies kūryba ir etnologija. Lietuvos etnologija“ prezentaciją buvo pakviesti autoriai, parengę pranešimus ir vykstančiai konferencijai. Tad į Kijevą nuvyko nemaža grupė lietuvių. Lietuviai į konferenciją galėjo atvykti tik mecenato, UAB Agrokoncerno vadovo Ramūno Karbauskio dėka. Agrokoncerno autobusiuku mokslo žmones į Kijevą atvežė vairuotojas Irmantas Šetkus. Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje dar yra tokių žmonių, kuriems rūpi Lietuvos mokslas bei kultūra.
Tarptautinės mokslinės konferencijos atidaryme Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos M. T. Rylskio menotyros, folkloristikos ir etnologijos instituto direktorė akademikė Hana Skrypnyk pasidžiaugė, kad lietuvių delegacija – pati gausiausia užsienio mokslininkų delegacija.
Konferencijoje be plenarinio posėdžio buvo numatyti dveji apvalūs stalai („Dabarties identifikacijos ir Ukrainos – Rusijos pasienio gyventojų tarpkultūrinės tolerancijos problemos“ ir „Etnokultūros ekologija ir etnopsichologinė gyventojų, nukentėjusių nuo Černobilio avarijos, transformacija“) ir 20 sekcijų: 8 sekcijos etnologijos klausimams, 3 sekcijos skirtos folkloristikai, 2 – etnomuzikologijai, 1 – dekoratyviniam menui, 3 – dailei, 1 – muzikos tyrinėjimams , 1 – kultūrologijai ir teatro tyrinėjimams ir 1 – kino tyrinėjimams.
Sveikinimai plenarinio posėdžio metu. Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos M. T. Rylskio menotyros, folkloristikos ir etnologijos instituto leidiniai – stende ir Lietuvai skirtas leidinys „Lietuvos etnologija“
Lietuviai pranešimus skaitė sekcijose: „Integraciniai ir etnoidentifiakciniai procesai: tradicija ir dabartis“ (L. Martinėnaitė „Lietuvių tapatybės įprasminimas gėlių darželio erdvėje“), Ukrainistikos tyrinėjimas diasporoje (A. Vasiliauskienė „Žymių ukrainiečių atminties įamžinimas Lietuvoje“), „Dvasinė kultūra etninės tradicijos transliacijos kontekste“ (J. Mardosa „Šiuolaikinis Vilniaus verbų gamybos ir paplitimo arealas“), „Jaunimo socializacijos problemos etnokultūrinių procesų kontekste“ (R. Paukštytė-Šaknienė „Tradicijos samprata šiuolaikiniame mieste“), „Etnokulktūrinė transformacija ir tarpkultūriniai ryšiai pasienyje“ (A. Zabielienė „Paribio etnokultūra ir folkloriniai ansambliai“ ir R. Mikštaitė-Čičiurkienė „Bendruomeninio gyvulių ganymo tęstinumas Gervėčių apylinkėse XXI a. pradžioje: tyrimo aktualumas ir būtinumas“). Dr. Žilvitis Šaknys turėjo skaityti pranešimą „Apmąstant Lietuvos etnologijos istoriją: Mažas mokslas su didelėmis institucionalizacijos problemomis“ plenariniame posėdyje, tačiau, užsitęsus sveikinimams, jis kartu su dar 2 plenarinio posėdžio pranešėjais buvo nukelti į apvaliojo stalo posėdį.
M. T. Rylskio menotyros, folkloristikos ir etnologijos institutas vieną mokslinio leidinio tomų „Liaudies kūryba ir etnologija“ (į metus išleidžiami 6 tomai), pavadinę spec. leidiniu, skiria įvairioms šalims. Taip jau išleista 16 spec. leidinių (Kanadai, Izraeliui, Rumunijai, Lenkijai, Baltarusijai ir kt.) – ir vienas paskutiniųjų – „Lietuvos etnologija“. Tai pirmasis leidinys nedidelei valstybei ir pirmasis – Pabaltijo šalims. „Liaudies kūryba ir etnologija. Lietuvos etnologija“ sulaukė konferencijos dalyvių dėmesio. Leidinys siunčiamas į žymiausias pasaulio bibliotekas, tad džiugu, kad apie Lietuvą, jos kultūrą ir istoriją sužinos ne tik ukrainiečių diaspora, bet ir kitų tautų mokslininkai, besidomintys Lietuva.
Ukrainos ir kitų šalių dėmesys konferencijai
Plenariniam posėdžiui bei sveikinimams vadovavo M. T. Rylskio menotyros, folkloristikos ir etnologijos instituto direktorė akademikė Hana Skrypnik. O sveikinimų, švenčiant instituto 90-metį susilaukta tikrai daug – beveik 30. Svarbiausius paminėsime: Ukrainos Prezidento Viktoro Janukovičiaus, Aukščiausios Rados pirmininko Volodymyro Litvino, Kultūros ministro Michailo Kulyniako, Kijevo miesto administracijos vadovo Aleksandro Popovo, Ukrainos nacionalinės Mokslų akademijos prezidento Boriso Potono, Istorijos instituto direktoriaus Valerijaus Chvoryj, Kijevo nacionalinio T. Ševčenkos universiteto Folkloristikos institutas, Dekoratyvinio meno institutas, T.Ševčenkos literatūros instituto, Ukrainos kalbos instituto, Lvovo mokslininkų, Lenkijos mokslų akademijos, Jano Dluhošo akademijos, Lenkijos ambasados Ukrainoje, Mikluko Maklajaus instituto. Ukrainiečių, gyvenančių Baškirijoje, vardu sveikino Maskvos valstybinio humanitarinio M. A. Šolochovo universiteto Ufos filialo direktorius Vasilijus Babenko, Lietuvos delegacijos atstovė dr. Aldona Vasiliauskienė, įteikusi daugiausia oficialių sveikinimų bei padėkų (iš Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto, Lietuvos istorijos instituto, Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje).
Istorijos instituto Lietuvos etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvitis Šaknys (kairėje) su Lietuvos Respublikos Seimo nare Rima Baškiene (dešinėje) apžiūri ukrainiečių išleistą leidinį, skirtą Lietuvos etnologijai
Akademikė H. Skrypnyk devyniems nusipelniusiems Instituto darbuotojams įteikė padėkas...
Salėje (beje, ji jau daug metų nešildoma, o sužvarbusiems klausytojams buvo nešiojama karšta arbata bei kava), kurioje vyko plenarinis posėdis, stenduose buvo eksponuojami instituto leidiniai. Tarp jų ir jau minėtas leidinys, skirtas Lietuvai.
Tad belieka tik pasidžiaugti, kad žinios apie Lietuvos liaudies meną, kultūrą, papročius pasklis ir tarp gausios ukrainiečių diasporos įvairiose pasaulio šalyse. Gal tada ir kai kurie, besivadinantys didžiausias šviesuliais, ims didžiuotis savo tautos kultūriniu palikimu, ragins gerbti ir mylėti savo Tėvynę.
Kultūrinė – meninė programa
Konferencijos dalyviams parengta meninė programa: koncertas Instituto salėje, Operos teatre „Eugenijus Oneginas“, ekskursija garsiajame Sofijos sobore ir į „skansens“ (muziejų po atviru dangumi).
Antrąją konferencijos dieną, gruodžio 9-ąją, buvo organizuota įdomi ekskursija: Žitomyro kryptimi į netoli Kijevo (30 km) esantį „Ukrainiečių kaimą“ (panašų į Rumšiškes, tik ženkliai mažesnį), sukurtą buvusio Julijos Timošenko patarėjo – Ukrainos politiko Volodymyro Dmytrovyčiaus Bondarenko (gim. 1952 m. gruodžio 4 d.) lėšomis ir rūpesčiu. 2005 m. jam kilo idėja pastatyti cerkvę toje vietoje, kur 2004 m. – Oranžinės revoliucijos metu – buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Tai padėka Aukščiausiajam už išgelbėtą gyvybę. V. Bondarenko pastatė medinę reto grožio Šv. Dmytro Solunskio cerkvę (tai Kijevo patriarchatui priklausanti Ukrainos stačiatikių cerkvė). Šalia cerkvės V. Bondarenko sukūrė muziejų po atviru dangumi – skansen – iš įvairių Ukrainos regionų atvežtos per 10 senovinių sodybų, kuriose atskleidžiama to meto kaimo buitis. Muziejuje „Ukrainiečių kaimas“ nuolat vyksta liaudies šventės. Be to, muziejus tapo mėgiama kijeviečių poilsio vieta, o taip pat vieta, kur organizuojami įvairūs renginiai (konferencijos, susitikimai, ekskursijos). Reikia pasakyti, kad V. Bondarenko mecenatoriška veikla plinta ir kitose gyvenimo sferose: medicinoje, kultūroje, sporte, jis teikia pagalbą ir labdarą nuskriaustiems bei našlaičiams.
Kijeve konferencijos dalyviai lietuviai susitiko su Graikų apeigų katalikų vyskupu vienuoliu studitu Juozapu (Josifu) Melianu bei Kijevo lietuvių bendruomenės (ji vadinasi Maironio lietuvių kultūros draugija) atstovais. Nuoširdūs ir prasmingi susitikimai paliko gražius prisiminimus.
Atgal
.jpg)
