VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

06.07. Jis buvo laimingas, galėjęs dirbti Medikas, biologas ir pedagogas prof. Stasys Biziulevičius Minint 100-ąsias jo gimimo metines

Prof. Ona Voverienė

 

Žmogaus vertė istorijoje apibūdinama ne tik tuo, ką jis palieka po savęs, bet žymiai daugiau tuo, kokią įtaką jis turėjo savo amžininkams, o per juos ir būsimosioms kartoms.

Vysk. Ričardas de Biori (1287-1345)

Su prof. Stasiu Biziulevičiumi teko bendrauti keliais aspektais: visų pirma, kaip su mano vyro pedagogo dr. Vlado Voverio bendraklasiu Aukštadvario progimnazijoje; juos siejo bendri jaunystės prisiminimai, bendra Dzūkija, jų linksmais ir gražiais pokalbiais ir aš, žemaitė, pasišildydavau. Vėliau susitikdavome su prof. Stasiu Biziulevičiumi mokslotyros konferencijose ir pasitarimuose, galiausiai bendradarbiavome „Mokslotyros“ žurnalo redakcinėje kolegijoje (prof. Romas Broniukaitis, prof. Ona Voverienė, prof. Stasys Biziulevičius ir dr. A.Jakimavičius), svarstydami gautus straipsnius žurnalui. Deja, išleidome 1998-2000 metais tik 6 žurnalo numerius. Dėl lėšų stygiaus ir kitų aplinkybių žurnalo leidyba nutrūko, nors žurnalas buvo populiarus ir daugelio mokslininkų pageidautinas. Prisimenu prof. Stasį Biziulevičių, kaip retos inteligencijos, mandagumo ir nuoširdumo žmogų, santūrų ir geranoriškai atrandantį pozityvų autoriui sprendimą, kritiką, išmintingą patarėją ir tikrą lietuvį, daug padariusį ne tik savo srities moksle, bet taip pat ir pedagogikoje, mokslo istorijoje ir tautotyroje.

 Knygos „Profesorius Stasys Biziulevičius. Gyvenimo ir veiklos apžvalga. Bibliografija“ viršelis

Todėl labai nudžiugino mielo mano kolegos mokslotyroje dr. Algimanto Jakimavičiaus padovanota jo ir jo bendražygės Sigitos Dagienės sudaryta knyga „Profesorius Stasys Biziulevičius. Gyvenimo ir veiklos apžvalga. Bibliografija“ (V., 2019). Ji pasirodė pačiu laiku. Visų pirma todėl, kad šimtmetis moksle yra ta riba, kurią peržengęs mokslininkas išlieka Amžinybėje. Kaip savo laiku rašė filosofas F. Nyčė: „Išgelbėti į praeitį nuėjusius... Štai, ką tikru išgelbėjimu aš vadinu...“ (F. Nyčė). Dar ir todėl, kad patvirtino mokslininko laimės dėsnį, sukurtą fiziko A.Einšteino ir suformuluotą taip: „Jeigu nori būti laimingas, tai nesiek savo gyvenimo su žmonėmis ir daiktais, o tik su gyvenimo tikslu“. Profesorius Stasys Biziulevičius taip ir padarė. Ir knygos epigrafe užrašyta: „Aš laimingas, kad galėjau dirbti.“ (Ten pat, p. 9).

Stasys Biziulevičius gimė 1919 m. gegužės 18 d. Alešiškių kaime Trakų apskrityje valstiečių Kipro ir Karolinos Biziulevičių šeimoje.1927-1930 m. mokėsi lenkiškoje ir lietuviškoje pradžios mokyklose, 1930-1935 m. lankė Aukštadvario progimnaziją. 1936-1939 m. dėl lėšų stygiaus mokėsi savarankiškai ir išlaikė egzaminus Švietimo ministerijos organizuotoje komisijoje Prienų „Žiburio“ gimnazijoje.1938-1939 paskutinę gimnazijos klasę baigė Kretingos pranciškonų gimnazijoje, remiamas jos direktoriaus Vinco Zajančkausko- Boneventūros. Tuo metu Kretingos pranciškonų gimnazijoje dirbo daug aukštos kvalifikacijos mokytojų, baigusių aukštuosius mokslus užsienyje. Buvo dėstoma lotynų kalba ir daug dėmesio skiriama religiniam auklėjimui, kultūros dalykams. 1939 m. rudenį įstojo į VDU Humanitarinių mokslų fakultetą. Dėl lėšų stygiaus turėjo fakultetą palikti ir 1939-1944 mokytojavo Ličiūnų km. (Paberžės vlsč), vėliau Griovų (Riešės vlsč) pradinėse mokyklose. Mokytojaudamas įstojo ir 1940-1942 m. studijavo lietuvių kalbą ir istoriją Vilniaus pedagoginio instituto mokytojų tobulinimosi fakultete. Paraleliai 1940-1943 metais Vilniaus universitete Humanitarinių mokslų fakultete studijavo visuotinę istoriją, išlaikė visus baigiamuosius egzaminus.1948 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Darbštus ir talentingas mokslininkas visą gyvenimą paskyrė medicininiams parazitologiniams tyrimams ir šios mokslo šakos istorijos tyrinėjimams, domėjosi lietuvių kalba, tautosaka, istorija, pedagogika. 1935-1939 metais aktyviai rinko tautosaką Alytaus, Trakų, Onuškio, Aukštadvario ir kitose Dzūkijos vietovėse. Surinktos dainos, padavimai, liaudies medicinos folkloras... daugiau negu 17 tūkstančių įrašų. Bendradarbiavo su Kaune tuo metu veikusiu Lietuvių tautosakos archyvu, siuntė jam savo surinktą medžiagą. Ši medžiaga dabar yra saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute1943 pabaigoje įstojo į nelegaliai veikusį VU Medicinos fakultetą. Jį baigė 1948 m., įgijęs medicinos gydytojo diplomą. 1947 m. rugsėjo mėnesį vedė odontologę Aleksandrą Liubauskaitę. Šeimoje gimė ir užaugo du vaikai – sūnus Gediminas ir dukra Živilė Jolanta. 1947-1956 m. dirbo Eksperimentinės medicinos, 1956-1959 m. Biologijos, 1955-1989 m. – Zoologijos ir parazitologijos, 1989-1992 m. – Ekologijos institute Protozoologijos laboratorijos vedėjas, profesorius (1971), 1950-1990 m. vadovavo Lietuvos medicinos istorikų, 1975-1990 m. Lietuvos protozoologų draugijai. Mokslinio darbo svarbiausios sritys: medicinos, gamtos mokslų istorijos, parazitologijos klausimai. Svarbiausios knygos: „Pagrindinės žmogaus helmitozės ir kova su jomis“ (1961), „Žmogaus askaridozė ir trichocefaliozė“ (1973); „Evoliucinė mintis senajame Vilniaus universitete“ (1991), „Zooantroponozės“ (su A. Barakausku) (1992); „Lambliozė“ (su G. Montvilaite-Koviene (1995); „Lietuvos zoologijos istorijos bruožai“ (1999); „Vilniaus universiteto istorijos (1976-1979 metai). Už ją gauta LSSR valstybinė premija (1981); „Medicinos terminų žodyno“ (1980) vienas iš autorių. Už nuopelnus Lietuvos mokslui jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas (1979). Apdovanotas SSRS MA akad. K. Skriabino medaliu (1983 ir akad. E.Pavlovskio medaliu (1984). Kaip rašoma knygos pratarmėje „S.Biziulevičius buvo gilus, mėgstantis mokslinę veiklą žmogus, universali savo interesų gausa asmenybė, priskiriama senajai kartai Lietuvos inteligentijos atstovų (Ten pat, p. 9).Savo mokslinėmis žiniomis ir patyrimu mielai dalinosi su jaunąja karta. Vadovaujant prof. Stasiui Biziulevičiui, dr. disertacijas apgynė G.Kondratjeva (1965, prof. S.Biziulevičius, E.Leikina); G.Montvilaitė (1970); B. Šimkūnienė B. (1970); Č.Lenkauskaitė (1972, S.Biziulevičius, P. Čibiras); B. J. Rožinskas (1974, S. Biziulevičius, B.Išmuchamedov); S.I. Juozapaitienė (1979, S. Biziulevičius, E.P. Puodžiūnienė), G.A. Valkiūnas ( 1984, S.Biziulevičius, M.B. Krylov); L.I. Malūkienė (1985 ). A.Prišmantaitė (1990, A.Merkys, S. Biziulevičius) ir kiti jau moksliniuose komitetuose.

Mokslininkas visą gyvenimą paskyrė medicininiams parazitologiniams tyrimams

Esu daug parašiusi straipsnių ir išleidusi knygų apie didžiuosius mūsų tautos žmones. Tarp jų „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ (2009); „Tautotyros etiudai“ (2011), „Tautos sargyboje“ (2012), „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji“ (2018) ir kt. ir dešimtis kartų įsitikinau, kad didieji žmonės, taip, kaip ir žvaigždės danguje, suspindi mokslo istorijoje visu ryškumu tik tada, kai šalia jų atsiranda žvaigždė palydovė, atspindinti pirmosios šviesą. Be jų – daugelis žvaigždžių užgęsta ir nugrimzta amžiams į srauniai tekančius Letos vandenis. Prof. Stasiui Biziulevičiui labai pasisekė, kad jo orbitoje atsirado tokia žvaigždė palydovė dr. Algimantas Jakimavičius, įamžinęs profesorių mokslo Istorijoje savo knyga „Profesorius Stasys Biziulevičius. Gyvenimo ir veiklos apžvalga. Bibliografija.“ (V.,2019) ir įtvirtinęs profesoriaus vardą Amžinybėje.

Išsamiai ir įdomiai parašyta pratarmė, kartu su profesoriaus dukra Živile Jolanta Biziulevičiūte-Kaminskiene, pateiktos ištraukos iš profesoriaus dienoraščio liudija apie jo vertybes – Tėvynės meilę, šiltus sentimentus tėviškei ir gimtajai Dzūkijai, tikėjimą, romantizmą, dvasinį lyrizmą.  Antrasis knygos skyrius skirtas mokslininko bibliografijai. Neveltui sakoma, kad mokslininko biografija visų pirma tai yra jo bibliografija. Prof. Stasio Biziulevičiaus bibliografija parengta su ypač didele meile ir ypač detaliai. Pirmoji jos dalis knygos (su visais itin detaliais aprašais), po jų – moksliniai straipsniai, pranešimai konferencijose: parazitologijos klausimais ir mokslo istorijos klausimais, liudijantys, kad profesorių visą gyvenimą lydėjo dvi mokslo mūzos, būtent biologija ir mokslo istorija. Trečiasis skirsnis: pedagoginis – disertacijų vadovas ir oponentas. Ketvirtasis: Leidinių redaktorius, redakcinių kolegijų narys, recenzentas, konsultantas. Toliau: Mokslo populiarinimo straipsniai. Nepublikuoti darbai. Skaityti pranešimai, ekspedicijos, užsakomieji darbai. Publikuoti tautosakos darbai. Tautosakos rinkiniai. Literatūra apie S.Biziulevičių. Ikonografija. Asmenvardžių rodyklė. Santrumpos.

Taip detaliai ir išsamiai paruoštos bibliografijos, galiu drąsiai teigti, galėtų pavydėti bet kuris mokslininkas. Esu daug recenzavusi bibliografinių rodyklių, bet turiu pripažinti, kad tokio kruopštumo ir išsamumo darbų – nedaug teko matyti. Bibliografinėje rodyklėje pateikti 732 įrašai, tarp jų 12 monografijų, 260 mokslinių straipsnių, 97 mokslo populiarinimo darbai, dar nepublikuotų darbų 13, skaitytų pranešimų įvairiuose tarptautinėse, sąjunginėse ir respublikinėse konferencijose – 14; ekspedicijų aprašymų -13,tautosakos įrašų 30, tautosakos rinkinių -35 ir literatūros apie profesorių ir jo veiklą -205 pozicijos. Pirmasis S. Biziulevičiaus straipsnis „Apsaugoti kultūros paminklus“ pasirodė „Tiesoje“1946, geg. 31 d., pirmasis mokslinis straipsnis -1954, pirmasis mokslo istorijos -„Trumpa medicinos mokslo Lietuvoje iki XX amžiaus pradžios apžvalga“ – 1955 metais.

Mokslininko įtaka tolimesnei mokslo raidai objektyviausiai yra matuojama jo darbų citavimu kitų mokslininkų savo srities ar gretimų sričių darbuose. Apie jo įtaką taip pat sprendžiama iš jo vadovautų ir sėkmingai apgintų disertacijų, o taip pat ir iš bibliografinėje rodyklėje pateiktos asmenvardžių rodyklės. Šiuo atveju skyriuje „Literatūra apie Stasį Biziulevičių“ pateiktos 506 mokslininkų pavardės. Tai tie mokslininkai iš kurių pats mokėsi būsimas profesorius, jo mokslo šakos pirmtakai bei kolegos – prof. P.B. Šivickis – 23 įrašai, prof. J. Kairiūkštis – 27 įrašai, prof. J. Elisonas – 11 įrašų, K.I. Skriabin – 9 įrašai,. jo kolegė T. Arnastauskienė – 39 įrašai ir kt., kuriais jis rėmėsi savo mokslinėje kūryboje, su jais tarėsi ir bendradarbiavo, ir mokslininkai, kuriems jo asmenybės pavyzdys ir darbai turėjo didžiausios įtakos jų interesų formavimuisi ir mokslinei kūrybai. Rodyklėje dažniausia minimi mokslininkai Ž. Biziulevičiūtė-Kaminskienė – 24, M. Babenskas – 21; A. Barakauskas – 19, B. Šimkūnienė – 16; V.Petrauskas – 9, J. Senutaitė -8 ir t.t. Išskirtinis dėmesys rodyklėje skirtas P. Zajančkauskui – 17, matyt, siejamam su jo asmenybės kilnumu ir pagalba jaunam mokslininkui Stasiui Biziulevičiui jo kelyje į pasirinkto mokslo viršukalnes.

Taigi knyga „Profesorius Stasys Biziulevičius. Gyvenimo ir veiklos apžvalga. Bibliografija“ – tai pati gražiausia dovana į Amžinybę išėjusiam kolegai, mokslininkui, jo atminimui. Kartu – tai ir mokslo istorijos skyrius, kuris po knygos pasirodymo jau niekada nebūna užmirštas. Prof. Stasio Biziulevičiaus 100-jų metinių proga 2019 m. gegužės 24 d. Gamtos tyrimų centras buvusiame Etnologijos mokslinio tyrimo institute organizavo konferenciją , kurioje prof. Stasio Biziulevičiaus mokiniai ir kolegos gražiai paminėjo jo atminimą. Esu dėkinga dr. A. Jakimavičiui už pakvietimą į konferenciją.

Atgal