KULTŪRA
06.07. Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje. Slėpingoji Antano Česnulio sodyba - gamtos ir meno parkas
Kazys Kęstutis Šiaulytis
Druskininkai – Dzūkijos pušynų karalystės sostinė. Ir greitaeigiai asfaltuoti keliai nuo Vilniaus ar Gardino, ir vieškeliai bei pėsčiųjų, dviratininkų takai bėgantys link kurorto, nepaklysdami vinguriuoja, atrodo, bekraštėje girioje, kvepia kadagynais, žydi zuikiakrūmiais, o rudenimis – viržiais. Prie vieno tokio kelio, skubančio iš Varėnos per Marcinkonis ir Latežerį, visai netoli Druskininkų, Naujasodėje, įsikūręs vienas garsiausių šios girių karalystės heroldų – skulptorius Antanas Česnulis. Jis, su didžia pagarba medžiui, jau daugiau nei keturiasdešimt metų, naujam gyvenimui prakalbina audrų nuverstus ąžuolus, šimtametes pušis. A.Česnulio sukurtos medžio skulptūros, paminklinės kompozicijos, kryžiai, stogastulpiai, pabirę daugybėje Lietuvos miestų: nuo Juodkrantės „Raganų kalno“ iki Čepkelių raisto, nuo Veisiejų ežerų iki garsiųjų Anykščių.
Kelio rodyklės informuoja – posūkis į „Drožinių ekspoziciją“. Taip kukliai įvardintas A.Česnulio ir jo žmonos Onutės savoje sodyboje kuriamas gamtos ir meno parkas. Žaluma čia dominuoja. Saulės nutviekstose pušyno atšlaitėse veši sodas, prie pastatų – alpinariumai, rododendrų kalvelės, gėlynai, Ratnyčios upelio pakrantėse baltuoja putinų žiedynai, skečia šakas Antano sodinti ąžuolai, įsibridę vandenin mirksta pajuodę alksniai, o vėjų parklupdyti gluosniai viršūnėmis ramsto kitą upės krantą. Tačiau gausius sodybos lankytojus labiausiai vilioja atraktyvūs parko objektai: iškilus vėjo malūnas – jame Antano Česnulio medžio drožinių ekspozicija, šalia jo, medžio nišose – skulptūromis iliustruota vaikų dainelė „Du gaideliai“, mažuosius ir jau amžiaus sulaukusius džiugina miško skardyje su akmenimis besigrumiantis milžinas, netoliese slibinui graso Šv. Jurgis, krūmuose slapstosi krūminės (samanės) virėjai, kažkur, linksmų melodijų sūkuryje sukasi iš liepos išskobtos poros...
Dekoratyvinis suolas virš Ratnyčios
Antano Česnulio portretas
Ratnyčia saulės spinduliuose
Vandenis (Šulinio sargas)
A.Česnulio skulptūra Šv. Kristoforas Ratnyčios upėje
A.Česnulio skulptūrinis bareljefas “Saulės tako” kūrėjui Vytautui Urnevičiui. Druskininkai
A.Česnulis. Draugiškas šaržas
A.Česnulis negaili humoro daugeliui savo drožinių herojų – ypač kai vaizduoja kolegas menininkus, bičiulius, bendražygius. Antano galerijoje aptiksi ir politiką Kubilių, ir poetą Erlicką, Seimo senbuvius, kalbėtoją, girdėtoją, fotografą, profesorių, filosofą...
Prie Ratnyčios, plačioje miško laukymėje, sukurtas, sakyčiau visas miestelis (o gal, visa šalis miniatiūroje?) Čia, vienoje troboje dienas stumia Žemaitės „Marti“ šeimyna, kitoje – vyksta B.Dauguviečio „Žaldokynės“ šventė, trečioje diskutuoja A.Vienuolio „Prieblandoje“ veikėjai. Atokiau – galvas kraipo du V.Krėvės „Prie dangaus vartų“ senukai. Trobelėje ant vandens – mąslus kanklininkas, o ant aukšto kuoro - pats Girių valdovas ir jo palyda – šernas, briedis, lapė, vilkas, stirna, apuokas, dar visas būrys margų paukščių. Didžiausiame rūme (kolonadoje) smalsuoliai atranda medžio bareljefų ciklą „Duonos kelias“. Šio nuotaikingo „miestelio“ gyvenimą stebi būrelis guvių žiūrovų, bei po ąžuolais įkurdinti Maironis, Čiurlionis.
Didžioji dauguma parko skulptūrinių kompozicijų ne taip lengvai aptariamos, aprašomos, ne vienu žvilgsiu aprėpiamos. Vien didžiojoje Rūpintojėlių ekspozicijoje – akmens riedulių sienos nišose rymo gal aštuoniasdešimties Lietuvos skulptorių Rūpintojėliai. Atidaus žiūrovo laukia ir epinis A.Česnulio darbas „Žmogaus gyvenimo momentai“, bareljefai K.Donelaičio „Metams“, skulptūrų
grupė „Prakartėlė“, kompozicijos Lietuvos istorijos temomis ir, gal originaliausias šalyje paminklas lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.
Ne vienas „medinukas“ skirtas gamtos bičiuliams – grybautojams, uogautojams, girininkams, ekologams. Ir jūs, kai buvosite šioje miškų karalystėje, užsukite, aplankykite Antano ir Onutės Česnulių kuriamą Gamtos ir meno parką – gal kurioje skulptūrų save atpažinsite?
Atgal
