VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

04.16. Paliekantys pėdsaką

Birutė Silevičienė,

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir valdybos narė

Visagino krašto metraštininkas, žurnalistas, rašytojas, publicistas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Algirdas Kavaliauskas neseniai išleido naują publicistikos, bibliografijos knygą „Paliekantys pėdsaką“.

Knygos „Paliekantys pėdsaką“ viršelis

Knygoje įdomiai pateikiamas pasakojimas apie Vilniaus universiteto 1965-1969 metų istorikų kursą (panaudoti kurso istorikų prisiminimai) su nuotraukomis ir įžanginiu  straipsniu apie atsakomybę. Šiame kurse mokėsi ir knygos autorius. Kurso draugų pasakojimai nuoširdūs ir atviri. Gyvenimo kelias tuometiniams studentams nebuvo lengvas, bet siekis įgyti norimą specialybę skatino siekti mokslo aukštumų.

„Kaip čia neprisiminsi įžymiojo literato Justino Marcinkevičiaus: Šalie didžių ketinimų, garsių darbų, / kur vienas kitą žudo, ryja, plėšo. / Dėl pažiūrų. Dėl turto. Jau turbūt /didžiausia gėda - neturėti priešo. (...) Visiems užteks tų priešų.

O praeityje, gal toje visuomenėje buvo kitaip. Gal ir ne visai taip, bet... Persų išminčius poetas O. Chajamas rašė: Šiandieną daug žmonių draugystės neverti, /Šiandieną tu prie jų nesėsk labai arti. / Pasižiūrėk į tuos, kuriais tiki labiausiai - /Ir akys atsivers: tau priešai jie slapti.

Būnant ne atsakingu supratimą galima jaukti ir sujaukti. Tenka girdėti: jaunimas gyvenimo nesupranta, nes žalias. O koks gali būti jaunimas? Visi negali būti vunderkindais. O su vyriausiaisiais esą dar blogiau, nesupranta, kad seni, nes seni. Štai kaip! Dar senovės išminčiai yra pastebėję, kad apie vyresnius paskleista daug netiesos.

Gal niekas neginčys, kad dabar visuomenė žymiai sudėtingesnė, negu buvo iki Sąjūdžio. Besiformuojanti naujoji visuomenė yra sukaupusi tai, ko daugelis nenorėtų net žinoti. Ir visa tai kol kas nesulaikomai veržiasi j priekį su individo ir grupių įvairiausiom ydom, pasakysim - ydingais interesais. Radosi partijų, organizacijų, neįvardintų grupių, atskirų individų sėkmingai besigrumiančių už teisę būti neišmintingais.

Pasirodo, įsitvirtino krašte parsidavę politikai, korumpuoti valdininkai, sukčiai verslininkai, pagaliau - ne visuomenė, o avių banda su neišmanėliais žurnalistais. Viskas tinka, jei žiūrime ne konkrečiai, o apibendrintai pasirinkę sau ar savo interesų grupei tinkantį pavyzdį, faktą ar šlykštų pramaną, kuriuos nelengva atskirti ir jį taikysime visiems. Kitas reikalas jei norime iš esmės, konkrečiai suprasti - bet tada reikia ant pečių turėti savo galvą. Reikia būti atsakingu!“, - rašoma knygoje.

Leidinys gausiai iliustruotas kurso draugų nuotraukomis. Tai jaunystės veidrodis, kuris išlieka istorijos puslapiuose, o užrašyti prisiminimai apie istorikų studijų laikotarpį, gyvenimą ir  darbus po studijų, užpildo gyvenimo pilnatvę. Tai didžiausia dovana žmogui.

 

 

Atgal