VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

05.11. Kudirkos Naumiestyje iškilmingai įteiktos Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijos

Vytautas Žeimantas

 

Lietuvos žurnalistai šiemet Spaudos, kalbos ir knygos dieną vėl pasitiko Kudirkos Naumiestyje, mieste, kuriame paskutinius savo gyvenimo metus praleido Vincas Kudirka, vienas žinomiausių tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų, mieste, kuriame šventai saugomas jo atminimas: gražiai prižiūrimas jo kapas, nuo 1934 metų miestui buvo suteiktas Kudirkos vardas, o jo pagrindinėje aikštėje stovi V. Grybo sukurtas V. Kudirkos paminklas, šalia veikia V. Kudirkos muziejus, kurio durys ir buvo svetingai atvertos šventės dalyviams.

Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje

Kudirkos Naumiestis ir Lietuvos žurnalistų šeima dar labiau suartėjo po 1990 metų, kai Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija nutarė įsteigti kasmetinę Vinco Kudirkos premiją. Ji dabar yra svarbiausia mūsų premija, skiriama žurnalistui arba jų kūrybinei grupei už brandžius humanistines, etines vertybes ir pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ar fotožurnalistikos autorinius darbus už praėjusius metus.

Kudirkos Naumiesčio bažnyčia nuo Šešupės tilto

Žurnalistai Vytautas Kvietkauskas, Vytautas Žeimantas, Juozas Šalkauskas, Bronius Čekanauskas prie V. Kudirkos paminklo

 

Kauniečiai žurnalistai

Fotografijos priemones turi visi, tad tarp objektyvo mėgėjų buvo ankšta

Ši kartą į Kudirkos Naumiestį suvažiavo daug žurnalistų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šakių, Kaišiadorių, kitų vietų. Šventinį renginį, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai suorganizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Vinco Kudirkos muziejus ir Šakių rajono „Laikraštis „Valsčius“ redakcija.

Iš pradžių buvo surengta ekskursija po Vinco Kudirkos muziejų. Ją vedė muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė. Pirmojo aukšto salėje galėjome susipažinti su Kudirkos Naumiesčio istorija. Ikonografinė medžiaga, žemėlapiai ir daiktiniai eksponatai pasakojo Šešupės ir Širvintos santakoje įsikūrusio miesto istoriją. Su gausia tarpukario ikonografine medžiaga buvo galima susipažinti ir skaitmeniniu formatu.

Ekspoziciją pagyvino XIX a. pabaigos tradicinė zanavykų apranga, sukomplektuota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografinės aprangos rinkinyje saugomų autentiškų eksponatų ir jų kopijų. Antrojo aukšto ekspozicija supažindino su knygnešystės ir XIX a. antros pusės tautinio judėjimo veikėjų - varpininkų - epocha.

Išskirtinis dėmesys ekspozicijoje skiriamas Vinco Kudirkos asmenybei. Vincas Kudirka, „Tautiškos giesmės“ autorius, idėjinis „Varpo“ vedlys, visą dešimtmetį iki pat mirties rūpinosi laikraščio leidyba. Tarp eksponatų - 1863 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje išleista maldaknygė, kurią Vincas Kudirka padovanojo savo šeimininkės Naumiestyje Petronėlės Krūzaitienės dukteriai Marijai; Vinco Kudirkos verstų knygų – George’o Gordono Byrono „Kaino“, Friedricho Schillerio „Viliaus Telio“ - rankraščiai; dailininko A. Grottgerio piešinių ciklo „Lituania“ fotoreprodukcijų albumas. Trijuose ekspozicijos informaciniuose terminaluose lankytojai galėjo pavartyti Vinco Kudirkos rankraščius, varpininkų periodinius leidinius „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“, knygnešių slaptai per sieną gabentas kontrafakcijas.

Pagrindinis šventinio renginio akcentas, aišku, buvo Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų laureatų paskelbimas ir premijų įteikimas.

Renginį gražiu poetiniu žodžiu pradėjo žinomas žurnalistas ir skaitovas Juozas Šalkauskas. Lyrinę gaidą pratęsė moterų kvartetas, prisistatęs labai paslaptingai: „Dvi mamos, dvi dukros“.

LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius

K.K.Šiaulyčio ir LA archyvo nuotraukos

Toliau renginį vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis paskelbė, kad 10 žmonių vertinimo komisija, vadovaujama docentės Jolantos Mažylės, šiemet Vytauto Gedgaudo premiją nutarė skirti vilniečiui Dovydui Pancerovui už knygą „Kiborgų žemė“ ir paramos projektą.

- Esu giliai sujaudintas. Nuoširdžiai dėkoju už pasitikėjimą, - sakė kolega D. Pancerovas.

LŽS narys, kolega Dovydas 2014-2016 metais dirbo reporteriu per Maidano revoliuciją, vėliau - Rytų Ukrainos fronte. Ši jo knyga nėra vien reportažų rinkinys ar jų perpasakojimas kitais žodžiais. Tai nuoseklus pasakojimas apie tai, kaip Dovydas atsidūrė Maidane ir kaip jį, rimtiems išbandymams nepasiruošusį jauną reporterį, įtraukė Ukrainos tragedija. Šis jos darbas - knyga ir labdaringa veikla, yra unikalus žurnalistinis projektas.

Po V. Gedgaudo premijos įteikimo, D. Radzevičius paskelbė, kad šiemet vertinimo komisija nutarė Vinco Kudirkos premiją skirti kauniečiui Juozui Kundrotui už knygas „Kryžius nuo knygnešio kapo“ ir „Viena knygnešio diena“.

Juozas Kundrotas daug metų dirbo Ignalinos, Jonavos rajoniniuose laikraščiuose, Kauno radijuje, yra LŽS ir NŽKA narys. 2017 metais jis išleido dvi Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirtas knygas: apysaką „Kryžius nuo knygnešio kapo“ ir romaną „Viena knygnešio diena“.

Autorius visą gyvenimą rinko faktus apie Lietuvos knygnešius, rašė apie juos apybraižas, esė, rengė radijo laidas. Savo kūrybinius ieškojimus ir atradimus kolega Juozas meniškai atskleidė knygnešio Juozo Akelaičio ir jo bendražygių dramatišką gyvenimo istoriją. Šios knygos - talentingo žurnalisto kūrybinio gyvenimo vainikavimas.

Iškilmingą renginį vainikavo Juozo Šalkausko skaitytos Bernardo Brazdžionio eilės ir lyriškos moterų kvarteto dainos, pritariant gitaroms.

Atgal