VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

04.24. Ignalinoje atidaryta paroda „Augustinas Voldemaras – pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovas“

Povilas Šimkavičius,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Balandžio 20 d. Ignalinos krašto muziejuje atidaryta paroda „Augustinas Voldemaras – pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovas“, kuri skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir prof. Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinėms paminėti. Tą pačią dieną Dysnos kaime, Didžiasalio seniūnijoje vyko informacinio stendo apie Augustiną Voldemarą atidengimo ceremonija.

Parodos atidaryme dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Europos parlamento narys Bronis Ropė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys, Augustino Voldemaro giminaičiai – Augustinas, Geraldas ir Eimutis,Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai bei kiti garbingi svečiai.

Augustinas Voldemaras – žymus Lietuvos politikas, valstybės veikėjas, mokslininkas, vertėjas ir publicistas

Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė išsamiai ir įdomiai apžvelgė prof. Augustino Voldemaro (1883 m. balandžio 16 d.–1942 m. gruodžio 16 d.) gyvenimo kelią. Direktorei talkino muziejininkė Agnė Skunčikaitė.

„Galima sakyti, kad šis neeilinio talento ir nepaprastos energijos žmogus buvo gimęs po laiminga žvaigžde – likimas jam ne kartą suteikė puikių šansų, suvesdavo su jam padėti pasirengusiais žmonėmis. Tėvai teišgalėjo išleisti jį į Tverečiaus liaudies, o vėliau į Švenčionių trijų klasių mokyklą, kurią baigęs jis įsidarbino raštininku. Apie tolesnius mokslus buvo galima tik pasvajoti, jei ne palankiai susiklosčiusios aplinkybės: vyresnysis brolis, ieškodamas geresnio gyvenimo ir įsitaisęs dirbti garsiajame Peterburgo Putilovo fabrike, 1900 metais čia pakvietė ir A. Voldemarą, suteikdamas jam kuklią finansinę paramą. Tiesa, nei pragyventi, nei pasiruošti mokslams gimnazijoje šios paramos neužteko. Bet būsimam politikui sekasi: per gerus pažįstamus jam pavyksta įsidarbinti Mokslų akademijos bibliotekoje. Taigi, dabar jis turi ne tik duonos kąsnį, bet ir puikią galimybę ruoštis stojamiesiems egzaminams“, – kalbėjo R. Veličkienė.

 Pirmoje eilėje iš kairės: Bronis Ropė, Henrikas Šiaudinis, Gintautas Kindurys, Geraldas Voldemaras ir Laimutis Ragaišis

Iš dešinės: Renata Veličkienė ir Agnė Skunčikaitė

Henrikas Šiaudinis

 Augustinas Voldemaras

 Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokiniai ir jų mokytoja Virginija Stulgienė

 Iš kairės: Birutė Paukštienė, Jurgita Antonovienė ir Aldona Čeponienė. Autoriaus nuotraukos

A. Voldemaras aukso medaliu baigė Sankt Peterburgo gimnaziją, vėliau universitetą, kur 1911 m. jam buvo suteiktas docento laipsnis. Po stažuočių Italijos ir Švedijos universitetuose jis gavo ekstraordinarinio profesoriaus vietą Permės universitete.

Grįžus į Lietuvą išryškėjo A. Voldemaro, kaip politikos veikėjo, vaidmuo. 1918 m. jis buvo išrinktas į Lietuvos Valstybės Tarybą. Netrukus Tarybos Prezidiumo skyrimu tapo Ministru Pirmininku ir ėmė vadovauti pirmajam Ministrų Kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras ir kurį laiką – krašto apsaugos ministras. Išsipildė A. Voldemaro svajonė tapti nepriklausomos Lietuvos vadovu, ir šios svajonės jis neatsisakė visą gyvenimą. Eidamas krašto apsaugos ministro pareigas 1918 m. lapkričio 23 d. pasirašė pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo.

„Antrą kartą valstybės priešakyje A. Voldemaras atsidūrė 1926 m., kai gruodžio 17 d. grupė karininkų įvykdė valstybės perversmą. 33 mėnesiai, kuriuos A. Voldemaras praleido Ministro Pirmininko poste, paliko prieštaringą istorinį pėdsaką. Neginčytina tai, kad jo vadovaujamai vyriausybei pavyko pasiekti reikšmingų užsienio politikos laimėjimų, kurių Lietuvai iki tol nebuvo pavykę pasiekti: konkordato su Vatikanu pasirašymas, Vilniaus bylos iškėlimas Tautų Sąjungoje, sutarties su Vokietija, pripažįstančios Lietuvai Klaipėdos kraštą, sudarymas, įskaitant ir keletą itin naudingų su šia šalimi ekonominių susitarimų“, – tęsė pasakojimą R. Veličkienė.

Toliau muziejaus direktorė paminėjo 1929 m. gegužės 6 d. dramatiškus įvykius – pasikėsinimą į Lietuvos Ministro Pirmininko bei jam artimų žmonių gyvybes. Jau kitą dieną laikraštis „Lietuvos aidas“ paskelbė naujienų agentūros ELTA pranešimą: „Vakar kėsinosi nužudyti ministerį pirmininką. Užmuštas adjutantas vyr. leit. Gudynas, sužeistas prof. Voldemaro sūnėnas, adjutantas kpt. Virbickas ir dar keli iš publikos“. R. Veličkienė taip pat pateikė informaciją apie dar vieną pasikėsinimą: „Praėjus keletui savaičių po pasikėsinimo Augustinas Voldemaras smarkiai susirgo grįžęs iš priėmimo Prezidentūroje, kur Antanas Smetona buvo pakvietęs pietų visą ministrų kabinetą, anksčiau, beje, to niekada nedaręs. Voldemaras įtarė, kad tai būta dar vieno pasikėsinimo į jo gyvybę“.

Parodos dalyviai išgirdo apie Antano Smetonos surengtą, pasitelkiant šachmatų terminą, mato situaciją, kai A. Voldemarui sugrįžus iš užsienio jo kabineto nariai visi iš karto atsistatydino (dauguma jų vėliau buvo vėl pakviesti į buvusias pareigas), o Ministrą Pirmininką A. Smetona atleido savo dekretu. Vėliau be aiškesnio teisinio pagrindo „kaip pavojingą visuomenės tvarkai ir rimčiai“ asmenį ištrėmė iš pradžių į Platelius, vėliau – į Zarasus, o 1934-1938 m. netgi įkalino, apkaltinus valstybinio perversmo organizavimu.

„Prieš pat okupaciją Voldemarai gyveno užsienyje. Tačiau 1940 m. birželį, kai Smetonos pabėgo į užsienį, A. Voldemaras netikėtai nusprendė grįžti į Lietuvą. Traukiniu iš Berlyno parvažiavo ir Matilda Voldemarienė. Visada ištikima vyrui ji sutuoktinį lydėjo į galimą pražūtį. Taip ir atsitiko. Tik atvykę į Lietuvą Voldemarai buvo suimti ir išvežti į Maskvą, kur buvo įkalinti. Tuomet ištremti į Šiaurės Osetiją. Po metų politikas atsidūrė Butyrkų kalėjime, badavo ir galiausiai išsekęs 1942 m. gruodžio 16 d., būdamas 59 metų, miršta. Žmona Matilda mirė 1942 m. rugpjūčio 25 d. Kislovodsko kalėjime“, – užbaigė pasakojimą R. Veličkienė.

Ignalinos krašto muziejus – puiki vieta istorijos pamokoms

Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis pasidžiaugė, kad mažame Lietuvos kampelyje šalia Baltarusijos sienos – Dysnoje prisimintas garbus kraštietis. Meras pabrėžė, kad Augustinas Voldemaras yra pavyzdys jaunimui kaip siekti tikslų gyvenime. H. Šiaudinis padėkojo Didžiasalio „Ryto“ gimnazijai ir darbų mokytojui Dariui Vytėnui, kuris savo rankomis pagamino informacinį stendą apie Augustiną Voldemarą, Didžiasalio seniūnijai, Dysnos krašto bendruomenei už iniciatyvą atidengiant informacinį stendą.

Parodos organizatoriams dėkojo ir skatino rinkti ir viešinti istorinę medžiagą apie Ignalinos kraštą Europos parlamento narys Bronis Ropė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys bei Augustinas Voldemaras, Ministro Pirmininko giminaitis ir bendravardis.

Ignalinos krašto muziejaus direktorė R. Veličkienė patikino, kad ši parodos salė – puiki vieta istorijos pamokoms apie Augustino Voldemaro veiklą.

Renginio metu koncertavo Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokiniai ir jų mokytoja Virginija Stulgienė.

Parodos atidarymą vainikavo Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos direktorės Birutės Paukštienės, pavaduotojos Aldonos Čeponienės bei mokytojos Jurgitos Antonovienės jautriai ir didingai atlikta Vytauto Kernagio daina „Baltas paukštis“.

Renginį, kuris įtrauktas į projektą „Lietuvos muziejų kelias“, organizavo Ignalinos rajono savivaldybės Didžiasalio seniūnija, Didžiasalio „Ryto“ gimnazija, Ignalinos krašto muziejus ir Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

 

Atgal