KULTŪRA
12.30. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos muzikos edukacijos projektai
Lidija Veličkaitė
Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Bendrojo fortepijono klasės iniciatyvinė metodinė grupė, vadovaujama metodinės grupės pirmininkės mokytojos Janinos Karalienės, nuo 2001 m. organizuoja ir įgyvendina muzikos edukacinius projektus, koncertus susitikimus ir jaunųjų atlikėjų konkursus. 2001–2017 m. buvo surengta 23 muzikos edukaciniai projektai, 7 koncertai susitikimai, keturi konkursai PIANO–FORTE mokykloje ir trys respublikiniai konkursai (2010, 2012, 2015 m.). Edukacinių projektų programoje įvairių Europos, Rusijos ir Lietuvos kompozitorių muzika, kaip „Prancūzų kompozitorių kamerinė muzika“, „Sergejus Prokofjevas ir XX–XXI amžių muzika“, „Nūdienos lietuvių kompozitorių kūriniai“ ir daugelis kitų. 2007–2008 m. surengti koncertai susitikimai su kompozitorėmis Zita Bružaite, Kristina Vasiliauskaite ir Raminta Šerkšnyte. Įvyko kompozitorių Nijolės Sinkevičiūtės fortepijoninių kūrinių koncertas ir Olgos Beliukevičienės fortepijoninių pjesių rinkinio pristatymas koncertas. Paminėti buvusios Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogės Aleksandros Baltrėnienės 100 m. ir kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 90 m. jubiliejai su jiems skirtais koncertais. Edukaciniai projektai Vilniuje vyko Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, M. K. Čiurlionio namuose, Aleksandro Puškino muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Muzikos galerijoje, Steinway&Sons salone, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat Užutrakio dvaro rūmuose, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 3-5 klasių choras
Moksleiviai ir mokytojai po renginio Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Bendrojo fortepijono, chorinio dainavimo ir dirigavimo, muzikos teorijos ir istorijos bei užsienio kalbų metodinės grupės, paskutiniais šių 2017 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, artėjant gražiausioms metų šventėms, surengė edukacinį projektą „Vokiečių muzika ir poezija“, kuris įvyko Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Projekto koordinatoriai: Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pavaduotoja muzikai Eglė Čobotienė, mokytojai Agnė Blaževičienė, Nailia Galiamova, Eugenija Jelesina, Janina Karalienė, Algirdas Kiškis, Saulė Krikščiūnaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vedėja Živilė Časaitė. Projektiniame darbe dalyvavo mokytojai: Ala Bendoraitienė, Agnė Blaževičienė, Irina Cymbal, Eglė Ganusauskienė, Vilija Geležiūtė, Dovilė Grušnienė, Eugenija Jelesina, Dainius Jozėnas, Vaiva Kapčiuvienė, Janina Karalienė, Jurgita Kazakevičiūtė, Gabrielė Kondrotaitė, Saulė Krikščiūnaitė, Laima Lileikienė, Virginija Mikailienė, Justina Paltanavičiūtė, Vilma Pečiukonytė, Vida Prekerytė, Neringa Puišytė, Jūratė Rudaitienė, Raimonda Savickienė.
2017 m. lapkričio 30 d. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokyklos Konferencijų salėje įvyko pirmasis muzikos edukacinio projekto „Vokiečių muzika ir poezija“ renginys, į kurį paklausyti atliekamų muzikinių kūrinių atvyko moksleivių tėveliai ir artimieji. Projekto dalyvius pasveikino Bendrojo fortepijono metodinės grupės pirmininkė Janina Karalienė. Renginį vedusi chorinio dainavimo ir dirigavimo 11 kl. moksleivė Atėnė Gureckaitė kalbėjo: „Tikriausiai nesuklystume pasakę, kad būtent Vokietijoje visais laikais gyveno ir kūrė patys įtakingiausi Vakarų Europos kompozitoriai. Jau viduramžiais, šalia minezingerių ir meisterzingerių, čia iškilo vienuolė Hildegarda Bingenietė, kūrusi himnus ir liturgines dramas. Kiek vėliau, baroko epochoje, Vokietija buvo Europos kultūrinio gyvenimo centras, pasauliui padovanojęs tokius žymius kompozitorius kaip Johanas Sebastianas Bachas, Frydrichas Hendelis, Dytrichas Bukstehudė. Itin ryškų pėdsaką muzikos istorijoje paliko ir vėlesni kūrėjai – klasicistas Liudvikas van Bethovenas atvėrė kelius romantizmui, o romantikas Richardas Vagneris nutiesė taką modernizmui. Net ir šių laikų kompozitoriai dažnai atsigręžia į vokiečių klasikus, teigdami, jog šie buvo ne tik originalūs ir išradingi, bet ir itin modernūs, žengę didelį žingsnį naujos, dar tik begimstančios epochos link. Šią popietę ir skiriame įvairių epochų vokiečių muzikai ir poezijai.“
Muzikinis renginys prasidėjo 3–5 klasių choro atliekamomis J. Bramso „Lopšine“ ir F. Mendelsono–Bartoldi „Lauko gėlėmis.“ (dirigentė Saulė Krikščiūnaitė, chormeisterė Eglė Ganusauskienė, koncertmeisterė Agnė Jurkūnienė). Fortepijonu vokiečių kūrinius atliko pučiamųjų instrumentų, chorinio dainavimo ir dirigavimo, smuiko, arfos, obojaus, fleitos, saksofono, mušamųjų instrumentų specializacijos pirmos–aštuntos ir vienuoliktos klasės mokiniai. Chorinio dainavimo ir dirigavimo 7 klasės mokinė Ieva Marija Daugirdaitė vokiečių kalba padeklamavo H. Heinės eilėraštį „Lorelei“ (Loreley) ir J. von Eichendorfo eilėraštį „Kalėdos“ (Weihnachten) – muzikos kūrybos specializacijos 9 klasės mokinys Benas Jonušas.
Antrasis muzikos edukacinio projekto „Vokiečių muzika ir poezija“ renginys įvyko 2017 m. gruodžio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos salėje „Muzikavimo erdvė“. Prieš renginį atvykę mokiniai ir mokytojai turėjo progą apžiūrėti naujai įrengtos bibliotekos patalpas, po kurias pačius mažiausius mokinius vedžiojo ir pasakojo vyriausioji bibliotekininkė kultūrinei edukacijai Julija Charsika, o vyresniems ir mokytojams – Kultūrinės veiklos vadybininkė Irena Grinienė.
Muzikinis renginys, kurį vedė moksleivė Atėnė Gureckaitė, pradėtas J. Bramso daina „Lopšine“, kurią, akompanuojant Saulei Krikščiūnaitei, atliko 5 kl. chorinio dainavimo ir dirigavimo specializacijos mokinė Kamilė Dilnikaitė. Fortepijonu vokiečių kūrinius atliko pučiamųjų instrumentų, chorinio dainavimo ir dirigavimo, smuiko, arfos, obojaus, fleitos, saksofono, mušamųjų instrumentų, violončelės specializacijų pirmos, trečios, ketvirtos, aštuntos, dešimtos ir vienuoliktos klasių mokiniai. Vokiečių kalba eilėraščius deklamavo trys moksleiviai. Į renginį susirinkusi pilnutėlė salė klausytojų įdėmiai klausėsi jaunųjų atlikėjų ir negailėjo gausių aplodismentų.
Organizuojami muzikos edukacijos projektai mokiniams suteikia galimybę susipažinti su įvairių kompozitorių kūryba, koncertuoti įvairiose erdvėse, tuo parodant ir pasiektus rezultatus. Muzikos edukacijos projektai motyvuoja moksleivius dirbti kūrybiškai, domėtis platesniu meniniu kontekstu, kaupti sceninę patirtį. Tai puiki ugdymo veiklos forma, kurios rezultatai yra akivaizdūs ne tik mokyklos, bet ir Vilniaus miesto muzikinėms bendruomenėms.
Atgal
