VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

12.05. Meilės kibirkštėlė

Birutė Silevičienė

Ką tik iš spaudos išėjo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario Alfredo naktinio 14-oji eilėraščių knyga „Meilės kibirkštėlė“. Tai 204 puslapių apimties knyga apie meilę, Tėvynę ir gyvenimą. Jo eilės dainingos, lyriškos, linksmos, šmaikščios. Apie A.Naktinį jau esu rašiusi „Lietuvos aide“, tai nuoširdus, atviras ir labai pareigingas žmogus. Dukra taip pat rašo eilėraščius, žmona Gertrūda – literatūros žinovė, padeda  išvengti gramatikos ir stiliaus klaidų.

 Knygos „Meilės kibirkštėlė“ viršelis

Jo kūryba, minčių esė skelbta internetiniuose puslapiuose, periodikoje, įtraukta į daugiau kaip 60 almanachų bei antologijų. Pagal jo eiles sukurta 240 dainų, giesmių, dainelių vaikams, kartu su kompozitoriais išleisti šeši dainų natų rinkiniai. 2000 m. A.Naktinis pripažintas Kaimo kultūros šviesuoliu.

Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio“ draugijos narys, poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“, Biržų literatų klubo „Versmė“, literatūrinio susivienijimo „Vingis“ narys.

Literatūros žinių sėmėsi Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete, čia jam suteiktas Garbės nario vardas.

Linkiu poetui ir jo šeimai sveikatos, tvirtybės, o „Lietuvos aido“ skaitytojams parinkau eilėraščių iš jo naujosios knygos „Meilės kibirkštėlė“.

Skolą posmais grąžinu

Kelias veda į gimtinę

Per laukus žalius, plačius.

Gimto krašto pasiilgę

Atvažiuojam į svečius.

 

Ežeras plačiai banguoja.

Vilnys plukdo laivelius.

Pačios širdys uždainuoja,

Kai sutinkame savus.

 

Tyras pirmas meilės jausmas,

Draugės šypsena veide

Vėl į atmintį sugrįžta

Vaikštant smėlio krantine.

 

Tikro rūpesčio ir meilės

Širdys pilnos su kaupu.

Tau, gimtine, savo sieloj

Švelnų ilgesį supu.

 

Neištirpo mūsų svajos

Tų jaunatviškų dienų.

Savo brangiai tėviškėlei

Skolą posmais grąžinu.

 

Sutuoktiniai

Sutuoktiniai prie stotelės

Stovi, žvelgia į šalis.

Jie neturi ką sakyti,

Neaplanko jų mintis.

 

Kai prieš ketvirtį amželio

Čia stovėjo dar jauni,

Po kvapiom didingom liepom

Meilė mezgėsi širdy.

 

Nuo šarmos pabalo galvos,

Jau anūkai nemaži.

Ką jie mąsto čia po liepom –

Neatspėsi, dievaži...

 

Gyvenimo akvarelė

Metelių neskaičiuoji,

Kol sveikas gyveni.

Jaunystė spinduliuoja,

Senatvė dar toli.

 

Istorija kartoja,

Kad esame svečiai,

Liūdna gaida byloja:

Nebūsi čia ilgai.

 

Kasrytąsaulė teka,

Apšviečia ji takus.

Švelnus vėjelis šneka

Ir šypsosi dangus.

 

Sustok bent valandėlę,

Skubėki pamažu –

Spalvotą akvarelę

Nulieti taip gražu.

 

Atgal