KULTŪRA
10.24. Prisiminimų popietė su profesoriumi, smuiko virtuozu Eugenijumi Paulausku
Lidija Veličkaitė
Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos koncertų salėje gražią, saulėtą 2017 m. rugsėjo 27 d. popietę 7 klasės moksleivis smuikininkas Pijus Česaitis (mokytoja Ingrida Armonaitė-Galinienė), akompanuojant mokytojai Emilijai Budžemaitei, griežė Edvardo Elgaro „Salut d’amour“ melodiją. Jos klausėsi Lietuvos kvarteto primarijus, pedagogas prof. Eugenijus Paulauskas ir susirinkę mokyklos pedagogai, mokiniai bei profesoriaus gerbėjai.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja muzikos ugdymui Eglė Čobotienė šią popietę pavadino tiesiog ypatinga, nes salėje yra žmogus iš didžiosios raidės – profesorius, smuikininkas Eugenijus Paulauskas, kuris šį rudenį švenčia savo 90-ąjį gimtadienį. „Mokyklos bendruomenė kartu su Styginių instrumentų skyriaus vedėja Ona Abaryte - Liaškoviene Jus labai mylime, džiaugiamės, kad esate čia, tikime, kad jūs atversite daug savo gyvenimo momentų ir sveikiname Jus, linkėdami stiprybės, neblėstančios šypsenos,“- kalbėjo Eglė Čobotienė.
Prof. E. Paulauskas stebėjosi Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos neatpažįstamai pasikeitusiu veidu – aplinka, naujai paruoštomis mokiniams klasėmis ir už tą rūpestį jis labai dėkingas mokyklos vadovybei. Profesorius nesilankė mokykloje 20 metų, nuo tada, kai baigė pedagoginį darbą joje. Tęsti savo kūrybinės veiklos negalėjo dėl blogai valdomo piršto, nes groti blogiau, nei mokėjo, nenorėjo. Net klausydamas savo koncertų įrašų, profesorius kiekvieną kartą mąstė, kad jis galėjo tobuliau groti. Aiškiaregiškai matė jaunųjų muzikantų perspektyvas tobulėti ir kelius, kaip tai pasiekti.
Renginio vedėjas muzikologas Kazimieras Arvydas Karaška dėkojo Dievui, ar likimui, kad Lietuvai, Europai, pagaliau ir pasauliui buvo padovanotas Dievo pateptasis smuikininkas – virtuozas, kvarteto primarijus, puikus pedagogas, prof. Eugenijus Paulauskas. Kažkada kelią į muziką pradėjo labai anksti, dar nė šešerių metų nesulaukęs jau paėmė smuiką į rankas. Tai tas berniūkštis su nuspardytais nuo futbolo batukais ir apdaužytais keliais, bet nepaprastai pagarbiai laikantis smuiką. 1949 m. birželį būsimasis 21 m. virtuozas jau grojo Vilniaus koncervatorijoje (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija) baigiamuosiuose egzaminuose su prof. Baliu Dvarionu ir diplomantu Jurgiu Fledžinsku. K. A. Karaška išsamiai rašęs apie E. Paulauską vadindamas jį vienu žymiausių smuikininkų, bet ateityje žada rašyti „žymiausias Lietuvos smuikininkas“. Jo smuiko tonas, nepriekaištinga technika, stilius susilaukė pačių įžymiausių ne tik žurnalistų, bet ir kolegų atsiliepimų. „Lietuvos kvartetas užkariavo Budapešto publikos simpatijas. Norėčiau išskirti E. Paulausko griežimą. Jauti, kad tai įgimtas talentas. Primarijus griežia nepaprastai lengvai, jam nėra techninių problemų. Nepaprastai gražus smuiko garsas,“- tokiais susižavėjimo žodžiais garsusis vengrų smuiko virtuozas prof. Vilmosz Trai išgyveno tą įspūdį, kurį paliko 1959 m. Budapešto tarptautinio kvartetų konkurso II -ros premijos laureatas Lietuvos kvartetas ir jo primarijus. Nė kiek ne mažesnį įspūdį garsiausiose Europos koncertų scenose paliko solisto rečitaliai. „Ansamblio muzikavimas (tą kartą su puikiu pianistu Dainiumi Trinkūnu) pasižymėjo sodriu skambėjimu, subtiliais piano garsais ir veržliu crescendo. Smuikininkas E. Paulauskas griežė įstabiai; dvasingas tonas neprarasdavo grožio net stipriausio sforzato vietose. Susidarė įspūdis, kad techninius sunkumus jis įveikia tarsi žaisdamas,“- 1972 m. žavėjosi Vokietijos laikraščio „Trierische Landeszeitung“ muzikos recenzentas. Mažąjį Eugenijų mokė Stanislovas Jurkevičius, bajoras, baigęs Sankt Peterburgo konservatoriją pas įžymųjį smuiko pedagogą, garbingąjį žydą Leopoldą von Auerį. 1918 m. S. Jurkevičius pabėgo iš raudonojo perversmo į Lietuvą, į Šiaulius, čia pastebėjo retų gabumų vaiką ir mokė jį privačiai. Po pirmųjų pamokų S. Jurkevičius kategoriškai atsisakė imti atlygį už darbą, jau suprasdamas, kad šis mokinys išeis į didįjį muzikos kelią. Eugenijus anksti pradėjo muzikuoti važinėdamas su mokytoju į Ginkūnus, Zubovų dvarą. Tai buvo namų muzikavimas – styginiai bei fortepijoniniai trio, kvartetai – jaunasis muzikantas grojo lygiavertiškai su suaugusiais muzikais. Vilniaus konservatorijoje studijavo pas įžymų smuikininką, prityrusį pedagogą Jakovą Targonskį (Leopoldo von Auerio, A. Jampolskio, K. Mostraso mokinį).
Prof. E. Paulauskas priminė, kad buvo trys pagrindinės muzikos pedagogikos mokyklos – rusų, vokiečių ir prancūzų. Iš jų populiariausia buvo rusų mokykla. Jos mokiniai pasklido po visą pasaulį. Smuikininkas, koncertmeisteris Šmuelis Bernšteinas buvo įkūręs Lietuvos radijuje kvartetą, po truputį koncertavo ir darė įrašus – E. Paulauskas buvo paimtas antruoju smuiku groti. Kaip solistas ir Lietuvos kvarteto primarijus E. Paulauskas apvažiavo visą Rusijos Sibirą, tarptautiniuose konkursuose atstovavo Sovietų Sąjungą. Tačiau, norint pakliūti į tuos konkursus, reikėjo visoje Sovietų Sąjungoje nugalėti, būti pirmajam.
E. Paulauskas teigė, kad gabumus jis su broliu Virgilijumi paveldėjo iš mamos Marcelijos Katauskaitės, turėjusios labai grąžų balsą. Eugenijus, ją mėgdžiodamas, pradėjo dainuoti. Jo patėvis Leonas Noreika (buvęs esperanto kalbos pirmininkas Šiauliuose) pastebėjo, kad Eugenijus turi muzikinę klausą, tad išleido mokytis į Šiaulių muzikos mokyklą. E. Paulausko nuomone, gana daug aukščiausiais talentais apdovanotų žmonių nesugebėdavo savęs atrasti – arba jų neatrasdavo pedagogai, arba jie patys pražudydavo savo talentus. Profesorius sako, kad genai gerai, bet jei nori ką pasiekti, reikia, kad tave mokytų profesionaliai mokyklai atstovaujantis pedagogas. Genai ir mokykla – pagrindiniai dalykai. Klausa, darbštumas – viskas įeina į genus. Tai liudija ir jo brolio dainininko Virgilijaus Noreikos aukščiausieji pasiekimai. Kalbėdamas apie pedagogus, E. Paulauskas liepia prisiminti vieną kasdien vartojamą žodį ir jausmą – laisvė. Visame kame – laisvė. Valgyti – laisvė, žaisti krepšinį – laisvė ir t. t. Kiek smuikininkų groja per jėgą, todėl dažnai nuo įtampos miršta scenoje. Patį Eugenijų mokė teisingai, nevertė daryti to, ko jis nenori. Todėl E. Paulauskas ir pasiekė aukštumas, kad, pamažu muzikinėje srityje augdamas, išgavo reto grožio stygų skambesį. Lietuvos kvartetas (jo įtakoje susikūrė ir kiti kvartetai) gimė tuometinio kultūros ministro, iš profesijos violončelininko, Juozo Banaičio (kultūros ministras 1958 – 1967 m.) iniciatyva. E. Paulausko įsitikinimu, kvartetas yra ypatingas muzikos pasaulis, muziką kvartetams rašė iškiliausieji kompozitoriai. L. Bethovenas parašė 16 kvartetų, visus juos maestro grojo ir ne tik juos, bet ir visas sonatas smuikui.
Jubiliatas Eugenijus Paulauskas (centre) su renginio organizatoriais ir dalyviais. Nuotrauka Dalios Vasiliauskaitės
Kadangi renginys vyko Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kurioje E. Paulauskas dirbo 1986 – 1996 m., vedėjas paprašė maestro prisiminti tuos metus, kai jo mokomi čiurlioniukai, tik baigę šią mokyklą, pakliūdavo tiesiai į konservatoriją. Vienas iš jų – ryškiausias ugdytinis, smuikininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno muzikos akademijos Styginių katedros vedėjas prof. Raimondas Butvila.
Prof. R. Butvila nuo pat pradžių iki dabar vadino savo mokytoją tik maestro ir niekaip kitaip. Jis išskyrė du labai svarbius dalykus, kurie maestro išskiria iš kitų. Vienas iš jų – ar groji vienas, ar kvartete, maestro pateikia tikslines pastabas ir jau grojimas esmingai raiškesnis. Antras dalykas, kurį buvęs mokinys su dėkingumu nori pabrėžti, tai, kad maestro pripažindavo kiekvieną studentą kaip meninę individualybę. Niekada nereikalaudavo, kad grotum būtent taip, o ne kitaip. E. Butvila prisimena tą jausmą, kai jis sugrojo kažkaip kitaip, nei buvo reikalaujama, bet nesulaukė pedagogo pastabų. Tai jis vadina labai talentingo pedagogo bruožu – leisti groti taip, kaip mokinys jaučia, nes tai yra didžiulis savo profesijos išmanymas, ugdant atlikėjo individualybę.
Prisiminimų popietės pabaigoje vėl skambėjo muzika. Smuikininkė Saulė Kondrotaitė su pianiste Irina Dombrovskaja atliko J. Gruodžio „A la Chopin“. Violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė dėkinga profesoriui už pirmąsias kvartetinio meno pamokas, kurios išliko visam gyvenimui, emocionaliai atliko Makso Rėgerio preliudą iš II siuitos d-moll. Smuikininkas Raimundas Butvila su pianiste Aušra Banaityte atliko P. Čaikovskio „Melodiją“ ir F. Kreislerio „Mažąjį Vienos maršą“. E. Paulauskas daugiausia koncertų surengė su pianiste Aušra Banaityte ( kultūros ministro Juozo Banaičio dukra).
Prisiminimų popietė suteikė susirinkusiems ir jubiliatui daug malonių akimirkų ir muzikinio džiaugsmo. Vedėjas K. A. Karaška padėkojo maestro E. Paulauskui už apsilankymą, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriui Romualdui Kondrotui, jo pavaduotojai Eglei Čobotienei, mokytojai Daliai Vasiliauskaitei, mokytojai metodininkei Eugenijai Jelesinai už surengtą renginį.
Lietuvos muzikinė ir plačioji visuomenė įsimintinais renginiais pagerbia įžymiojo smuiko virtuozo, pedagogo ir Lietuvos kvarteto primarijaus įspūdingą metų sukaktį. Prof. E. Paulausko sukaktis pagerbta Stasio Vainiūno namuose Vilniuje. Muzikologas K. A. Karaška, smuiko maestro gyvenimo ir veiklos tyrėjas, parengęs prisiminimų su jubiliatu ciklą ir keliolikos stendų – nuotraukų ir dokumentų parodas „ Profesoriui Eugenijui Paulauskui – 90“, tarp jų prisiminimų popietę Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Su profesoriumi ir kolegomis bičiuliais laukia būsimų prisiminimų ir muzikos vakarai – „Sugrįžimas į gimtuosius Šiaulius“ Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje spalio 25 d. Pastarojo renginio partnerė – Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazija, kadaise ją, dar vadinamą Šiaulių muzikos mokykla, 1944 m. baigė ir 1944 – 1945 m. vedė smuiko klasę Jubiliatas; beje tarpe keleto jo mokinių buvo ir būsimasis jo kolega, šviesios atminties dirigentas Saulius Sondeckis. Kitas vakaras – Lietuvos žydų bendruomenės namuose Vilniuje lapkričio 16 d. „Bendravimas su profesoriumi Eugenijumi Paulausku bičiulių rate“. Visus Jubiliato renginius vainikuos Pirmasis Eugenijaus Paulausko jaunųjų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno muzikos akademijos Styginių instrumentų katedrų iniciatyva rengiamas stygininkų konkursas. Konkurso rengėjų tarpe nemažas būrys Jubiliato ugdytinių ir kolegų bendradarbių. Maloniai kviečiame renginiuose apsilankyti profesoriaus talento ir puikios smuiko muzikos gerbėjus.
Atgal.jpg)
.jpg)
