VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

05.23. “Lai minties gija nenutrūksta“

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Turtingą istoriją menančiame Varnių miestelyje, XVI a.tapusiame vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų,  kur kadais gyveno Simonas Daukantas,  kunigai-rašytojai Antanas Baranauskas, Antanas Strazdas, Motiejus Valančius, Antanas Vienažindys,  istorikas Motiejus Strijkovskis, vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša ir daugelis kitų svarbių Lietuvai žmonių, ir šiomis dienomis gyvena ir dirba kūrybingi žmonės, mylintys skambų žodį, sklidini šviesių minčių.

Gegužės pradžioje Varnių miesto bibliotekoje vyko Lietuvos kaimo rašytojo, dramaturgo Virginijaus Bielskio knygos „Panakačio saulėtekių odisėjos 2“ (Iš Lietuvos kaimo rašytojo metraščių) pristatymas, į kurį susirinko jo draugai ir kūrybos gerbėjai: Justina Viržintienė (renginio vedėja) iš Kelmės rajono Budraičių kaimo, Simonas Kilius - režisie­rius, aktorius iš Linkuvos, Romas Sadauskas - iš Šiaulių, Virginija Umantienė - autoriaus knygų pagrindinio veikėjo Aurimo mama iš Kelmės rajono Tolučių kaimo, Sigita Šatkauskaitė iš Kelmės rajono Kolainių kaimo atvyko su mama, dukryte, broliu ir draugu.

Iš k.: Varnių miesto vyr. bibliotekininkė Zita Macienė,  Virginija Umantienė ir  „Panakačio saulėtekių odisėjos 2“ autorius Virginijus Bielskis. Vidos Krenciuvienės nuotrauka

Varnių bibliotekos vyr. bibliotekininkė Zita Macienė negailėjo šiltų žodžių knygos autoriui, pasidžiaugė, kad dar yra skaitančių ir mylinčių knygas, dedikavo jam savo kūrybos eilėraštį:

Po baltais beržais

Vakarais, po baltais beržais,

kaip poetas Mačernis

savo tėviškės miškelyje,

atsivertęs knygą skaitai

ir apie gėrį mąstai.

Nori dovanoti jį artimiems

ir viso pasaulio žmonėms.

Kad gėris blogį nugalėtų

ir žmonės viens kitam padėtų:

nelaimėj ar varge,

nepritekliuj ar skausme.

Toks tavo siekių idealas –

nešti gėrį, šviesą ir

rankose laikyti knygą –

tos šviesos skleidėją.

Sėdėti po baltais beržais

ir knygos nepaleist iš rankų.

Ir, žinoma, apie visą tai,

palinkti ties storu sąsiuviniu,

rašyt, rašyt, rašyt...

„Labai džiugu, kad dar yra Lietuvoje tokių žmonių, kur yra aukštinamas gėris, grožis, dvasingumas, kur yra rašomos ir skaitomos knygos“, - sako Zita, beje, ir pati 2016 metais išleidusi savo poezijos knygą „Lietaus laše...“, kuri jau buvo pristatyta „Lietuvos aido“ skaitytojams.

Z.Žukauskaitės-Macienės knygos "Lietaus laše..." viršelis

V.Bielskio „Panakačio saulėtekių odisėjos 2“ knygos viršelis

Zitos posmai tarsi lietaus lašai  krenta į  skaitytojų širdis, išsiliedami Laiko virsmu ar Gyvenimo verpetais...

Te nepritrūksta Varnių miestelio kūrėjams įkvėpimo ir tyrų minčių, ir, kaip Zita Macienė sako viename savo eilėraštyje, „Lai minties gija  nenutrūksta/ir kaip upelis vinguriuoja“...

 

 

Atgal