Kultūra
05.23. Birutės Silevičienės gyvenimo ir kūrybos keliu...
Onutė Kulbokienė
“Lietuvos aido“ aktyvi bendradarbė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, valdybos narė, „Spindulio“ literatų draugijos, Tėvynės pažinimo draugijos, Rusų literatūrinio būrelio Mir“ (vadovė Valentina Jekateriničeva-Fatejeva) narė, Vilniaus Tarptautinės literatų, rašytojų, menininkų gildijos „Vingis“ narė, pirmininko pavaduotoja nuoširdžioji Birutė Silevičienė yra išleidusi 21 savo kūrybos knygą: poezijos, prozos, publicistikos, romanų.
Per LRT buvo skaityta jos pasaka vaikams „Varnelė“, yra dalyvavusi radijo laidoje pokalbyje apie sveikatą, kūrybą, skaitė savo eilėraščius.
Antrąjį Birutės romaną „Nespjauk į šulinį, nes gali tekti atsigerti...“ spausdino „Lietuvos aidas“, taip pat paskelbė daug jos rašinių apie sveikatą, kitų autorių kūrybos pristatymų. Ir ne tik lietuvių kūrėjų, bet ir rusakalbių, gyvenančių Ukrainoje, Baltarusijoje, Maskvoje, Sankt-Peterburge, daug išvertė į lietuvių kalbą ir paskelbė „Lietuvos aido“ puslapiuose.
Kaip Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir vadybos narė, pristatė ne vieno kolegos kūrybą, jų knygas.
RENGINIO AKIMIRKOS:
.jpg)
„Lietuvos aido“ skaitytojai pripažino Birutę kaip gražiausių kūrinių autorę, daugiausiai paskelbusią rašinių apie kaimo žmonių gyvenimą, jų rūpesčius, svajones.
Birutė dalyvauja literatūriniuose susiėjimuose, pristato savo ir kolegų kūrybą. Šiltai prisimena susitikimą „Vaikų dvarelyje“ buvusioje anūkėlės grupėje su mažaisiais vaikučiais: „Buvo puiku grįžti į vaikystės dienas. Tuometinė anūkės vaikučių grupė šiandien jau studentai, kai kurie augina ir savo atžalas. Bet susitikę sveikinasi, nusišypso“, - atviravo Birutė.
Už kūrybą, išleistas knygas apdovanota garbės raštais, padėkomis: 2004 m. už aktyvią kultūrinę ir literatūrinę veiklą suteiktas „Lietuvos kaimo šviesuolės“ vardas (LKRS pirmininkas Kostas Fedaravičius); 2005 m. tapo Valstiečių laikraščio prizininke už knygas kaimo tematika (prizą įteikė laikraščio redakcija); 2007 m. pelnė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Padėką LKRS konkurse „Geriausia knyga apie kaimą“; Žemės ūkio ministerijos premijos laureatė už knygų trilogiją „Žuvėdros klyksmo aidai“, „Metų lieptai“, „Baltųjų kalijų žiedai“ apdovanota Diplomu, premija, tautine vardine juosta; 2008 m. gavo diplomą už aktyvią literatūrinę veiklą ir kaimo tradicijų puoselėjimą knygose „Žuvėdros klyksmo aidai“, „Metų lieptai“, „Baltųjų kalijų žiedai“, „Lemties kaina“. Pripažinta „Šauniausia Metų Moterimi“.
2014 m. už didelį literatūrinį ir kultūrinį darbą, puoselėjantį atgimstančio kaimo tradicijas, LKRS Valdybos nutarimu Birutei suteiktas Nusipelniusios kaimo rašytojos vardas, įteiktas diplomas.
Birutė sulaukia daugybės laiškų iš skaitytojų, ji dažnai vieši Traupyje, nuo kurio tik už 3 kilometrų jos gimtinė – Vičiūnų kaimas. Traupyje vyksta mieli, šilti pabendravimai su kraštiečiais, jos knygų pristatymai, į kuriuos susirenka daug žmonių, buvusių kaimynų, klasiokų, artimų draugų, giminių.
Birutė leidyklai yra parengusi tris rusų poetų knygas lietuvių kalba: „Kelionių vėjas“, „Žodžiai – gydo sielą“, „Draugystės aukuro ugnis“.
Per 100 knygų bendraautorė, paskelbusi daugiau kaip tūkstantį straipsnių.
Gegužės 15-ąją Vilniuje Tarptautinės literatų, rašytojų, menininkų gildijos „Vingis“ nariai rinkosi į Birutės kūrybos popietę. Renginį paįvairino filmukas apie rusų poetės Liudmilos Olifson-Cerenios kūrybos eilėraščius, pagal kuriuos rusų kompozitoriai yra sukūrę muziką, kuri skamba įvairiuose susiėjimuose. Ačiū jai už tai.
Antroje renginio dalyje Birutė pasakojo apie savo kūrybą, išleistas knygas. Stebėjomės jos darbštumu, kruopštumu ir meile knygoms, nuoširdžiu bendravimu.
Nelepino gyvenimas Birutės. Nuo pat gimimo buvo silpnos sveikatos, iš mamos prisiminimų mena, kaip ją mama vystė ant mažos pagalvėlės, Birutė buvo labiau panaši į lėlytę, o ne į gyvą kūdikėlį. Gydytojai patarė ypač rūpintis ir prižiūrėti vaikelį tarsi akeles, nenuleisti rankų iki dešimties metų.
Būdama 9 mėn., neteko Tėvelio (žuvo). Tai didis skausmas, lydintis per visą gyvenimą, menantis dar mažos mergaitės bėgimą prie Tėvelio kapo į sodą, sėdėjimą ant akmenėlio su mylimu katinėliu prie artimo žmogaus kauburėlio... Oi, kaip suspaudžia širdį. Gal todėl ir pasirinko Birutė pristatyti mums šią knygą, taip atskleisdama savo meilę Tėveliui, kurio ji nepamena, bet rankinėje visuomet nešiojasi jo nuotrauką. Daug eilėraščių paskyrė Mamytei, Močiutei, Tėveliui, gimtajam Vičiūnų kaimui, kuris jau tuščias, be žmonių, nes vykdant melioracijos darbus, gyventojai išsikėlė į Traupį...
Daug šiltų žodžių Birutė išsakė apie savo patėvį, kurio meilė jos mamai ir jai pačiai niekada neišblėso iki gyvenimo pabaigos.
„Tuometiniai gyvenimo įvykiai – tarsi filmas... Tik tu esi jo stebėtojas, dalyvis be teisės įsiterpti. Kausto neteisybės skausmas, sielvartas, praradimai. Laikas negailestingas, nes atima brangiausius žmones, bet turi eiti, galvoti, mokėti atleisti, būti dėkinga geriems žmonėms, kurie žino, kada ir ką pasakyti žmogui, jo neįžeidžiant. Žodis – tarsi kardas, žaibo kirtis, tad būkime išmintingi, ir gėris užvaldys mūsų širdis“, - sako Birutė.
Susirinkusiems Birutė paskaitė savo kūrybos eilėraščių Tėveliui, Močiutei, Mamai... Prisiminė, kaip ilgai negalėjo prisiversti patėvį pavadinti Tėveliu, bet gyvenimas - didžiausias mokytojas: „Vaikui reikia Tėvelio ir stiprios rankos, į kurią galėtum tvirtai įsikibti, jo klausytis, mylėti... Su laiku ateina išmintis, tad ilgi svarstymai, patėvio elgesys su manimi tarsi prikėlė, ir laisva valia leido jį pavadinti Tėveliu. Mes mėgome kalbėtis, diskutuoti, kartu lankėme mano Tėvelio kapą. Jis man sakė: „Aš tavo meilės Tėveliui, vaikeli, neatimu. Jis visada bus tavo Tėvelis. O aš tau padėsiu užaugti, rūpinsiuosi tavimi, kaip savo vaiku“.
Birutės pristatytoje knygoje „Išmintis – gyvybės duona“ pateiktas įdomus autorės pasakojimas, kaip ji susipažino su buvusia vienuole, kilusia iš turtingos šeimos, gyvenusia gražiuose namuose. Ji mena net trijų kartų gyvenimą...
„Kartais ir sėdinčius ant laiptukų žmones galima pakalbinti, nors jie labai sunkiai atveria širdis bendravimui. Įdomu, jei žmogus sutinka bendrauti, atrandame istorinių gyvenimo įvykių, darbų ir išminties lobyną. Nepraeikite pro šalį, ištieskite rankas, pasakykite gerą žodį, pabendraukite , ir tuo patys įsitikinsite“, - kalbėjo Birutė.
Renginyje savo darbus pristatė menininkė, poetė Galina Tomkevič, kurie sudomino visus susirinkusius.
Po padėkos už šiltą susibūrimą, visi buvome pakviesti prie arbatos puodelio...
Atgal
.jpg)
