Kultūra
03 21. Džiugus pavasario dvelksmas…
Birutė Silevičienė
Tautinių bendrijų namai - atviri įvairių tautybių, visų socialinių sluoksnių gyventojams kūrybingiems visuomeniškiems susitikimams, čia vyksta Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ susitikimai, įvairūs renginiai, menininkų parodos.
Kovo 13-ąją saulės spindulių gausoje, dvelkiant gaiviam pavasario vėjui nešini gėlėmis čia skubėjo „Vingis“ nariai. Susidomėjęs mūsų veikla, mielai į renginį atvyko ir Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas, rašytojas, poetas, daugybės knygų autorius, sudarytojas ir leidėjas Jonas Laurinavičius.
Renginį vedė „Vingis“ būrelio vadovė Onutė Grybauskaitė-Kulbokienė. Maloniai nuteikė renginio pradžioje Natalijos Rubcovos rankomis suskambusi pianino melodija, poeto Samuelio Lormano sukurtą dainą atliekant jo žmonai Marijai.
Gausus renginio dalyvių būrys
Poetė Vladislava Kursevičienė
Padėkos žodžiai ir gėlės straipsnio autorei
Šiltai sutiktas rašytojas, poetas Jonas Laurinavičius
Tatjana Kaziūnienė prie savo kurtų darbų
Renginio svečias Jonas Laurinavičius papasakojo apie savo veiklą, išleistas knygas, darbą laikraščio redaktoriaus pareigose ir Tėvynės pažinimo draugijos veiklą, „Tautotyros“ metraščių leidybą. Pasidžiaugė, kad jau septintasis metraščio tomas ruošiamas leidybai, pakvietė Nepriklausomų rašytojų sąjungos narę Vladislavą Kursevičienę, Onutę Grybauskaitę-Kulbokienę įsitraukti į tautotyros darbus, parašyti ką nors kitam Tėvynės pažinimo draugijos rengiamam metraščiui apie kaimą, knygnešius.
Prisiminė garbusis Jonas jau Amžinybėn išėjusį buvusį mūsų būrelio vadovą Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narį Aleksejų Kutkiną, pasakojo, sutikęs kadaise jį traukinyje. Pasipasakojo Aleksejus, jog serga vėžiu, nežino, kiek dar pragyvens... Tada gavęs iš jo dovanų „Vingis“ išleistą knygą.
Susitikime dalyvavusios Tatjanos Kaziūnienės pristatyti jos tapyti paveikslai susilaukė puikaus kolegų įvertinimo ir fotografo įamžinimo. Tatjana rašo eilėraščius lietuvių ir rusų kalbomis, Vladislava Kursevičienė jos eilėraščių yra išvertusi į lietuvių kalbą.
Tatjanos Kaziūnienės ir Svetlanos Kostelnickajos repertuare daug dainų, susijusių su mūsų tautos istorija, įvairiomis šventėmis, savo dainomis jos nesunkiai išjudino visą salę, o gavę tekstus, dainavo kartu visi. Nepaliko abejingų jų atliekama daina „Brangiausia žemė“.
Pristatant poetės Vladislavos Kursevičienės kūrybą, autorė kalbėjo, mėgstanti rašyti eilėraščius lietuvių, rusų, lenkų kalbomis: patinka gimusi mintis, eilėraščio pradžia ar pabaiga, kartais ir melodija suskamba sielos gelmėse, tada gimsta daina.
Vladislava domisi kaimų istorija. „Gal man reikėjo tapti istorike?“ – sako ji. Taip gimė knygos „Daugirdiškės“, „Manęs minioje neieškokite“. 2015 m. išleido knygą apie savo tėviškę „Buvome, esame, būsime“. Jos knygos nuoširdžios, išnešiotos sielos gelmėse. Vladislava - puiki vertėja, ne vienam kolegai yra išvertusi eilėraščių į lenkų, rusų, lietuvių kalbas, jos kūryba spausdinta ir „Lietuvos aide“.
Pernai Vladislava su Semeliškių mokyklos kūrėjais vyko į Lenkiją, kur vyko įdomi šventė, bendrauta su lenkų, lietuvių, čekų kūrėjais, vertė vieni kitų eilėraščius.
Vladislavai – 75-eri! Šia gražia proga susitikime ją sveikino kolegos, dovanojo knygas, dovanėles, linkėjo puikios sveikatos ir kūrybos. Eilėraščius skaitė Tatjana Kaziūnienė, Natalija Rubcova, Galina Ivanova, Anna Jaremčuk, Galina Žurovska, Liudmila Olifson-Cerenia, Elena Bahmetova, Marija Zinkevič. Apie gyvenimo kelią, pavasario dvelksmą, Lietuvos gražiausius vaizdus.
Baigiantis renginiui, šaunios vakaro šeimininkės pakvietė prie vaišių stalo atsigaivinti sultimis, arbata.
Galime pasidžiaugti, jog mūsų svečias Jonas Laurinavičius ne tik liko sužavėtas vakaro atmosfera, bet ir įstojo į mūsų „Vingio“ būrelį! Sveikiname!
Dėkodama už šaunų renginį, širdies ir žodžių šilumą, nuoširdumą, linkiu visiems susitikti dar ne kartą, o „Lietuvos aidas“ skaitytojams siūlau paskaityti naujausios poetės V.Kursevičienės kūrybos.
Iki naujų susitikimų!
Priežastis ir pasekmė
Jei tabakas ne naujiena,
Nuo mažens rūkai kasdieną,
Tavyje jau tiek nuodų,
Kad kalbėti net baugu.
Greit raukšlėjas veido oda,
Smarvė iš burnos išduoda,
Kad tabaką pamilai
Ir kad vergu jo tapai.
Plaučiai tarsi rėtis senas...
Žmogus dūsta, krenkši, stena,
Jam kvėpuoti vis sunkiau,
Vėžys puola pagaliau.
Vienas gramas nikotino
Netgi arklį numarina.
Bet žmogus juk ne arklys,
Į kapus jį nuvarys
Miligramas šios dervos,
Jei rūkys be paliovos.
Langai
Eini gatve, aplinkui tuščia,
Langai tik šviečia tamsoje.
O kas už jų? Kas ten gyvena? –
Sukas praeivio galvoje.
Didžiulis namas ant kalniuko,
Languos žaliuzės aklinai...
Ką slepia jos? Nejaugi žmones?
O gal kažkas ten negerai?
Maži langeliai kito namo,
Ir pelargonijos juose
Dega pašėlusiai raudonos –
Gera matyt jas languose.
Štai langas atdaras, kad žvaigždės
Naktį žiūrėtų kambarin,
Gyvena čia, matyt, poetas,
Mėgstąs kalbėtis su savim.
O čia turbūt jauna mergelė –
Užuolaida vos nuleista,
Pasižvalgyti gal į kelią
Nori mėnulio veikiama.
Išdaužtas langas... Kas čia buvo?
Karo seniai juk nebėra.
Ir nėr šviesos, netgi blyškiausios...
Gal negyvena nieks name?
Langai, langai... Tokie skirtingi,
Už jų kiek slypi paslapčių!..
Visi kasdien pro langus žiūrim,
Kol dar gali, žiūrėk ir tu.
Atgal
.jpg)
