Kultūra
11 22. Lankytas Vėlių takas Miesteliškiuose
Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė
Išlaikant ilgametę tradiciją Panevėžio žygeiviai į Vėlinių žygį išsirengė lapkričio 5 d. (šeštadienį). Vieni patraukė į Bartkūnų kaimą Pasvalio rajone. Ten atstatė pavirtusį žygeivių statytą stogastulpį, kuris skirtas žuvusiam 1863 metų sukilėliui pagerbti.
Prie stogastulpio Bartkūnų kaime žygeiviai Juozas Braidokas (kairėje) ir Algimantas Stalilionis
Sutvarkome Vėlių taką Miesteliškių pilkapyne
Pabarstyta net smėlio, degamos žvakelės
Kiti keliavo į Miesteliškių pilkapyną Pasvalio rajone. Pervažiavę Pumpėnus, pasukome link Vilkiškių ir greit privažiavome Kriklinių bažnytkaimį. Krikliniai pietiniu kraštu beveik susilieja su Žaliąja giria, mes sukome link Moliūnų. Senųjų Karpių mūrinių pastatų negali nepamatyti, jie ir dabar tebešviečia savo raudonomis sienomis. Tik stogai papilkėję ir langai nešvyti. Kitoj kelio pusėj - nykstanti Moliūnų mokykla. Ją lankiusiųjų prisiminimuose – erdvios patalpos, gražios koklinės krosnys. Dabar bestūgso belangė, apdraskyta šmėkla. Pravažiavę Moliūnus, už Pyvesos upės sukame kairėn į laukus. Derlius nuimtas, keliai geri, vyrai važiuoja su malkų vežimu. Einame per sudygusių žiemkenčių lauką iki Miesteliškių pilkapyno. Ten nusimetame kuprines, pasiimame kas kirvį, grėblį, kastuvą, kibirą ar šluotą ir einame prie Vėlių tako. Akmeninis Vėlių takas eina tiksliai iš pietų į šiaurę. Aš jį matau pirmą kartą, labai įspūdingas.
Takas ne kartą išvaduotas iš žolių, samanų, lapų, vėl neįžiūrimas. Nuvalome nuo jo, kas nereikalinga, pabarstome geltonu smėliu, papuošiame gėlėmis ir gausybe žvakelių. Apvalome sausas medžių šakas, pataisome apirusį aukurėlį. Visi dirbame, kas ką galime. Dalia Braidokienė pabando skaičiuoti, kiek dešimtmečių jiedu su vyru Juozu žygiuoja. Eita ne tik Lietuvoj, išmaišytas Kaukazas. Ir visada buvo gerai, nes eita savo noru, daug patirta, sužinota. Permirkę batai ir rūbai išdžiūsta, sutrintos pūslės užsitraukia, nuoširdūs žodžiai ir žvilgsniai įsirėžia amžiams. Gali nekeliauti keletą metų, eisi vėl, būsi savas, jausi palaikymą. Daug pamatysi, išgirsi, nes žygiams yra ruošiamasi.
Prie aukuro kalbėta nedaug. Konkrečiai ir turiningai kalbėjo Rasa Buzienė, Panevėžio žygeivių klubo vadovas Dainius Balčiūnas, istorikas Bronislovas Mažylis, Algimantas Stalilionis. Eiles skaitė panevėžietis Juozas Braidokas, paįstrietė Ona Striškienė, Giedrius iš Panevėžio. Vėlinių dainas, užvestas Donato Malinausko, dainavo visi.
Bendrai užkandome, gėrėme karštą arbatą ir nepajutome, kada sutemo. Dvasingai pabuvę, nuoširdžiai atsisveikinę, tikėdamiesi vėl susitikti žygelyje, pamažu keliavome namo.
Bronislovo Mažylio foto
Atgal
.jpg)
