Lietuvos rašytojų gildijos pirmininku išrinktas poetas, publicistas Sergej Triškin. Tai jaunas ir energingas jaunuolis, kuris mielai sutiko imtis šių pareigų ir garsinti  žmonių kūrybą, turtinti Lietuvos istoriją, bendrauti su kitų tautų kūrėjais. Pakalbinau Sergejų ir jis papasakojo, kad gimė 1986 metais Lietuvoje, Vilniuje. Baigė Vilniaus Gedimino Technikos universiteto architektūros fakultetą (2004-2008 m.). Mėgsta  užsiimti dizainu, piešimu, tapyba ir grafika.

Prieš gerą ketvirtį amžiaus varčiau populiaraus sumaketuoto iš unikalių garso įrašų ir dar unikalesnių tekstų kažkurį „Krugozoro“ numerį. Ten buvo užfiksuotas autentiškas S.Jesenino balsas, liudijęs, kad eilėraščių ciklas „Cvety“ pačiam poetui buvęs esminis, viską vainikuojantis dalykas. Ciklas baigtas rašyti 1924 metais tragiškos, iki šiol keliančios abejonių mirties išvakarėse.

Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje ketvirtadienį atidaryta paroda "Sveika, jūra! Marinistiniai peizažai XVII-XX a. tapyboje" iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių. Parodoje pristatoma per 70 unikalių XVII-XX a. marinistinės tapybos kūrinių. Marinistinis (lot. marinus - jūrinis) peizažas, kaip savarankiška kūrybos sritis, susiformavo XVII a. Olandijoje. Dėmesį jūrai ir laivams lėmė žvejybos ir jūrų prekybos svarba Olandijos ekonominiam suklestėjimui, besitęsiantys jūrų karai su Britanija ir kitomis valstybėmis.  

Jeigu susistabdytume gatvėje žmogų ir paklaustume, kokius įžymiausius lietuvių poetus jis žino, neabejoju, kad tarp jų būtų ištartas ir Antano Baranausko vardas. Kartais pagalvoju:  kiek daug pasaulyje fatališkumo! 1855 m .lapkričio mėn. 26 dieną užgeso didžiojo lenkų romantizmo pradininko Adomo Mickevičiaus gyvybė, tą pačią dieną, tik jau 1902 metais,  mirė ir lietuvių literatūros šedevro „Anykščių šilelis“ autorius. Abu jie iškeliavo Anapilin svetimoje žemėje. Mickevičiaus gyvybė užgeso tremtyje – toli nuo tėvynės. Po ilgų metų, 1890 –aisiais,  jo palaikai pagaliau buvo pervežti  į Krokuvą ir  iškilmingai palaidoti Vavelio katedroje.

2012-11-09 penktadienio vidurdieny pasiekę Paežerius su dailininkų sūnumi Andrium įžengėme į dvaro ansamblio viename iš pastatų įrengtą parodų galeriją. Į čia ruošiamą iškilmingą tapytojos Janinos Marijos Mačiokaitės-Pleškūnienės (1920–2010) ir skulptoriaus Vlado Pleškūno  (1913–1987) dailės kūrinių parodos atidarymą organizatoriai sukvietė visus, kuriems brangi Lietuvos kultūra ir istorija.

Spalio 21 d. – į sekmadienio šv. Mišias Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje žmonių susirinko beveik kaip į atlaidus. Šv. Mišias klebonas Salvijus Pranskūnas aukojo už  vargonininką Leonardą Juškėną, kviesdamas visus už jį melstis, nes jis jau pusę amžiaus vargonų garsais bei choristų balsais šlovina Dievą Skapiškyje.

Trečiadienio posėdyje Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012-2020 metais kryptis.

Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatras sulaukė svečių iš visos Rytų Lietuvos. Čia vyko tradicinis 4-asis Rytų Lietuvos moksleivių menų festivalis „Rytų Lietuvos žiedas – 12”. ,,Lietuvos Aido“ korespondentas Romas Vorevičius kalbina festivalio sielą Alfonsą Kairį.

Daugeliui vargonų muzikos mylėtojų gali būti įdomus šis klausimas, nes, kaip žinoma, yra sakoma, jog Bachas sugėrė iki jo gyvenusių kompozitorių pasiekimus, o daugelis po Bacho gyvenusių meistrų mokėsi iš jo ir sėmėsi įkvėpimo. Taigi, ar galėjo centrinėje Vokietijoje kūręs Johannas Sebastianas Bachas (1685-1750) semtis įkvėpimo iš šiaurės Vokietijoje gyvenusio Heinricho Scheidemanno (apie 1596-1663) muzikos ir ar apskritai ją žinojo? Jeigu taip, tai kokiuose vargonų kūriniuose ši įtaka yra labiausiai matyti? Jeigu jums norėtųsi sužinoti mano mintis šiuo klausimu, skaitykite toliau.  

Vytauto Vanago nabagai. Ar paštas neklauso už durų? Ar jau čia apaštalai? Prasideda plėtra su lūšimi ir gintariniu ežiu anapilyje. Projektas X atrodo kaip filmas be gangsterių, kur mokiniai po trejetą metų nepraleidžia pamokų ir nesilanko narkotikų landynėse. Patalynė nesilanksto. Tu gausi su nosiniu. Licėjaus genitalijų tragedija. Moksleivis meta kūrybinę partnerystę kaip vyno paleistuvis. Bon canard, geras kiaulė. Ant lituanistikos niekas nekliauzija. Vagys Onutę jau suvalgė. Po tokio negriukių spiritizmo seanso. Tikra kino kritika. Pasilinksminkite berneliai. Kubos narkotikų ministras. Sodomitai su mumis garbingi. Šį rytą suvalgytas gražus klounas. Divanas iš po užpakalio atliekant nepatraukiamas. Mes ieškome talentų, filmų prodiuserių. Kvailėms atidaryti prabangos bordeliai su seimo palaiminimu.

Maždaug prieš metus buvo baigtos išvežti iš rūsiuo, kuriame buvo laikomas sunkiai sergančio fotomenininko Algimanto Žižiūno asmeninis fotografijų archyvas, visos nuotraukos ir negatyvai. Į Valstybės vaizdo ir garso archyvą veltui atiduota daugiau kaip 200 000 vienetų aukštos kokybės fotografijų ir negatyvų, kuriuos įvertinus pačiu žemiausiu tarifu – 10 Lt, archyvo minimali vertė sudarytų 2000 000 Lt. Šis fotografijų archyvas yra laikomas vienu didžiausiu Lietuvoje.

Kauno tautinės kultūros centras (KTKC) paskelbė tradicinės advento akcijos "Laimina miestą angelai - 2012" pradžią, kviesdamas 6-8 metų vaikus, mokinius ir jų šeimos narius kurti angelus iš popieriaus ir kitų medžiagų.

Daugelyje Lietuvos kampelių, taip pat Latvijoje ir Lenkijoje nuaidėjo jubiliejinis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis ,,TAI - AŠ". Festivalis tarsi nuskambėjo nuo Dieveniškių Šalčininkų rajone iki festivalio dalyvių iš Jungtinių Amerikos Valstijų namų slenksčio. ,,LIETUVOS AIDAS" tęsia, jau po festivalio žvelgiant į ateitį, interviu su festivalio vadovu JUOZU ŽITKAUSKU. Kalbina mūsų korespondentas Romas Vorevičius.

Siekdamas supažindinti klausytojus su seniausio pasaulyje muzikos instrumento Bokačo, Dantės, Petrarkos ir Didžiojo kunigaikščio Gedimino laikus siekiančiu muzikos lobynu, koncertų ciklas „Septyni vargonų muzikos šimtmečiai“ tęsia savo sezoną. Ištikimieji vargonų muzikos mylėtojai kviečia į VIII-ąjį ciklo koncertą „Šiaurės Vokietijos Baroko mokykla II“, kuris vyks šį šeštadienį, spalio 27 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Kitąmet siūloma surengti tarmių festivalį Anykščiuose, organizuoti senąją lietuvių raštiją įvairiomis tarmėmis pristatantį renginių ciklą, skatinti mokslinius tarmių tyrimus. Taip pat planuojama organizuoti "tarmiškiausios" regioninės televizijos ir radijo stoties, sėkmingiausiai tarmes propaguojančio leidinio bei "tarmiškiausio" lietuviško gaminio pavadinimo konkursus.

“Neapčiuopiamas„ yra tas kertinis žodis, kurį išgirstame pjesės Špilkos įvadinėje scenoje. Kas gi tokio neapčiuopiamo tarp trijų vyrų, trijų žmonų, trijų sutuoktinių porų? Sentimentalus suteneris ir jo svajingos, meile tikinčios prostitutės, į gyvenimą kaip į teatrą žvelgiantis mėgėjiško teatro vadovas ir jo dešinioji arba taiklioji ranka −  aklas ir kurčias kileris, nuostabos žmonių aistroms neturintis psichologas yra tos tarpinės grandys, kuriomis skaitytojas keliauja tarp to, kas yra neapčiuopiama. Pjesės centre trys vyrai ir jų trys žmonos. Visus herojus sieja bendras rūpestis − negera žmona, negeras vyras. Visus herojus sieja bendras tikslas – negeros žmonos ir negero vyro žmogžudystė. Vienintelis dalykas, kurio jiems reikia − tai geras planas. Planas? O gal scenarijus?

Ar karo prievolę reikės man nešti Vokietijoje, ar ten paskelbti taiką? Toks jūsų diskriminavimas iš aukščiau daugiau nepasitaikys. Kaip jums atsidėkoti už viską. Kaip katinas SS ateis į Seimą, kaip jis ten viską sukuls, kas jį ten įleis. Katiną išmes sena ragana, kurios visi kaip Vokietijos bijo. Vilkas pilkas nebaisus. Kiškis pyškis nesiartins. Apolonas surištas. Su kuo? Renka SS vilkus duos ten kam norisi prisidegti. Satyro maudynės. Kalba sunorminta SS kalba. Juodos vynuogės su žydšaudžių veidu. Kurkimas ar kudakavimas, Šatobrijano katinas paspruko. Daugiau sutariančių žmonių nėra. Visi pykstasi. Stikliuose sudorotas šuo. Varniuose—katės, sunaikintas Lenino anūkas kaip uoga. Ten kala lietuvių kalbą.