Kultūra, menas
2023.11.17.Kaune, Miko ir Kipro Petrauskų namuose
Kęstutis K. Šiaulytis
Kauno miestas turtingas istorijos ir kultūros palikimu, pirmosios Nepriklausomybės epochos reliktais. Matyt todėl, atvykus į Laikinąją sostinę taip stipriai jaučiama to pavasariškai gaivaus, veržlaus, kūrybinės dvasios kupino dvidešimtmečio (1918-1940) aura.
M. ir K. Petrauskų muziejuje. Aktorių stovylos Valstybės teatro ekspozicijoje
Žinia, rudens prietemų miglose kažkodėl dingsta laiko pojūtis, dabartis dyla, nyksta tarsi medžių rūbas, bažnyčių varpai skamba kaip ir prieš šimtmečius, bokštų laikrodžiai rodo tik romėniškų skaitmenų valandas, tad nieko keisto, jei Nemuno krantinėje ar Rotušės aikštėje pasirodys, kad kokiame siluete atpažinai Juozą Tumą-Vaižgantą, Kazį Binkį, kitame – Augustiną Gricių, Petrą Cvirką, o gal, net ir Franką Kruką… Žingsniuodamas nuo Katedros link Laisvės alėjos stebi žibintų blausume išnyrančius “antikvarinių” namų fasadus, užeigų langus. Vaidenasi, ten, prie vyno taurės, kažkas skaito Juozo Keliuočio “Naująją Romuvą”, Valentino Gustainio redaguojamą valstybės laikraštį “Lietuvos aidą”… Visame senajame Kaune, o ypatingai klaidžiose Žaliakalnio alėjose, akivaizdu – nūdienos informacinių srautų užprogramuotas gyvensenos kūliavirstis, čia yra nežinomas reiškinys!
Miko Petrausko biustas Muzikinio teatro sodelyje (1937). Skulptorius Bronius Pundzius. K. K. Šiaulytis. Škicas teptuku (2015)
Kipro Petrausko biustas Muzikinio teatro sodelyje (1986). Skulptorius Leonas Strioga. K. K. Šiaulytis. Škicas teptuku (2015)
Iliustruotas savaitinis kultūros gyvenimo žurnalas “Naujoji Romuva”. 1937 m. Nr. 46 (356), lapkričio 14 d. Viršelyje – “G. Verdi “OTELLO” operos dekoracijų eskizas”. Dailininkas Liudas Truikys
K. K. Šiaulytis. Teatras “Arbatvakariai”. Muzikinio spektaklio “Mikas. Žmogus – orkestras” škicas
M. ir K. Petrauskų muziejuje. Ekspozicija Kipro Petrausko darbo kabinete
Iliustruotas savaitinis kultūros gyvenimo žurnalas “Naujoji Romuva”. 1934 m. Nr. 162 (6), vasario 11 d. Viršelyje – Kipras Petrauskas
Spalio pabaigoje, su vilniškio teatro “Arbatvakariai” trupe atvykome į tą Žaliojo Kalno oikumeną – šiuolaikinio pasaulio neužgožtus Miko ir Kipro Petrauskų namus. Atvežėme aktorės Eglės Tulevičiūtės režisuotą muzikinį spektaklį „Mikas. Žmogus orkestras“. M. Petrauskui (1873 10 13-1937 03 23) skirtame biografiniame pastatyme vaidmenis atliko aktoriai Kristijonas Siparis ir Saulius Sipaitis, solistas Povilas Padleckis, pianistė Eglė Perkumaitė, smuikininkas Andrius Pleškūnas. Broliai Mikas ir Kipras gimė vargonininko, dirbusio Ignalinos krašto bažnyčiose, šeimoje. Tarp brolių gimtadienių – tik mėnuo, bet užtat, dvylikos metų skirtumas. Tad jaunesnysis Kipras (1885 11 23-1968 01 17), kaip muzikas, dainininkas, mokslinosi vyresniojo, jau vargonininku tapusio Miko, globoje. Tą vakarą, sausakimšoje Petrauskų namų salėje Kauno melomanai, kartu su vilniečiais scenos aktoriais keliavo žymiojo kompozitoriaus, dainininko, muzikinės kultūros puoselėtojo Miko Petrausko gyvenimo vingiais, nuklysdami į užjūrio Niujorką, Bostoną ir vėl sugrįždami Lietuvon. Žaliakalnio namą, sau ir broliui, Mikas pastatė už dolerius, parsivežtus iš dosniosios Amerikos.
Dabar M. ir K. Petrauskų namai yra Kauno miesto muziejaus dalis. Antrajame aukšte atkurtas autentiškas Kipro Petrausko buto interjeras. Kambariuose kabo žymių XX amžiaus pradžios šalies dailininkų: Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko, Kazio Šimonio, akvarelės klasiko Kajetono Sklėriaus darbai. Buto, kaip dailės galerijos įvaizdį papildo tada populiarių interjerinių skulptūrų gausa, secesiniai ir art deco stiliaus baldai.
Dar viena ekspozicija kviečia į Valstybės teatrą. Čia lankytojas atsiduria tarsi scenoje tarp garsių Smetonos laikų aktorių. Gali pasidaryti keletą „selfių“ su įžymybėmis ir atsisveikinti, tačiau, jei domina ano meto teatrinis gyvenimas, neužteks nei poros valandų peržvelgti, patyrinėti visą kruopščiai muziejininkų parengtą ekspoziciją.
Atgal
