Kultūra, menas
2023.05.26. Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje. ŽALIOSIOS DRUSKININKŲ IMPRESIJOS (1)
Kęstutis K. Šiaulytis
Jūrinių Paplūdimių Kurortai (JPK) maloniai kviečia XXI-ojo amžiaus įtampų nustekentus pasaulio piliečius į smėlio gulyklas, kur, užmerkus elektroninių ekranų nuvargintas akis, kartu su dar tūkstančiais mielų nuogalių, ramiai snūduriuojama, belaukiant kol ateis metas rikiuotis pietautojų, vakarieniautojų eilėse.
.jpg)
Druskininkų miesto muziejus gegužėje
Sveikatingumo kurortai kitaip mumis rūpinasi. Taip, akims tikrai reikia poilsio – bet geriausias būdas jas atgaivinti – stebėti mus supančioje gamtoje klestinčią žalumą. Žalia spalva – tarsi nuolat mus lydintis, lyg gėlės žiedas besiskleidžiantis stebuklas. Kai balandžio mėnesį medžių, krūmokšnių šakų pumpurų perlamutrinė žalsvumos šviesa apgaubia pamiškes, parkus – kažkas mumyse pasikeičia – tarsi pabunda. Nujaučiame, žinome, tuoj gyvastingai skaidri, gal dausose nuausta žalia skraistė apklostys mūsų kasdienybę. Kiekvienas žemės grumstas svajoja kokia nors žolele pasireikšti! Manau, kad kaip mūsų piršto atspaudo raštas yra toks vienintelis, nepasikartojantis, taip ir kiekvieno augalo žalumas – vis kitoks, autentiškas. Jei vikipedijoje rasite žinutę, kiek pasaulyje skirtingų augalų, žinokite – tiek yra ir žalios spalvos atspalvių, įspalvių, atšvaitų. Kaip tapytojas priminsiu – dar, regimojo pasaulio įspūdžius keičia saulės apšvietimas, ryto žavumas, vakaro nostalgija, drėgmės miglos ir… mūsų charakteriai.
.jpg)
Laivas „Druskininkai“ laukia keleivių
.jpg)
Paminklas Sūručiui
Popiečio akimirka Vilniaus alėjoje
Skulptūra „Poilsis“ Nemuno pakrantėje. 1959. Skulptorius J. Kėdainis
Druskininkai – garsiausias ir žaliausias Lietuvos sveikatingumo kurortas! Šiemet druskininkiečiai svečius pasitinka nauju miesto meniniu akcentu – skulptūra skirta savo žemiečiui, pirmeiviui Sūručiui, kuris, anot legendos, besirūpindamas negaluojančiu žirgu, atrado šio Nemuno kranto Vijūnėlės ir Ratnyčios tarpupyje esančias sūriųjų vandenų versmes, jų gydomąsias savybes. Bronzinis Sūrutis išdidžiai stovi šalia M. K. Čiurlionio gatvės ir Vilniaus alėjos sankryžos, žvelgia į miesto muziejaus bokšte plevėsuojančią vėliavą, gėrisi Druskonio ežerėlio žaisme. Skulptūrą juosiančiame grindinyje įspaustas įrašas primena: „1794 m. birželio 20 d. Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir Lenkijos Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis savo dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove – taip buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kurortas“. Skulptūros atsiradimą inicijavo Sūručiui dėkingi druskininkiečiai, jos autorius – Romualdas Inčirauskas.
M. K. Čiurlionis savo garsiame kūrinyje „Miškas“ (1907-1908) vainikavo Druskininkų pušis karalienėmis, šis dailininko regėtas, spalvomis išreikštas įvaizdis, po šešiasdešimties metų tapo miesto herbu. Jį 1968 m. sukūrė grafikas Arūnas Tarabilda.
Karališki pušynų šilai žiemą vasarą šildo Druskininkus smaragdiniu spindesiu, ataustu jų kamienų variu, ringių šakų auksu. Šiuolaikinė „muzikuojanti“ miesto architektūra, senamiesčio medinių vilų ansambliai, alėjų ir skverų skulptūros, margi gėlynai bei žaismingai laimingi poilsiautojai, kartu su visur esančiais paukščiais rezga žavią kurortinę nuotaiką – tik mokėk stebėti, klausytis, gėrėtis. Tą meninės, kūrybinės patirties svarbą, čia vis primena ir M. K. Čiurlionis, jo muziejus, jo paveikslai, kurių reprodukcijas, tarsi lemties ženklus, randame žaliosiose Druskininkų promenadose.
Atgal
