Kultūra, menas
2023.05.05. Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje. Dainavos girių artefaktai
Kęstutis K. Šiaulytis
Kai buvodami Druskininkuose susiruošiame į “Lynų kelio” padangę, ten, aukštai, turime tik septynias minutes apsižvalgymui. Bendrakeleivių (“orlaivyje” 10 vietų) galvos sukiojasi, akys laksto, foto priemonės fiksuoja bažnyčios bokštą, Nemuną, Meilės salą, artėjančią Slidinėjimo areną.
Juodasis strazdas Ratnyčios pakrantėje. 2023. Aliejus, drobė
Bet pats didžiausias objektas, kaip visada, lieka nepastebėtas. Tai – bekraštės Dainavos girios! Dairaisi aplink – kiek akys užmato, iki mėlynai jūrinių horizontų vilnija pušynų bangų keteros. Apačioje, vos menkas žemės plotelis tuščias boluoja – Druskininkų aerodromo skiautė. Gi, apvalūs, plokšti ir kitokie kurorto stogai, lyg spalvingos ūmėdės miško paunksmėje slapstosi.
Kai klajoju pačiose Dainavos girių jūros gelmėse, kaip koks alkanas ruonis skabau, rankioju, medžioju pušų vertikalių, juodalksnynų tankmių, viržynų, smilgynų laukymių regos lobius. Vienur tviska mėlynynų daubos, marga, rangosi samanų, kerpių gijos, kitur, keroja, tarsi kokie žvaigždėti koralai smaragdu spindi kadagių skulptūrinės figūros. Prieini, gal norėdamas rankomis apglėbti, parsinešti namo tą prigimtinį meno kurinį – tikrai tilptų studijoje, gyvuotų vazone šalia rašomojo stalo.
Ratnyčios ištaka iš Latežerio. 2023. Aliejus, drobė
Lenktasis tiltas ties Ratnyčios ir Nemuno santaka. 2022. Akvarelė
Sodyba Švendubrėje. 2022. Aliejus drobė
Druskininkai. Parko tiltas per Nemuną. 2022. Akvarelė
Prieini, bet pasiimi tik žiupsnelį violetiška melsva žėrinčių uogų – primins visą girios kvapų orkestruotę… Girioje muzikuoja ne tik paukščiai: kvatoklės Druskininkų žaliosios meletos, Ratnyčios melsvasparniai bukučiai, panemunių užkimę keršuliai. Link Ūlos ir Merkio skuba, teška, dzūkuoja per akmenis ošdamos upelių tėkmės, skamba smėlio takelių melodijos, spalvomis džiazuoja grybų tiltų ansambliai, tyliai šoka pamiškių drugelių pynės, dūzgia bičių spiečiai ir, atrodo – švilpauja Druskonio ežerėlio pakrantės beržai!
Kas dar lieka – akvarelės, škicai, tapybos drobės, tarsi vandenynų pakrantėse pabirusios jūrinės kriauklės, gamtos dovanų artefaktai.
Atgal
