Kultūra, menas
2022.10.22.Šventė Dūkšto dvare
Dr. Algirdas Kavaliauskas,
LŽS Narys
Laiko tėkmėje ne tik kuriama, bet ir prarandama. Maždaug taip atsitiko su dvarų kultūra, kuri primiršta, bet neužmiršta entuziastų, kultūros puoselėtojų šiandieną grąžinama visuomenei prarastas ar beprarandamas kultūrines vertybes ir atgręžia mus į tuos laikus, kada dar gyvavo estetinis romantizmas, subtili - poetinė lyrika, lengva instrumentinė muzika, pasižyminti išpuoselėtu skoniu viskam, kas yra gražu, todėl norėdami atgaivinti dvarų kultūrinį gyvenimą ir kartu siekdami prikelti jų istorinę vertę, mums svarbu neapleisti šio Lietuvai svarbaus kultūros paveldo objekto ir pasistengti sugrąžinti jam deramą vietą mūsų krašto istorijoje.
Netoli dabartinio Visagino XVIII a. pab. iškilo Dūkšto dvaro rūmai, per savo gyvavimo istoriją išgyvenę sudėtingus istorinius laikotarpius ir nepaisant stiprių likimo smūgių, sugebėję išlikti iki mūsų dienų. Tai yra ne tik svarbus Lietuvai istorinis kraštotyrinis palikimas, bet paminklas, žymintis žmogaus dvasinį poreikį aukštos kultūros tęstinumui.
Visagino viešosios bibliotekos specialistas Andrejus Vergejenko sugalvojo projektą ir, gavęs įstaigos vadovės Olgos Melnik pritarimą, sėdo rašyti scenarijaus.
Atsižvelgiant į visuomenės poreikius, Visagino viešoji biblioteka Dūkšto dvare (Ignalinos raj. Dūkštelių k.) organizavimo poezijos vakarą „Liepų alėja“, kaip vieną iš pirmųjų kraštotyros ir pilietiškumo skatinimo projekto „Visagino istorijos puslapiai“ dalių, skirtą akcentuoti dvarų išliekamąją kultūrinę vertę, bei pabrėžti abiejų - Visagino ir Dūkšto miestų tarpusavio santykių svarbą.
Renginio pradžioje Visagino miesto poetai paskaitė eilėraščių kartu su Visagino viešosios bibliotekos bibliografe Janina Černiauskaite papasakojo apie Dūkšto ir Visagino miestų santykių užmezgimą ir jų ryšių palaikymo svarbą. Trumpas istorinis ir faktų rakursas skelbė oficialią renginio pradžią.
Dūkšto dvaras
Vedėjai (Andrejus Vergejenko, direktorė Olga Melnik)
Žiūrovai
Po renginio (nuotraukoje Anatolijus Tkačenko, Irina Sachovskaja)
Rudens saulėlydį pasitinkantį poezijos vakarą sutiko šilumą ir šviesą žadantis skambus lyrinis žodis: salėje susirinkę poezijos gerbėjai mėgavosi magiškomis Anos Achmatovos (dekl. Nina Fetisova), Aleksandro Puškino (dekl. Anatolijus Tkačenko), Adomo Mickevičiaus (dekl. Zigfridas Binkevič), Vinco Mykolaičio-Putino (dekl. Goda Savostinaitė), Henriko Radausko (dekl. Gabrielė Pupelytė) poezijos eilėmis. Taip pat tarp pripažintų poetų eilių harmoningai įsiliejo vietinių kūrėjų eilėraščiai. Savo kūrybą pristatė Svetlana Babujeva, visaginiečių kūrybos almanacho „Visagino aušros“ poetai I.Negoda ir Valentina Mamzeliova, taip pat mus maloniai nustebino jaunosios poetų kartos atstovė – Jelizaveta Bezina, kuri grojant Antonio Vivaldžio muzikai (kompozitoriaus Makso Richterio autorinėje interpretacijoje) deklamavo lyrines eiles. Atskirai norėtume išskirsti viešnią iš Ukrainos – Oleksandrą Rudenko, kuri deklamavo kūrinius gimtąja kalba ir priminė mums apie taikos trapumą ir meilę savo gimtajam kraštui.
Visagino viešoji biblioteka Dūkšto dvare (Ignalinos raj. Dūkštelių k.) organizavo poezijos vakarą „Liepų alėja“, kaip vieną iš pirmųjų kraštotyros ir pilietiškumo skatinimo projekto „Visagino istorijos puslapiai“ dalių, skirtą akcentuoti dvarų išliekamąją kultūrinę vertę bei pabrėžti abiejų - Visagino ir Dūkšto miestų tarpusavio santykių svarbą.
Neabejingus dainavimui pasitiko ir įžanginę renginio dalį ženklino M. K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Lakštingėlė“ (atlik. Aksana Belskaja). Skambiomis dainomis svečius ir dalyvius kartu džiugino įvairių dainų konkursų laureatai. Lietuvių liaudies dainą „Ąžuolas“ atliko Marija Polina Zinkevičiūtė (mokyt. Vita Pimpienė), sąsajas su Ukraina palaikė dainininkė Ana Melnik (mokyt. Vita Pimpienė), ukrainiečių kalba atlikusi įspūdingą dainą „Malvi“. Pakylėtos dvasios sklidinas poetinis vakaras baigėsi jauniausios renginio dalyvės, Emilijos Galaguzaitės, finaline daina „Meldžiuosi už tave“.
Renginio metu taip pat buvo apibrėžti biografiniai faktai ir pristatyti asmenys, kurie yra glaudžiai susiję su Dūkšto dvaru ir jo gyvavimo istorija – Jonas Rustemas, Tomas Zanas ir Adomas Mickevičius. Skirtingais XIX a. periodais jie lankė dvarą, gyveno jame ir prisidėjo prie mūsų krašto garsinimo Lietuvoje.
Po renginio dalyviai ir svečiai buvo pakviesti nesiskirstyti ir dar pasivaišinti kavos puodeliu, pasivaikščioti gražiomis apylinkėmis, pasigrožėti pramintais poeto A. Mickevičiaus takais liepų alėjoje, pasimėgauti rudeniškai pasipuošusiais ąžuolais ir neapsakomais Parsvėto ežero vaizdais.
Poezijos vakaras išsiskyrė savo nuoširdumu ir jaukumu. Draugiška atmosfera, nuoširdūs žodžiai, lyrinė aplinka Dūkšto dvare sukūrė subtilią ir trapią atmosferą, kuri kvietė kiekvieną, neabejingą poezijai ir žaviam muzikos skambėjimui, atsiverti grožiui ir laisvos vaizduotės pasauliui.
Renginį sumaniai ir įdomiai vedė Andrejus Vergejenko.
Atgal
