Kultūra, menas
2022.06.04.Kirdeikių bažnyčioje pristatyta knyga
Povilas Šimkavičius,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Gegužės 29 d. jaukioje Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pristatyta Antano Žilėno trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ trečioji knyga.
Kunigo Juozo Breivos XX a. pirmoje pusėje pastatyti Dievo namai, turintys gilias ir stiprias lietuvybės šaknis, Kristaus Žengimo į dangų (Šeštinės) dienos popietę surinko nemažą būrį parapijiečių ir svečių.
Knygos „Parubežys ir parubežiniai“ III dalies pristatymo dalyviai
Iš kairės: Loreta Cigelskienė, Violeta Deveikienė ir Antanas Žilėnas
Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Knygos įteikimas
Iš kairės: dr. Romualdas Šimkūnas, Eugenijus Ostašenkovas ir klebonas Jurgis Kazlauskas
Autoriaus ir Eugenijaus Ostašenkovo nuotraukos
Pasibaigus šv. Mišioms sakralinėje erdvėje nenutilo šventų giesmių melodijos, kurias atliko aktyvus visuomenininkas, liaudies dainų atlikėjas Jonas Rimantas Klimas, vargonavo Raimondas Kaminskas. Iškiliai ir sodriai medinės bažnyčios skliautais nuskambėjo „Dieva galybė“ (aukštaičių tarme) ir „Giesmė Šiluvos Marijai“: „Nenuženk, nuo akmens, o Marija,/ Pušynėly žaliam Šiluvos,/ Nes krauju ten ir ašarom lyja:/ Nepalik, nepalik Lietuvos“.
Knyga skirta Lietuvos karininkui Antanui Juodžiui
Pristatydamas savo knygą Antanas Žilėnas šmaikštaudamas sakė, kad jam – statybos inžinieriui ir aukštaičiui – knygas rašyti sudėtinga. „Man geriau pasiklausyti, kaip traktorius burzgia, ar sąmatą ir brėžinius paskaityti“, – tęsė autorius. A. Žilėnas prasitarė, kad net negalvojo rašyti antrosios knygos, bet aplinkybės taip susiklostė, kad pernai parengta, o šiemet išleista jau ir trečioji knyga „Parubežys ir parubežiniai“.
Knygos viršelis, nuotraukoje Antanas Juodis
Autorius trečiąją trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knygą skyrė Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviui, Utenos apskrities pasienio policijos viršininkui, Lietuvos karininkui Antanui Juodžiui. Taigi, pristatymo metu autorius paminėjo, kad antroje trilogijos dalyje labai mažai dėmesio skyrė A. Juodžiui, todėl pasiryžo parengti išsamesnę informaciją apie Lietuvos patriotą ir karininką. Pristatytoje istorinėje dokumentinėje apybraižoje autorius pateikė išsamią informaciją apie Antano tėvus ir jo vaikystę Mogiliovo gubernijos Sofeisko kaime, apie jo išsimokslinimą ir tarnybą Rusijos caro kariuomenėje, apie Pirmąjį pasaulinį karą ir revoliucinius įvykius Rusijoje, apie Antano pasitraukimą į Lietuvą ir dalyvavimą kovose su Lietuvos nepriklausomybės priešais.
Antanas Juodis mirė 1978 m. sausio 19 d. Palaidotas Cicero – Čikagos priemiesčio – Šv. Kazimiero kapinėse.
Jaudinanti knygų grąžinimo istorija
Renginio dalyviai džiaugėsi turėdami progą įsigyti naują A. Žilėno knygą, o Kirdeikių bibliotekos bibliotekininkė Loreta Cigelskienė – po 77-erių metų sugrįžusiomis ir puikiai išsaugotomis lietuviškomis knygomis, kurių grąžinimą savo parašu patvirtino Vaidotas Kibildis.
Jaudinantį ir šiltą knygų grąžinimo raštą perskaitė ir penkias knygas L. Cigelskienei įteikė A. Žilėnas: „Aš Vaidotas Kibildis 1944-1945 metais su broliu Romualdu lankėme Ginučių pradinę mokyklą. Iš mokyklos bibliotekos buvome paėmę kelias knygas. Tuo sunkiu laiku tėvai skubiai persikėlė gyventi kitur ir tos knygos pasiliko pas mus. Visus 77-erius metus jas saugojau ir dabar nutariau grąžinti. Kadangi Ginučiuose bibliotekos nėra, knygas grąžinu artimiausiai Kirdeikių bibliotekai“.
Prie vienos iš jų „Sveika, Nepriklausomoji!“ teko prisiliesti ir man. Tai Šv. Kazimiero draugijos leidinys, išleistas pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga, kuriame spausdinami Liudo Giros surinkti lietuvių poetų eilėraščiai. Apie knygos autentiškumą liudija antspaudas su Vyčiu: „Ginučių pradžios mokykla Utenos apskrities“.
Senų lietuviškų knygų grąžinimas Kirdeikių bibliotekai puikiai papuošė naujos A. Žilėno knygos pristatymą.
Šiltas ir malonus žodis spaudos atstovams
Vėliau kalbėjęs giesmių atlikėjas J. R. Klimas puikiai įvertino ir pabrėžė spaudos atstovų, fotografų darbo svarbą kruopščiai fiksuojant istorinių įvykių akimirkas. Atsakydamas į klausimą, kokią brangiausią dovaną be gyvybės turi žmogus, giesmių atlikėjas sakė: „Žmogų gyvybės milžiniškoje jūroje išskiria Aukščiausiojo dovana – atmintis“. J. R. Klimas pabrėžė, kad ta atmintis yra nedidelė. Bet kada atsiranda žmonės, kurie fiksuoja, rašo, tai atsigula į istoriją. Atmintis tarsi prasitęsia. Džiaugiuosi, kad ir aš turėjau galimybę fiksuoti A. Žilėno knygų „Kelias“ (2016 m.) ir trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ pirmųjų dviejų dalių (2018 m.) pristatymą. Mano straipsnius apie tai publikavo „Čikagos aidas“, „Lietuvos aidas“ ir „Švenčionių kraštas“.
Knygos pristatymo metu labai profesionaliai darbavosi režisierius, operatorius ir dokumentinių filmų kūrėjas Eugenijus Ostašenkovas.
Malonūs renginio dalyvių pasisakymai
Renginyje dalyvavęs dr. Romualdas Šimkūnas, įteikdamas savo naujausią knygą „Po Tėviškės dangum“, padėkojo A. Žilėnui už darbą tautai bei palinkėjo ir toliau jai tarnauti ištikimai.
Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonui Jurgiui Kazlauskui, aptarnaujančiam ir Labanoro bei Kirdeikių parapijas, prisiminimui daktaras įteikė savo medžio drožinį „Vytis“.
Saldutiškio seniūnijos kultūros specialistė Violeta Deveikienė padėkojo J. R. Klimui, kuris lankosi Saldutiškyje nuo 2016 m., už puikiai atliktas giesmes ir dainas.
L. Cigelskienė padėkojo trilogijos autoriui už tą lemtingą susitikimo Kirdeikių bibliotekoje dieną, kai buvo rašoma knyga „Kelias“, ir išreiškė viltį, kad draugystė tęsis ir toliau, o šiandien pristatyta ne paskutinė knyga.
A. Žilėnas padėkojo klebonui J. Kazlauskui už leidimą knygos pristatymą pravesti bažnyčioje, su kuria jį sieja gražūs vaikystės prisiminimai, J. R. Klimui už iniciatyvą pagiedoti šventas giesmes, R. Kaminskui už vargonavimą. Trilogijos autorius taip pat dėkojo pasienio policininkų palikuoniams už išsaugotas istorines nuotraukas, kurios buvo panaudotos knygoje.
Renginį vainikavo J. R. Klimo atliekama daina „Su Nemunu pateka saulė“ pagal Pauliaus Širvio eiles: „Su Nemunu/ Pateka saulė./ Su Nemunu/ Leidžias toli./ Prie Nemuno/ Mano pasaulis,/ Prie Nemuno/ Mano šalis./ Su Nemunu/ Ašarą plovėm,/ Su Nemunu/ Griovėm stabus./ Su Nemunu/ Buvom senovėj/ Ir būsim,/ Kol Nemunas bus! <...>“.
Apie autoriaus planus ateičiai
Paklaustas apie ateities kūrybinius planus A. Žilėnas prabilo mįslingai, bet prisipažino, kad turi sumanymų ir sukauptos medžiagos. Autorius sakė, kad baigiamos ruošti nedidelės apimties knygos apie jo ir jo tėvų gimtąsias vietas –Ginučius ir Kirdeikius. Taip pat patikino, kad norėtų atiduoti duoklę Mogiliovo gubernijoje nuo XIX a. pabaigos gyvenusiems lietuviams.
Atgal
