Kultūra, menas
2022.05.28.Apie knygos „Ką papasakočiau Tėčiui“ sutiktuves Kaune
Raimundas Kaminskas
2022 m. gegužės 25 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje vyko knygos „Ką papasakočiau Tėčiui“ sutiktuvės ir kartu susitikimas su jos autoriumi žurnalistu, istoriku Aurelijumi Noruševičiumi.
Renginį vedė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė.
Knygą išleido leidykla „Kalendorius“, kuri veikia nuo 1995 metų.
Pagrindinis knygos herojus – žinomas Viduklės krašto Lietuvos partizanų būrio vadas Stanislovas Naruševičius-Jūreivis, jo gyvenimo ir žūties drama. Negailestingas likimas lėmė, kad sūnus nematė savo tėvo, kurio net pavardė skiriasi, o gimimo dokumentuose nurodyta neteisinga gimimo vieta.
Šiemet išleistoje, savo tėvų Antaninos ir Stanislovo Naruševičių 100-osioms gimimo metinėms skirtoje artimųjų gyvenimo istorijų apybraižoje Aurelijus Noruševičius pristato ne tik tėvų gyvenimo istoriją, kalbina įvykių liudininkus, bando įspėti partizano Jūreivio žūties mįslę. Veikale pristatoma Naruševičių kitų giminaičių istorijos, kurios formavosi XX a. Lietuvos istorijos lūžių fone.
Knygos autoriaus Aurelijus Noruševičiaus (gimė 1946 m. spalio 10 d. Kauno kalėjime) tėvas Stanislovas Naruševičius (1921 12 13–1948 03 06) Lietuvos partizanų vadų priedangos būrio vadas (slapyvardis „Jūreivis“), lydėjęs junginių vadus, buvo nužudytas sovietų jūreivių, ankstyvą kovo 6-osios rytą prie Šaltonos upės. Nors priedangos būrys žuvo, bet į susitikimą lydėti „Kęstučio“ partizanų apygardos vadai sėkmingai pasiekė kelionės tikslą.
Aurelijaus mama Antanina Kliknaitė – Naruševičienė (1921–2002), Lietuvos partizanų ryšininkė ir maitintoja 1946 m. buvo suimta ir už „Tėvynės išdavimą“ sovietinių okupantų nuteista 25-eriems, vėliau perteisus, bausmės laikas sumažintas iki 10 metų ir 5 be teisių.
Šešerių mėnesių Kauno kalėjime gimusį Aurelijų atidavė motinos mamai Onai Kliknienei, tačiau močiutė po poros mėnesių buvo nužudyta stribų pakalikų. Tada Aurelijų augino teta Aleksandra Goldbergienė, kuri kaip partizanų ryšininkė žuvo neaiškiomis aplinkybėmis. Nelikus artimųjų partizano Stanislovo abu sūnūs: vyresnysis Aldevinas (1942–1979) ir jaunylis Aurelijus augo Viduklėje pas svetimus žmones.
Antanina Kliknaitė – Naruševičienė iš kalėjimo buvo paleista 1955 m., tačiau neturėdama iš ko pragyventi, vėl grįžo į Sibirą ir pora metų padirbėjo anglių kasyklose, kad 1957 m. sugrįžusi į Lietuvą, galėtų auginti vaikus. Apsigyveno Šilutėje. Susirankiojo vaikus, padėkojo geriems žmonėms, juos auginusiems ir ėmėsi motiniškų rūpesčių: dirbo, leido vaikus į mokslus, aktyviai dalyvavo meno saviveikloje.
