VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra, menas

01.17. Brūkštelėjimai

Jonas Laurinavičius

Gęsta  ir dangaus žvaigždės.

*

Jeigu ragini kitus vadintis tikrais vardais, tai pradėk nuo savęs, begalvi...

*

Iš paskaitų gali pabėgti, bet ne iš egzaminų.

*

Neatidėliokime pirmosios nakties kitam kartui.

*

Gyvybė amžina, o gyvenimas trumpas.

*

Žiūrėjo į savo šaknis. Pasirodo, jos supuvusios...

*

Ir ką daryti, jei žinai, kad nieko nepadarysi?

*

Tūlas aukotojas prašo neskelbti jo pavardės. Gal jis gėdijas mažai aukojąs?

*

Kai peržengta finišo linija, negėda ir parkristi.

*

Poezijos paukštę uždarė į narvą, o ji ten dar ir kaip plačiai išskleidė sparnus!

*

Jeigu istorija tave pagavo, tai jau nebepaleis: arba liaupsins, arba skalpuos.

*

Žemė ne guminė. Jau trūksta jos ne tik gyventi, bet ir kapinėms įrengti.

*

Lašas po lašo ir akmenį pratašo, bet lauk tu, šunie, kol kumelė išgaiš.

*

Yra dvi medalio pusės, bet abi iš to paties metalo.

*

Kad ir kiek tu laimėtum, lošimų namai nuo to nebankrutuos.

*

Ir ąžuolai pūti pradeda iš vidaus.

*

Slibinai išnyko, nes pritrūko maisto: nebėr nekaltų mergelių.

*

 Naujausia mada: Adomo kostiumas su pamušalu.

*

Kvailys kvailiui nelygu: vienas valdžioje, kitas psichiatrinėje.

*

Siuvėjo kokybės ženklas – iškart įverti siūlą į adatą.

*

Plaudamas smegenis, neužteršk aplinkos.

*

Ką atstatyti  epochos vėjui: krūtinę ar nugarą?

*

Neperženk prabangos skurdo ribos!

*

Lauk nelaukęs, šunie: nuo vargšo stalo nė trupinio nenukrenta.

*

Triumfuok, Achile, kad tavo silpnoji vieta – kulnas, o ne galva.

*

Kur pora, ten ir romanas. Nebūtinai romantiškas.

*

Nežinia ar kiklopas šaudydamas primerkia akį?

*

Darvinai, iš ko išsivystė vilkas avies kailiu?

*

Tereikia pusės žingsnio, ir greta stovėjęs jau lieka už nugaros.

*

Nuogos tiesos figos lapeliu nepridengsi.

*

Užsakymas siuvėjui: įsiūti kišenę, kad būtų kur špygą laikyti.

*

Degtuko iki galo nesudeginsi – pirštai svyla.

*

Narcizas, gėrėdamasis savimi, į kreivus veidrodžius nežiūri.

*

Atitiko, kaip raktas  spynai.

*

Valdininkai praplėtė asortimentą: ėmė gaminti platesnius fotelius pasipūtėliams.

*

Nesidžiauk, kad žmonės tavęs ilgai nepamirš, nes gal vis tebekeiks...

*

Juodoji rinka klesti ten, kur toliau nuo žmonių akių.

*

Devyngalvio tragedija: trūksta smegenų!

*

Begėdžio išskirtinumas: jis nerausta iš  gėdos.

*

Iškreipta tikrovė: kairiarankis rodo špygą dešine ranka.

*

Vėjarodis – nepaperkamas vėjo partneris: rodo tik ten, kur vėjas pučia.

*

Nuogi karaliai sostuose nesėdi.

*

Senatvės lazda irgi turi du galus, tačiau vienas užlenktas.

*

Kas tinka, tai jau  tinka: iliustruoti karikatūristų gyvenimo knygą karikatūromis.

*

Burna bedantė, tačiau tai netrukdo kramtyti pažinimo vaisius.

*

Prokrusto lova ne tau, monstre.

*

Idiotui nereikia scenoje vaidinti idioto – užtenka būti natūraliam.

*

Plaukimas prieš srovę – dar ne olimpinė rungtis.

*

Taip mikliai nudyra kailį, bet štai atgal užvilkti nesugeba.

*

Gyvas į žemę neįlysi. Belieka laukti mirties.

*

-Sustok, akimirka žavinga, - tarė Ikaras, pakilęs per saulės užtemimą.

*

Ir ramybės uostus užklumpa štormai.

*

Gyvenimo mokyklos veltui nemokina – reikia apmokėti savo klaidomis.

*

Vienoda musės tragedija: ar į išrūgas įklimpsta, ar į medų.

*

Tarnauk vienam ponui. O jeigu dviem, bet po pusę etato?

*

Ar šimtakojį galima laikyti neįgaliu, jeigu jis netenka vienos kojos?

*

Žemės rutuliui nieko, bet Atlantui galas, jeigu jis suklumpa po savo našta.

*

Hamleto dilema: būti ar nebūti, alkoholiko – gerti ar negerti?

*

Būk tu švenčiausias, bet turi vis vien mirti, kad patektumei į dangų!

*

Ne viską lemia avino ragai – svarbu ir įsibėgėjimas.

*

Melagis, pasakęs tiesą, rizikuoja prarasti savo įvaizdį.

*

Jeigu Sizifas būtų užritinęs akmenį ant kalno, jo vardas liktų nežinomas.

*

Ne kiekvienam abejojančiam – būti ar nebūti? – lemta tapti Hamletu.

*

Atėjusią naują valdžią – kaip ir batus – turime prasinešioti.

*

Nors tylėjimas auksas, bet dėl jo prabos tylima.

*

Esti, kad daugiau kalbama ne apie nugriautus, bet apie dar nepastatytus paminklus.

*

Kam pasakose reikalingi dar tie du broliai statistai, jei reikalus tvarko tik trečias brolis Jonas...

*

Nematydamas kito upės kranto, tilto per ją nepastatysi.

*

Amžinoji ugnis irgi dega tik tol, kol ją kurstai.

*

Proto bokštas. Tačiau kaip ir Pizos... Pasviręs.

*

Kiekvienas žmogus gali kalnus versti,  tik reikia, kad jis turėtų pinigų darbininkams pasamdyti.

*

Skraidydamas padebesiuos, arčiau dangaus neatsidursi.

*

Saulė moka slėpti savo juodas dėmes – plika akimi jų nepamatysi.

*

Santuoka: dvi upės, susiliejančios į vieną tekėti per vingius, užtvankas, kritulius, ledonešius.

*

Savo svoriu maisto krepšelis senatvės neapsunkina: jis dėl kainų darosi vis lengvesnis.

*

Visi nori būti laisvi: vieni – kurti, kiti – griauti.

*

Ar juoktis sveika ir iš juokingai mažos pensijos?

*

Vaikų prašau nepirkti man naujametinių dovanų, nes aš neturiu jiems duoti pinigų.

*

Merginai nėštumas – tai ženklas, kad jau laikas tekėti.

*

Kvailys – tautinis paveldas  iš liaudies pasakų.

*

Trauktis iš politikos irgi yra tam tikra politika.

*

Koks kipšas, kad sutikus savo svajonių moterį, kažkam tos svajonės beregint sudūžta!

*

Skiriamieji ženklai: arklys – be sparnų, Pegasas – be kanopų.

*

Ilgainiui ir proto bokštai sugriūna.

*

Trojos arkliui į dantis nežiūrėjo.

*

Jei sakai, kad dirbi už tris, tai nurodyk, kas gi tie du nereikalingi – ir aš juos atleisiu iš darbo!

 

 

Atgal