Kultūra, menas
10.23. Kidulių dvaras: „Lietuvos aido“ redaktorius V. Gustainis, diplomatas V. Sidzikauskas
Vytautas Žeimantas
Kalbos šventė Šakių krašte
Mums buvo džiugu, kai Lietuvos žurnalistų sąjunga gavo kvietimą dalyvauti 49-oje Šakių rajono Kalbos šventėje. Šiemet ji vyko jaukiame Kidulių dvare, kuris garsus ne tik savo sena istorija - dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas dar 1583 metais. Čia gyveno Žemaičių vyskupai Jonas Jeronimas Kiršenšteinas, Juozapas Mikalojus Karpis, Antanas Domininkas Tiškevičius. Kidulių dvare viešėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, Rusijos caras Aleksandras I. 2013 metais dvaras buvo restauruotas. Dabar jo rūmuose įsikūrė biblioteka, vyksta vietos bendruomenės renginiai. Įdomi ir dvaro sodyba, kuriai priklauso parkas ir daugiau nei dvidešimt pastatų ir jų liekanų.
Žodinį paminklą garsiems kraštiečiams stato moksleiviai iš „Žiburio“ gimnazijos dramos studijos
Šį kartą į Kidulių dvarą susirinko tie, kam rūpi lietuvių kalba, jos išsaugojimas, puoselėjimas. Renginį vedusi Šakių rajono bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė paskelbė leitmotyvą: 49-oji Kalbos diena skirta iš Šakių krašto kilusių „Lietuvos aido“ redaktoriaus, diplomato, filosofo Valentino Gustainio ir diplomato Vaclovo Sidzikausko atminimui.
Šakių rajono savivaldybės bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė
Šventė prasidėjo įspūdingu žodiniu paminklu savo garsiems kraštiečiams, kurį sukūrė moksleiviai iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos dramos studijos, vadovaujamos Vilijos Meškaitienės. Meninį emocinį pradą pratęsė vieša diskusija apie V. Gustainio ir V. Sidzikausko veiklą, jos pasekmes, dabar kylančius iššūkius žurnalistikai.
Diskusijoje dalyvavo fizikos mokytojas Alvydas Grinkevičius (dešinėje), politologė Rima Urbonaitė ir žurnalistas Dainius Radzevičius
Dainuoja Šakių kultūros centro folkloro ansamblis „Šakija“
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įteikė Antanui Andrijonui medalį „Už nuopelnus žurnalistikai“. Vytauto Žeimanto nuotraukos
Diskusiją vedęs šakietis fizikos mokytojas Alvydas Grinkevičius ir joje dalyvavę svečiai iš Vilniaus – žinoma politologė Rima Urbonaitė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius profesionaliai prikaustė susirinkusiųjų dėmesį, vertė susimąstyti apie asmens vietą istorijoje.
Valentinas Gustainis
Valentinas Gustainis gimė 1896 m. Vinkšnupiuose, Sintautų valsčiuje. Tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Studijavo filosofiją Heidelbergo, Lietuvos ir Sorbonos universitetuose. Anksti susidomėjo žurnalistika, 1918 m. jau rašė į „Lietuvos aidą“. Buvo tarp pirmųjų profesionalių žurnalistų tarpukario Lietuvoje. 1928-1932 m. buvo „Lietuvos Aido“ redaktorius. Kaip šio laikraščio užsienio korespondentas dirbo Lenkijoje, Prancūzijoje ir kitur. 1932 m. apdovanotas Trijų žvaigždžių 3-ojo laipsnio ordinu. 1934 m. buvo deleguotas į Lenkiją kaip žurnalistas ir diplomatas. 1939–1940 m. buvo ELTOS direktorius. Buvo ir žurnalo „Jaunoji Lietuva“ faktiškasis redaktorius.
1941 m. NKVD suimtas, kalintas Bijsko, Barnaulo, Krasnojarsko kalėjimuose, Siblago, Karagandos lageriuose. Iš Sibiro grįžo 1956 m., apsigyveno Griškabūdyje, kur 1971 m. ir mirė.
Vaclovas Sidzikauskas
Tarpukaryje žinomas teisininkas, visuomenės veikėjas, vienas garsiausių lietuvių diplomatų Vaclovas Sidzikauskas gimė 1893 m. Šiaudinėje, Kidulių valsčiuje. Mokėsi Kidulių mokykloje, 1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Studijavo Maskvos, Berno ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Nuo 1919 m. pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje tarnyboje: buvo Lietuvos misijos Šveicarijoje pirmasis sekretorius, įgaliotasis ministras Berlyne, Vienoje, Berne, Londone ir Hagoje. Buvo ir Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos, Nuolatiniame tarptautiniame teisingumo tribunole Hagoje. Dalyvavo Lietuvos delegacijoje derybose dėl Klaipėdos krašto suverenumo. Vedė derybas su Vokietija dėl karo nuostolių likvidavimo, pirmosios prekybos sutarties sudarymo, kitais svarbiais Lietuvai klausimais. Pasitraukęs iš diplomatinės tarnybos, dėstė diplomatijos istoriją Prekybos institute, 1936–1939 m. Klaipėdoje leido dienraštį „Vakarai“. Karo metais už Vokietijos pralaimėtą Klaipėdos bylą ir kitą antinacinę veiklą nacių buvo suimtas ir dvejus metus kalėjo Soldau bei Osvencimo koncentracijos stovyklose. Vėliau gyveno Berlyne, 1950 m. persikėlė į JAV. Aktyviai veikė Lietuvos išlaisvinimo organizacijose: buvo VLIK'o užsienio delegatūros narys, jos pirmininkas. Mirė Niujorke 1973 m.
Abu, ir V. Gustainis, ir V. Sidzikauskas savo gyvenimą paskyrė tarnavimui Lietuvai, lietuvių kalbos puoselėjimui, lietuvių tautos stiprinimui.
Žurnalistas, poetas Antanas Andrijonas
Kalbos šventės rengėjai, atidavę duoklę garsiems Šakių krašto žmonėms, atsigręžė ir į dabartį. Juolab ir proga pasitaikė gera – garsiam šakiečiui, žurnalistui, poetui, visuomenės veikėjui Antanui Andrijonui šiemet sukako 70 metų.
Lankas užtvindė pienių ižas
Ir nežinau, ir nežinau, kuo čia tikėt -
Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo
Ar ant palangės saulėn stiebiasi gėlė.
Tai eilutės iš A. Andrijono eilėraščio “Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo“, 2014 metais paskelbto žurnalistų poezijos rinkinyje „Sušvieski, saule“. Jame kolegos galėjo prisistatyti tik vienu eilėraščiu. Kiekvienas siuntė tai, kas jam brangu. Kolega Antanas atsiuntė apie gimtąjį Gelgaudiškį...
Taip, Gelgaudiškis, nedidelis ir jaukus zanavykų miestelis, prigludęs prie Nemuno, buvo ir, manau, visada bus kolegos Antano gyvasties atrama, kūrybos žaizdras. Čia jo tėviškė, čia brendo, baigė vidurinę mokyklą, čia dabar praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, čia, Gelgaudiškio dvare buvo iškilmingai paminėtas kolegos Antano septyniasdešimtmetis. Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė "Mėlynosios paukštės" skaitė kolegos Antano kūrybą, garsus Lietuvos estrados dainininkas Aleksas Lemanas dainavo jo tekstais sukurtas dainas.
Prisiminė ir kitas Gelgaudiško dvare įvykęs renginys, irgi skirtas kolegai Antanui. 2016 metais čia buvo atidaryta jo knygų paroda. Ją sudarė beveik 70 knygų, kurios atspindėjo jo bibliografiją: autorinės knygos, kolektyviniai darbai, jo sudarytos knygos, kitų autorių knygos, kuriose spausdinami jo straipsniai, eilėraščiai, nuotraukos. Ekspozicijoje knygos buvo suskirstytos į skyrius: „Poezija", „Knygos Gelgaudiškiui", „Knygos Šakių kraštui", „Knygos Lietuvos nepriklausomybei", „Knygų sudarytojas", „Automobilių ir kelių istorija", „Automobilių sporto istorija", „Žurnalistų sąjungos knygos", „Enciklopedijos"... Toks tematikos margumas gražiai atskleidžia kolegos Antano įvairialypę kūrybinę virtuvę.
Kolega Antanas 1978 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką ir jai paskyrė visą savo gyvenimą. Tačiau, turbūt neapsiriksiu pasakęs, kad kolega Antanas daugiausia dėmesio skyrė ir skiria gimtajam kraštui – Gelgaudiškiui, Šakių rajonui. Šiomis temomis jis parašė šimtus straipsnių periodinėje spaudoje, išleido ir daug knygų, autorinių ir su bendraautoriais. Tarp jų: „Gelgaudiškio kalendorius 2001-ieji metai" (2001), „Brasta per lietuviškojo laiko upę" (Šakių r. kalbos ir literatūros dienų 30-mečiui, 2002), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973-2007“ (kartu su J. Augustaičiu, 2007), „Nemuno sūnūs sugrįžta" (2008) „Pramintais gimtinės takais“ (2009), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973-2012“ (2012), kitos.
Tačiau didžiausias kolegos Antano indėlis į gimtojo krašto kraitę - monografijos „Gelgaudiškis“ dvitomis, išėjęs 2011 metais. Kolega Antanas buvo ne tik šio milžiniško, kelis tūkstančius puslapių turinčio leidinio sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius, bet ir pluošto straipsnių autorius. Jo plunksnai priklauso įdomūs ir informatyvūs straipsniai „Šimtmečius trukusių kovų pėdsakai Nemuno pakrantėse“, „Generolo Antano Gelgaudo gyvenimo ir kovų pėdsakai prie Gelgaudiškio“, „Gelgaudiškis nuo Sapiegų iki Komarų (XIV a. pab.–XIX a. pab.)“, „Gelgaudiškio dvaro parceliacijos pirmieji žingsniai“,“ Gelgaudiškio dvaras ir jo palivarkai parceliacijos dešimtmečiais (1920–1938)“, daugelis kitų.
Nedažnas Lietuvos valsčius gali pasigirti tokiu fundamentaliu leidiniu. Gelgaudiškis – gali. Gali dėka kolegos Antano ilgamečio triūso.
Gražiai draugauja jis ir su poezijos mūza. Dar ketvirtoje klasėje mažasis Antanėlis parašė pirmuosius eilėraščius. Bestudijuodamas eilėraščius spausdinosi universiteto laikraštyje. Dabar jau yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Gelgaudiškio dvaro papėdėj" (1997), „Atveriu langą į Nemuną" (2001), „Sidabrinių klevų skambesy" (2011).
Kolegos Antano eilėraščiai jausmingi, ritmiški, aiškiai apibrėžta tematika, todėl dainas kuriantiems kompozitoriams jie labai tinka. Pagal kolegos Antano eiles kompozitorius Valentinas Bagdonas parašė net keturiolika dainų. Penkios iš jų greitai pasirodys žurnalistų dainų knygoje „ Ačiū tau, žeme“, skirtoje Lietuvos žurnalistų sąjungos šimtmečiui.
Kolegos Antano nuopelnai akivaizdūs, todėl ir griaudėjo plojimais senasis Kidulių dvaras, kai Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įteikinėjo Antanui Andrijonui medalį „Už nuopelnus žurnalistikai“.
Žurnalistinio reportažo konkursas
Kalbos šventės rengėjai pasirūpino, kad konkrečia veikla užimtų ir moksleiviai. Jiems buvo surengtas žurnalistinio reportažo konkursas: parodytas kino siužetas apie knygnešius, ir paprašyta apie tai parašyti žurnalistinį reportažą.
Jaunimas noriai dalyvavo konkurse. Savo komandas subūrė Lukšių Vinco Grybo ir Griškabūdžio gimnazijos, Kidulių pagrindinė mokykla, o Šakių „Žiburio“ gimnazija išstatė net dvi komandas. Konkursą vertinusiems profesionaliems žurnalistams – vilniečiams Dainiui Radzevičiui ir Vytautui Kvietkauskui, šakietėms Giedrimei Didžiapetrienei ir Gintarei Martinaitienei teko gerokai pasukti galvas vertinant moksleivių parašytus reportažus.
- Man labiausiai patiko Lukšių moksleivių reportažas, - sakė vertinimo komisijos pirmininkas Vytautas Kvietkauskas. – Bet džiaugiuosi ir rengėjų sprendimu apdovanoti visas konkurse dalyvavusias komandas.
Kalbos šventę gražiai papildė ir mielos lietuviškos dainos, kurias mums dovanojo Šakių kultūros centro folkloro ansamblis „Šakija“, vadovaujamas Virginijos Snudaitienės.
Tikėkimės, kad šakiečiai ir toliau tęs gražią tradiciją – kasmet rengti Kalbos šventes. Tada kitąmet jau įvyks 50-oji Kalbos šventė.
Atgal
