VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra, menas

10.15. Brūkštelėjimai. Iš spaudai ruošiamos rašytojo, žurnalisto Jono Laurinavičiaus aforizmų knygos

 

Jonas Laurinavičius

Nesirk svetima corona viruso liga

*

Du vaikai – ir abu tarsi nenormalūs: vienas – super, kitas – vunder...

*

Astronomai nelaukia manos, krentančios iš dangaus – jiems duok meteoritų!

*

Nevisavertė klausa – negirdi savo vidinio balso.

*

Kur visi protingi, ten vieni kitus bepročiais laiko.

*

Bėgioti sveika, ypač kuo toliau nuo civilizacijos...

*

Dramblys ėjo  mažais žingsneliais, musė gigantiškais. Bet vis dėlto atstumas tarp jų vis didėjo...

*

Kai siela parduota nelabajam, kūnas paklausos neturi.

*

Daryk taip, tarsi šalia tavęs stovėtų mama.

*

Tuščiomis einant visi keliai sunkūs.

*

Gerumo namuose kalbama tyliais žodžiais.

*

Žmoguje be tikėjimo keri piktžolės.

*

Iš klaidų ypač mokomasi gyvenimo universitetuose.

*

Aiškinasi, katras iš judviejų teisingas, o katras tik teisuolis.

*

Nelaiko visų kvailiais ten, kur pats esąs...

*

Graži, bet žvilgsnis išduoda: tu ne Mona Liza.

*

Piktuoli, angelo sparnai tau ne prie veido.

*

Mirties priežastis: užduso užrištas pinigų maiše.

*

Gavo į akį, nes užbėgo įvykiams už akių...

*

Pasaulio bokštai matuojami pagal  Eifelį.

*

Nesižavėk minia: su ja negyvensi.

*

Būtų geras žmogus, bet jo charakteris blogas.

*

Puiki tarnyba, jei, neatsitraukdamas nuo jos, dar gali ir savo darbą dirbti...

*

Mirties baimė skatina tobulinti gyvenimą.

*

Tu geras, aš geras. Niekad nemaniau, kad mūsų nuomonė taip nesutampa...

*

Laisvas žodis ypač spindi tarp uždraustų knygų.

*

Girdėti visas orkestras, o pasirodo čiulba vien lakštingala!

*

Tiesos skelbėjai vaikšto mėlynais paakiais.

*

Svajonės skraidina padebesiais, o gyvenimas tupdo ant žemės.

*

Mėto į jį nuodėmėmis, o jos atšoksta nuo jo kaip žirniai nuo sienos.

*

Laisvės pranašai ne virš kalnų skraido, o sėdi kalėjimų vienutėse.

*

Argi būtų turtuolių, jei nebūtų varguolių?

*

Tvirtai įaugo į žemę savo kolektyviniame sode.

*

Gaisro šaukštu vandens neužgesinsi.

*

Piktžolėms tinka ir nederli žemė.

*

Bloga jausti meilės badą, bet dar blogiau nebejausti jo...

*

Kakta sienos nepramuši, tik pats gumbą gausi.

*

Kietą aforizmą ne kiekvienam įkąsti, jeigu iškritę protiniai dantys.

*

Rožiniai akiniai tarp satyrikų nepaklausūs.

*

Pandemijos metu nedraudžiama kontaktuoti, bet tik bekontaktiniu būdu.

*

Kadaise visi keliai vedė į Romą, bet ar nors vienas iš jų buvo kilimais klotas?

*

Blogą orą ilgiau aptarinėjame.

*

Kai zuikis nebegali pabėgti nuo vilko, jis jį puola.

*

Šuo ir kariamas pripranta, jeigu jo iškart nepakaria

*

Medus saldus, kol neapkarsta.

*

Tos pačios grotos ir kaliniams, ir prižiūrėtojams. Esminis skirtumas, kurioje jų pusėje esi...

*

Be nemigos: prabudo naktį, tarė Dievo vardą, ir... vėl užmigo.

*

Robotai tiek ištobulėjo, kad sugeba žmonėms ant ausų kabinti makaronus.

*

Ar galima laikyti asilo išsigimimu tai, jeigu jam į galvą lenda protingos mintys?

*

Visi jos vaikai gimę iš meilės. Visi – nesantuokiniai...

*

Nebrangiai išnuomočiau kambarį vienišai moteriai, turinčiai savo namą ir mašiną.

*

Grįžus iš ligoninės, kaimynas klausia: „Kaip sveikata?“,  grįžus iš restorano: „Kaip sveikatėlė?“

*

Kaip iki vedybų, taip ir po jų vyrai svajoja apie gražias ir rūpestingas žmonas, o žmonos – apie turtingus ir ištikimus vyrus.

*

Viešpatie, kaip sunku bendrauti su idiotu: turi kalbėti jo lygmenio kalba, kad jis suprastų.

*

Ar beširdis laikomas neįgaliuoju?

*

Visą naktį  sutuoktiniai nemiegojo: ji, laukdama vyro, jis – pasilikęs pas draugę...

*

Vestuvinis žiedas dar neįrodo, kad tu esi tikras vyras.

*

Mieli ir jau išminti takai, jeigu juos pats ir išmynęs.

*

Atviras kaip pasas – jis neslepia moters amžiaus.

*

Trešuliai nedega, o smilksta.

*

Ne visos ir Amūro strėlės pataiko į dešimtuką.

*

Meilė mažažodė: ji žvilgsniais kalba.

*

Svajonių paukštes irgi traukia šiltieji kraštai.

*

Venk draugų, kol turi pinigų.

*

Ir gerą  kortą turėdamas gali pralošti.

*

Motinai visi vaikai vienodai brangūs, o pamotei – visi vienodai svetimi.

*

Jaunavedžiams patinka viengulės lovos.

*

Šok per ugnį, tik nepakibk ore.

*

Nuo senatvės veido nepaslėpsi.

*

Ir milijonieriui skatikas niekada ne pro šalį.

*

Genijus – tai skamba išdidžiai, jeigu jis ne idiotas.

*

Oro permainos neturi jokios įtakos sveikatai, jeigu jos nebeturi...

*

Suprasti kūrėją – vadinasi, įminti jo meilę.

*

Demokratija tai demokratija, bet jos netgi rojuje nėra!

*

Nenešiok akmens savyje – mesk į svetimą daržą.

*

Ar beverčiai nemeluoja, sakydami, kad jie žino savo vertę?

*

Kvailį beregint atskirsi: jis nemoka patylėti.

*

Gyvas į krematoriumą nelysi.

*

Turtingai senmergei niekas į dantis nežiūri.

*

Jaunystėje buvo ne per stipriausios sveikatos, senatvėje – ne per silpniausios.

*

Kramtyti kietas mintis reikalingi ne stiprūs dantys, bet smegenys.

*

Išbraukus iš žmonijos istorijos karus, joje nedaug kas belieka...

*

Kai aplinkiniai sužinojo, kad mano geras apetitas, pradėjo rečiau kviesti į svečius.

*

Jei į dramblį žiūri pro padidinamąjį stiklą, tai ant jo turbūt nutūpė musė.

*

Sunku tapti tėvu, jei tėvystė teismu pripažįstama.

*

Kaip jis galėjo išvengti avarijos, jeigu net Angelas sargas nespėjo su juo lėkti?!

*

Vis dėlto visos gražuolės neperspektyvios: jos pasensta.

*

Bandė kalnus versti, bet nepavyko: konkurentai jį išvertė iš koto.

*

Taip vaidino humoristus, kad salėje nebuvo abejingų: jai verkt norėjos!

*

Koks sriubos receptas, kai gera šeimininkė ją iš nieko išverda?

*

Gyvenimas gražus, jeigu jį pats išgražinai.

*

Būtų įdomu pasiklausyti, ką žmonės kalba be žodžių...

*

Ir pilna piniginė ne ką džiugina, jeigu pinigai skolinti...

*

Dvilypumas: ir mūsų šventoji duonelė, ir velnio lašai – iš tų pačių rugių...

*

Kai kas keliaujantis į pasaulio kraštą, kelionės tikslą beregint pasiekia: ties savo privačios valdos tvora.

*

Žūsta ir ugniagesiai, neatsakingai elgdamiesi su ugnimi.

*

Miegojo kaip užmuštas. Skirtumas tik tas, kad pabudo.

*

Paklydėlis: kopė į Everestą, o įkopė į Olimpo kalną.

*

Menas priklauso turtuoliams.

*

Neokolumbas: plaukė į Ameriką, o atrado negyvenamą plaukiojančių plastmasių salą!

*

Žirgas ir šachmatų lentoje gali virtuoziškai šuoliuoti, jeigu  jį važnyčioja didmeistris.

*

Net donžuanui daug moterų nereikia, o tik viena daugiau negu turi.

*

Viskas įmanoma, kas įmanoma.

*

Protingas pasirinkimas: kopė tik į savo aukščio kalnus.

*

Minutės vertę ypač pajuntame pavėlavę į nutolstantį traukinį.

 

 

 

 

 

Atgal