Kultūra, menas
10.01. HUMORO KALENDORIUS. SPALIS. Permainų metafizika
Kęstutis K. Šiaulytis
Rytiečių išmintis niekam nelinki gyventi permainų metais, bet lietuviams, iššūkių stichijos – kaip gandrui žydros padangės! Nebaisios jiems jokios ozono skylės, nei smilkstančios lėktuvų uodegos!
Mūsų protėviai galando, gludino savo būdą ištisus šimtmečius grumdamiesi žemdirbiško likimo verpete. Įpratome kailį mainyti keturis kartus per metus – nuo basakojo pavasario, iki klumpių rudens, iš vienmarškinės vasaros – į kailiniuotą žiemą.
Fantazijos skrydis
Darbai keitė vienas kitą, kaip girnų akmuo keičia grūdą – vieną dieną sėji, augini, kitą – pjauni, kuli, per jurgines lesini žąsiukų pulką, per linarūtę – kremti paukštienos kepsnį. Taip, nuo ryto iki vakaro, lyg bėgime su kliūtimis, kiekvienam – septynių pareigų, septynių amatų iššūkiai. Pačiam tenka dalgį išplakti, arklį šukuoti, bričką remontuoti, plūgą kilnoti, gaidžiui galvą kirsti, avį kirpti. Šeimininkė – pati audžia, mezga, neria, vilnas dažo, ryte košę maišo, pietums antį peša, triskart melžia karvę, košia pieną, po to muša sviestą, spaudžia sūrį, turguj derasi, litus skaičiuoja ir vis vaikus rikiuoja.... Amžiais gvildenta patirtis nedingo kaip rytmečio rūkas. Permainų metafizikos slėpiniai glūdi mūsų genuose ir sutartinėse, o kasdienybės filosofija – trauklapis ant žaizdos, išguldyta patarlėse ir priežodžiuose. Jei kada eisiu į mitingą seimūnų gąsdinti, demonstruosiu tokius transparantus: „Reikalaujam berno, kuris dirbti moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka!“, „Vis siuvam – vis nuogi, vis skalbiam – vis juodi...“ Deja, politikai – tarsi būtų mūsų antipodai – tėra pažadukai kalbadrožiai. Anas, už šnektas balsus renka Ariogaloj, kitas – Baisiogaloj. Seimo diskutantams visos sesijos prireiktų, kad išsiaiškintų, ką šia patarle liaudis norėjo pasakyti: „Gilus vanduo srauniai nebėga“.
Amerikonas turistas Lietuvoje
Vertinimo komisija
Nostalgijos gulbių ežeras
Spalio alus
Mutacija
Spalio mėnuo – pavyzdinis gyvenimo kaitos etalonas, tikras permainų maratonas. Vieną dieną saulė žeme ridinėja, kitą – pro darganos dulksną tik beržo geltoni lapai šviečia, tik klevų oranžas šildo. Kas per vasarą vešėjo laukuose – sušluota į klėtis ir jaujas, o jei naktį šalna – tai, kas vakar iki šiol darže žaliavo, ryte nė pašarui netinka. Spalis ir spalvingas, ir spangus, bet, kai dar prisideda vyriausybės organizuojami užgaidų – „pokyčių“ fejerverkai, pasijaučiame kaip karuselių atrakcione: kažkas aikčioja, spygauja, kvatoja, kažkas griaudžia nurodymais, rekomendacijomis, draudimais. Visuomenė taip užsukta, įelektrinta – tik prijunk kabelį – nebereiks nė Elektrėnų, nė Astravo... Žibalo šliūkšteli ir žinutės apie 5G technologijų galimybes mums kraują varinėti, tačiau, sėkmingai adrenalino tiekimą tautai organizuoja vietinis 5K – Kovidas, Karantinas, Kaukės, Konfrontacija, Karnavalas. Operacinio ministrų kabineto nariai išmoningai atlieka linksmybių mugės cirko vaidmenis: vienas mekena oželiu, kita svaido peilius, trečia liepsnas ryja, ketvirta žongliruoja skaičiais, o urmas – dresuoja Azijos tigrus. Tokio festivalio seniai nebuvo, nebus nė antrakto – posėdžiai po posėdžių, posėdžiai po posėdžių, garantuoja nenutrūkstamą Užgavėnių siautulį.
Atgal
