Kultūra, menas
09.16. Vaižganto premija – Arvydui Juozaičiui
20-oji Vaižganto premija skirta filosofui, publicistui, redaktoriui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui. Tai rugsėjo 14 dieną nutarė Vaižganto premijos skyrimo komisija, kurią nuo Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovavo Audronė Nugaraitė, Jonas Staselis ir Gerimantas Statinis, nuo Lietuvos rašytojų sąjungos - Jurgita Jasponytė-Burokienė, Gediminas Kajėnas ir Danielius Mušinskas.
Arvydas Juozaitis
Šiemet Vaižganto premijai buvo pasiūlyta net keturiolika kandidatų. Išvadysime juos abėcėlės tvarka:
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygas „Dar vieni prabėgę metai", „Dvidešimt metų drauge", „Žiemgalos dainius", „Laikęs kūrybos paukštį delnuose" ir skelbiamus darbus elektroninėje ir popierinėje spaudoje;
Vytautas Čepas už romaną „Siena";
Daiva Grikšienė už televizijos dokumentinių filmų ciklą „Kunigo Tumo kelionės" (TV ciklą sudaro trys dalys);
Česlovas Iškauskas už knygą „Balbieriškio parapijai ir bažnyčiai - 500 metų" ir už žurnalistinę ir publicistinę kūrybą;
Indrė Jonušytė už knygas „BELA BLU" ir „FABULAE SPECTACULA";
Arvydas Juozaitis už publicistikos knygą „Kauno saulė";
Aistė Kučinskienė už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos, literatūrinės publicistikos dermę, kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą;
Jonas Liniauskas;
Dovydas Pancerovas už žurnalistinių tyrimų knygą „Kabinetas 339" (2019 m.) ir romaną „Medžiojant tėvą" (2020 m.) bei už visus darbus ir kūrybinius sprendimus;
Leonas Peleckis-Kaktavičius už esė ir pokalbių rinkinį „Žmonės kaip knygos";
Justinas Sajauskas už knygas „Lietuvės rožinis, dar kitaip: Marijos Kraptavičiūtės-Šimkienės prisiminimai" ir „Prisiminimų nuotrupos";
Jūratė Sučylaiė už knygą „Prieš srovę";
Vidmantas Valiušaitis už istorinę ir kultūrinę atmintį, nacionalinį tapatumą tvirtinančius labai reikšmingus darbus, knygas ir veiklą;
Jurga Žąsinaitė už knygą „Pertako piemuo" ir už dokumentinės prozos straipsnius apie iškilius Anykščių krašto žmones, krašto praeitį, kultūrinį gyvenimą „Vorutoje"; www.menobangos.lt „Aukštaitiškas formatas".
Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos rašytojų sąjunga, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę.
Šiųmetinis Vaižganto premijos laureatas Arvydas Juozaitis yra filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, redaktorius, rašytojas, publicistas, politinis bei visuomenės veikėjas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjas ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas. Išleidęs per trisdešimt - novelių, esė, publicistikos, dramų - knygų, daugelio pjesių ir filmų scenarijų autorius.
Arvydas Juozaitis, prasidėjus Atgimimui ir vėliau, aktyviai veikė ir žurnalistikoje. 1988 metais buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios" redaktorius ir leidėjas, 1990 m. - savaitraščio „Šiaurės Atėnai" vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas.1995-2000 buvo žurnalo „Naujoji Romuva" vyr. redaktorius. 2007-2009 m. - žurnalų „Baltika" (Kaliningradas/Karaliaučius) ir „Paralelės" (Kaliningradas/Karaliaučius - Klaipėda) redakcinių kolegijų narys.
Arvydas Juozaitis yra apdovanotas Baltijos asamblėjos literatūros premija, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinu, Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinu, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija, Liudviko Rėzos premija, Ievos Simonaitytės, Juozo Keliuočio, „Varpų" literatūrinėmis premijomis.
„Kauno saulė" yra miesto epo, „karo ir taikos" knyga, - sako jos autorius Arvydas Juozaitis, - Rašiau ją ieškodamas naujosios Lietuvos valstybės šaknies, leisdamas tą šaknį. Dabartinės Lietuvos istorija tėra šimto metų, bet kokia nuostabi! Kaip ir kiekviena lemtinga istorija, ji reikalauja tiesaus žvilgsnio ir žodžio. Troškau pamatyti, išgirsti ir aprašyti valstybės stebuklą, pajusti valstybę auginantį miestą. Taip jau yra, kad nūdienos Lietuva gimė Kaune, tad Kaunas - šios istorijos herojus. Miestas, išplėšęs tautą iš nebūties, vertas karo ir taikos epo.
„Kauno saulėje" ypatingas dėmesys skiriamas Juozo Tumo Vaižganto asmenybei. Su kokia meile čia rašoma apie Vaižgantą - daugeliui tai gali būti gera pirmoji gilesnė pažintis. Taip rašoma tik apie žmogų, kurį gerai pažįsti, arba esi artimas jam siela: „Reikia neužmiršti Vaižganto charakterio esmės: jam svarbu ne sau ką nors sukurti ir kur nors įsitvirtinti, ne save matyti kaip vadą ar lyderį - ne, jam svarbu, kad sukurtas „daiktas" gyventų ir alsuotų. O jis pats eis toliau, ten, kur dar trūksta gyvybės. Kitų Lietuvos kampų lopyti, gyvinti". Norėtųsi tai ir apie patį autorių pasakyti. Kaip ir šiuos žodžius, kurie taip pat skirti Vaižgantui: „Įvairiapusiais talentais apdovanotas žmogus negali būti nelaimingas. Atsigriebdamas už nuoskaudas, jis gali rašyti, rašyti, rašyti. Alpdamas rašys, mirdamas rašys." (https://alkas.lt/2021/02/15/d-pakstiene-arvydo-juozaicio-knyga-kauno-saule/
VAIŽGANTO PREMIJOS LAUREATAI:
Gintautas Iešmantas (2002),
Rimantas Vanagas (2003),
Gintarė Adomaitytė (2004),
Laimonas Tapinas (2005),
Viktorija Daujotytė (2006),
Jonas Mikelinskas (2007),
Filomena Taunytė (2008),
Justinas Marcinkevičius (2009),
Juozas Kundrotas (2010),
Liudvikas Jakimavičius (2011),
Perpetua Dumšienė (2012).
Gediminas Kajėnas (2013)
Vytautas Bagdonas (2014)
Donatas Petrošius (2015)
Julius Sasnauskas (2016)
Egidijus Aleksandravičius (2017)
Loreta Jastramskienė (2018)
Alfas Pakėnas (2019)
Liutauras Degėsys (2020)
Arvydas Juozaitis (2021)
IŠ SPAUDAI RENGIAMOS „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS":
Juozaitis Arvydas *1956 04 18 Vilnius, filosofas, rašytojas, redaktorius. 1974-77 daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas. 1976 SSRS plaukimo čempionas ir rekordininkas. SSRS Tarptautinės klasės sporto meistras. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas. 1976 Peskaroje (Italija) Europos taurės laimėtojas. 1980 baigė VU, ekonomistas. 1986 VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Vilhelmas Diltėjus: istorinis subjektas ir subjektyvioji realybė". 1985-87 Lietuvos konservatorijos dėstytojas. 1988 vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio seimo narys, seimo tarybos narys. 1988 vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatorių, komiteto Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto narys. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios" redaktorius ir leidėjas (1988). Savaitraščio „Šiaurės Atėnai" vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas (1990). Vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų (1990). 1987-2001 Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės in-to mokslinis bendradarbis. 1994-98 Santarvės fondo kūrėjas ir pirmininkas. 1998-2004 VU Tarptautinės verslo m-los dėstytojas. 1995-2000 žrn. „Naujoji Romuva" vyr. redaktorius. 2001-03 LR Ministro Pirmininko patarėjas švietimo ir kultūros klausimais. LTOK Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas (2003). 2004-09 Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2007-09 žrn. „Baltika" (Kaliningradas/Karaliaučius) ir žrn. „Paralelės" (Kaliningradas/Karaliaučius-Klaipėda) redakcinių kolegijų narys. Nuo 2012 LTOK viceprezidentas. Sukūrė pjeses „Veidas lange", „Iliuzijų slėnis", „Vien žingsniai" (visos 1996), „Vyras iš gatvės" (1998), „Šuns metai" (1999), „Salomėja" (2007), „Potsdamo aikštė" (2008), „Širdis Vilniuje" (2012). Dokumentinio filmo apie Tėvą Stanislovą „Stotis tyloje" scenarijaus autorius ir kūrėjas (1997). Parašė libretą roko operai „Kalanta" (2007). Išleido kn. „Sąjūdis ir demokratija" (1990), „Valdžia ir laisvė" (1990. 1998), „Lietuvos nepriklausomybės judėjimas ir nacionalinės mažumos" (1992), „Nepriklausomybės kryžkelė" (1992),"Tarp žmonių" (1993), „Laiškai post scriptum" (1995), „Šanchajaus istorijos" (1995), „Tėvas Stanislovas" (1995, 1996, 1997), „Alsavimas" (1996), „Salomėja - sunkiausi metai" (1997. 1999), „Vilniaus langas-1997" (1998), „Prisilietimai" (1999), „Vilniaus langas-1998" (1999), „Vilniaus langas-1999" (2000), „Ištvermės metai ir A. Brazauskas" (2001), „Kultūros įkvėpiai" (2001), „Laikraštis" (2003), „Karalių miestas be karalių" (2006, 2007), „Ryga - niekieno civilizacija" (2011, 2012), „Gyvųjų teatras" (2012). Vinco Kudirkos premija (1992). Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinas (1997). „Varpų" lit. premija (2004). 2007 - Ievos Simonaitytės lit. premija. Klaipėdos „Tolerancijos sparnai" (2009). 2011 - Baltijos asamblėjos lit-ros premija. 2012 - Liudviko Rėzos premija. 2013 - Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinas. 2014 - Juozo Keliuočio lit. premija. 2021 - Juozo Tumo-Vaižganto premija. Pav.
*
Š. m. rugsėjo 18 d. 13 val. Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) laureatui bus įteiktas diplomas ir premija.
Vaižgantinių organizatoriai: Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys" ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus.
Atgal
