Kultūra, menas
07.21. SENTENCIJOS
Reda Kiselytė,
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė
Labai miela svetur, bet namų peizažas turi neįkainuojamą vertę.
Beprasmiai galvosūkiai ir labai stiprios sveikatos žmonėms paaštrina galvos skausmus.
Kartais žydinčio krūmo šakelė yra brangesnė už didžiulę puokštę gėlių.
Pakirpo sparnus, bet tas veiksmas laisvės procesui nepakenkė.
Gyvenimo kaleidoskopas greitėja, o žmonės...
Graužikai naikina ne tik materialines vertybes, bet ir dvasinius lobius.
Žmogus vos kėblino, o vasaros kaitra ruošė jam dar neregėtą veiksmų planą.
Žodžiais jis nupiešė tobulą savo portretą, bet gyvenimo aprašymas... Liudijo visai ką kita...
Griaustinis irgi turi savo viziją ir misiją. Tik žmonių vaizduotėje jis neigiamas personažas.
Dėkojo dirvožemis saulei už vasaros derlių, o žmogus visus nuopelnus susižėrė sau.
Manieromis jis buvo šiuolaikiškas, bet darbų kokybe labai jau primityvus...
Ką tik nudundėjo traukinys. Taip ir pradunda gyvenimas...
Žodžiais užmušti nepavyko, tuomet pasiūlė kumščių terapiją...
,,, net ir cheminės reakcijos būna nevykusios.
Žodis „spąstai“ kelia teigiamas ir neigiamas emocijas.
Nuo saulės akiniai paslepia akis, bet savo būsenos paslėpti negalime.
Galėjo viską atimti, sutrypti, sunaikinti, bet aukso raidėmis įrašytų darbų į valstybės istoriją, sunaikinti nepavyko. Pritrūko kompetencijos...
Perkūnas mus barė iš dangaus, o nuodėmes darėme žemėje.
Per gyvenimą ėjo be jokių gairių, be jokios vizijos. Patogiai kitiems lipo ant galvų...
Gajūs piktžolių daigai, o reto augalo užsiauginti, kartais taip ir nepavyksta.
Šaltapročiams visose santvarkose gyventi gera.
Žalią vasaros suknelės spalvą keičia saulė. Įdomios grumtynės...
Padlaižys irgi turi širdį, viziją, tikslus. Deja... Jo darbai dėsningai fiksuojami kitame sąraše.
Kaitrią vasaros dieną ir rūsys įgauna visai kitą prasmę...
Daug sąsajų tarp metų ir grimo. Tą puikiai žino aktoriai...
Ir gera atmintis daro klaidas...
Verkia, kūkčioja lietuvių kalba. Gaila, kad ją skaudina savi.
Tauta nebetiki valdžios stebuklinėmis pasakomis. Savarankiškai skaito fantastinius romanus...
Kai norisi ramybės, visuomet į svečius įsibrauna triukšmas.
Ir tunelio gale šviesa gali būti apgaulinga.
Į pasaulį žvelgė didelėmis pelėdos akimis, bet esminių reiškinių taip ir nepastebėjo...
Laukė virstant sausuolio, o nulūžo...
Aš žinau su kuo Tau asocijuojasi žodis „kelmas“...
Žydi auksiniai debesys danguje. Taip norisi juos priliesti...
Kaip taisyklingai žodžius kirčiuoja „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“.
Mes įveikiame didžiausius gyvenimo sunkumus, o svogūnas įveikia mus. Ašarojame...
Geltonas ir spindintis pasaulis žydinčiame rapsų lauke.
Vešli žolė tampė šeimininko nervus. Ji nieko blogo nedarė. Tik augo...
Jos kasos buvo švelnios kaip šilkas. Deja... Žodžiai šalti kaip ledas...
Diena užmigo nakties glėbyje, bet ją pažadino ankstyvas rytas. Viskas būtų gerai, bet ji neapsėjo be aštrių prieskonių.
Atliekant darbus jis buvo tikras nemokša, o gyvenime – grynuolis, jautrus ir geraširdis.
Net knygas rašo praktiškoms moterims, o ką daryti toms, kurioms trūksta praktiškumo?
Storžievis žvirblis čirškė, bandydamas dalyvauti lakštingalų varžytuvėse...
Sinoptikai prognozuoja didžiulius karščius. Tai pavasario kompensacija.
Humoreskas diktuoja pats gyvenimas. Talentingieji jas tik užrašo...
Noriu dar ilgai girdėti lakštingalos giesmę. Ji neleidžia prisiliesti prie vasaros trapumo...
Beržo kamieną apglėbė susiraukusi kempinė. Tolerantiškasis svyruonėlis galvojo, kad tai meilė.
Nuostabus tiesos žodžių tiltas. Bijau, kad jų nesusprogdintų necenzūrinių išsireiškimų pynė.
Įsimylėjo miegas pagalvę. Graži bičiulystė. Tik nemiga gali sujaukti nuostabiąją idilę.
Nepavydžiu drebulei. Ji visada gyvena baimės būsenoje.
Gyvenimo paveikslus tapome patys ir spalvas pasirenkame patys. Būna ir netikėtumų...
Gimnazistė žodžiais nupiešė pavėsio paveikslą. Nupiešti pavėsį teptuku, jai pritrūko fantazijos...
Atgal
